Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-706/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-21
Bylos Nr.
2-706/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
E. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-706/2006Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria E. J. atleistas nuo dalies žyminio mokesčio, Civilinėje byloje Nr. 2-2789-51/2006 pagal E. J. ieškinį D. J. , tretysis asmuo Vilniaus m. 2 notarų biuro notarė D. M. , Vilniaus m. savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 207,51 kv. m bendro ploto patalpų – kavinės, esančių (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio 26 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2 notarų biuro notarės D. M. , sudarytą tarp dovanotojų D. J. bei E. J. ir dovanotojų sūnų P. J. ir L. J. (apdovanotieji), atstovaujamų įstatyminių atstovų D. J. ir E. J. , bei taikyti restituciją. Taip pat pareiškėjas prašė atsižvelgiant į turtinę padėtį atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi jis gyvena iš pajamų, kurias teikia UAB ,,Senoji pasaga“ veikla – restorano, kaip direktorius gauna darbo užmokestį, turi išlaikyti du mažamečius vaikus, santuokoje įsigytas turtas dalijamas, todėl juo disponuoti pareiškėjas negali.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėją E. J. atleido iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė E. J. terminą iki 2006 m. lapkričio 13 d. sumokėti 10 000 Lt žyminio mokesčio dalį bei pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus – pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad E. J. būdamas UAB ,,Senoji pasaga“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio, t y. per tris mėnesius gavo 1 798,39 Lt pajamų. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas prašymą iš esmės tenkinti (CPK 83 str. 3 d.). Taip pat teismas nurodė, kad bylos dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių buvimo faktas nereiškia, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra bloga. Iš santuokos nutraukimo byloje esančio E. J. priešieškinio matyti, kad jis turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, užsiima verslu ir yra privataus pelno siekiančio juridinio asmens direktorius, dvejose bendrovėse turi akcijų – vienoje 100 proc., kitoje 70 vnt. iš 90. Todėl teismas sprendė, kad E. J. turtinė padėtis negali būti laikoma tokia bloga, kad dėl jo nurodytų aplinkybių mokėtinas žyminis mokestis turėtų būti mažinamas itin ženkliai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį pakeisti, atleisti pareiškėją nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį. Pareiškėjas vidutiniškai per mėnesį uždirba 600 Lt. Nors E. J. ir D. J. turi santuokoje įgyto turto, tačiau šiuo metu jis nėra likvidus. Esant neišnagrinėtai santuokos nutraukimo bylai, pareiškėjas negali disponuoti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytu turtu, o turto, kuris jam priklausytų asmeninės nuosavybės teise neturi. Be to, santuokoje įgyto turto vertė nėra didelė. Teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas turi 100 vnt., t. y. 100 proc. UAB ,,Senoji pasaga“ akcijų, o UAB biuras ,,Citra“ – 70 vnt., t. y. 70 proc. akcijų. Nurodytos įmonių akcijos priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šis turtas priklauso ir D. J. ir pareiškėjas juo taip pat negali disponuoti. Teismo įpareigojimu sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį pareiškėjui užkertamas kelias pareikšti ieškinį bei apginti savo pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą sumažinti žyminio mokesčio dydį, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Apeliantas, prašydamas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo, prie ieškinio pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą apie E. J. , UAB ,,Senoji pasaga“ direktoriui, 2006 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas bei minėtos įmonės finansinius dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti apelianto teismui pateikti dokumentai nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Iš teismui pateikto ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį tarp dovanotojų D. J. bei E. J. ir dovanotojų sūnų P. J. ir L. J., matyti, jog jo kaina yra 1 112 000 Lt. Byloje esančiame E. J. priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo pažymėta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi turto už 43 466 Lt. Todėl atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į anksčiau paminėtą žyminio mokesčio esmę bei tikslus, į pareikšto ieškinio kainą, tai pat į tai, kad pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą už pareikštą ieškinį apeliantas turėtų sumokėti 15 120 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atleido nuo dalies žyminio mokesčio, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsirojo skundo argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis