Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. D. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pratęsta A. D. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m liepos 1 d. nutartimi A. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, pratęsta A. D. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta A. D. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo A. D., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu A. D. psichinė būsena yra gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili. Dėl afektinių svyravimų, miego sutrikimų koreguotas gydymas. A. D. stengiasi pateikti save iš gerosios pusės, yra įsitempęs, nerimastingas, labilių emocijų, jo nuotaika yra pažeminta, impulsų kontrolė – silpna. Paciento kritika ligos, gydymo atžvilgiu formali, anamnezė apsunkinta.

11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad A. D. gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Jo psichikos būklė stebimu laikotarpiu nebuvo pakankamai stabili, pacientas yra tik formaliai kritiškas savo ligai ir gydymosi būtinumui, kas rodo, jog A. D. socialinis pavojingumas yra išlikęs. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui priverstinis stacionarinis gydymas yra jau trečias, ambulatorinio gydymo metu gydymo įstaigoje A. D. lankėsi nereguliariai, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jau du kartus buvo keista priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Būtent tai ir sąlygojo pirmos instancijos teismo sprendimą tęsti A. D. stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, bei tai, kad A. D. stebėjimo ir gydymo negalima užtikrinti lengvesnėmis, t. y. ambulatorinio gydymo sąlygomis, priėmė teisingą sprendimą, kad pareiškėjo psichikos būklė yra nepakankamai stabili, dėl ko tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

13. Visuma pirmiau nurodytų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas A. D. pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, gydymosi būtinumui.

14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. D. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.