Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams – advokatui Tomui Bagdanskiui ir advokato padėjėjui Povilui Dubininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija atkreipia dėmesį, kad nurodytos funkcijos yra skirtingos, savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausančios ir reguliuojamos skirtingais VTEK įstatymo straipsniais. Veikdama pagal VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą Komisija vadovaujasi VTEK įstatymo 20 - 23 straipsniais, 25-30 straipsniais, tuo tarpu kvaziteiseną (įtvirtintą VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte) Komisija įgyvendina pagal 24¹ straipsnyje nustatytą reguliavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. R.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog Komisija skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, pripažino, jog R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau - VPIDĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. T. y., Komisija nusprendė:

1) Pripažinti, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys R. R., dalyvaudamas ir nenusišalindamas 2021 m. vasario 17 d. Šilalės rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo ir objektų parinkimo darbo grupės posėdyje svarstant ir balsuojant dėl Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) įrengimo, rekonstrukcijos ir remonto eiliškumo sąrašo, į kurį buvo įtrauktas (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ribojasi tarybos nariui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su statiniais ar be jų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2) Pripažinti, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys R. R., dalyvaudamas ir nenusišalindamas 2021 m. kovo 12 d. Šilalės rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo ir objektų parinkimo darbo grupės posėdyje svarstant ir balsuojant dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo, kuriame (duomenys neskelbtini) plento (Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ribojasi tarybos nariui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su statiniais ar be jų, kapitalinio remonto projekto parengimo paslaugoms, projekto ekspertizei apmokėti siūloma skirti 68,87 tūkst. Eur, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

3) Pripažinti, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys R. R., dalyvaudamas ir nenusišalindamas 2021 m. kovo 22 d. šios savivaldybės tarybos Finansų, investicijų ir verslo komiteto posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ribojasi tarybos nariui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su statiniais ar be jų, kapitalinio remonto projekto parengimui, projekto ekspertizei numatoma skirti 68,87 tūkst. Eur, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

4) Pripažinti, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys R. R., dalyvaudamas ir nenusišalindamas 2021 m. kovo 25 d. šios savivaldybės tarybos posėdyje svarstant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo (duomenys neskelbtini) plento (Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ribojasi tarybos nariui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su statiniais ar be jų, kapitalinio remonto projekto parengimui, projekto ekspertizei skirta 68,87 tūkst. Eur, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

5) Pripažinti, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys R. R., dalyvaudamas ir nenusišalindamas 2021 m. spalio 21 d. Šilalės rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo ir objektų parinkimo darbo grupės posėdyje svarstant ir balsuojant dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo bei papildomo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo, kuriuose kelio (duomenys neskelbtini) plento (Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ribojasi tarybos nariui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su statiniais ar be jų, kapitalinio remonto projekto parengimui, projekto ekspertizei, rangos darbams ir techninei priežiūrai atitinkamai siūloma skirti 76,60 tūkst. Eur ir 163,31 tūkst. Eur, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis, t. y.: 1) Priimant Sprendimą buvo pažeistas „draudimo antrą kartą bausti (persekioti) už tą patį“ principas, t. y. VTEK nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo atžvilgiu jos anksčiau 2022 m. kovo 16 d. priimtu įsiteisėjusiu sprendimu (duomenys neskelbtini) (dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir subjekto); 2) Priimant Sprendimą buvo pažeistos imperatyvios procedūrinės normos, t. y. VTEK atliekant tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų pažeidė teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo teises; 3) Priimant Sprendimą buvo neobjektyviai ištirtos ir įvertinos aplinkybės, netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, t. y. VTEK netyrė ir nevertino dalies tyrimo medžiagos, netinkamai nustatė pareiškėjo elgesį, netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo nuostatas bei ignoravo pareiškėjo paaiškinimus.

Taigi, pareiškėjas teigia, kad VTEK antrą kartą iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių neteisėtai išnagrinėjo pareiškėjo elgesį ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą (t. y. tiriamas buvo pareiškėjo, kaip Savivaldybės tarybos nario elgesys; Pareiškėjo elgesys buvo tiriamas Savivaldybės Tarybos, Savivaldybės komitetų ir darbo grupėse 2021 metais; Pareiškėjo elgesys buvo tiriamas dėl dalyvavimo svarstant ir balsuojant dėl su Keliu susijusių klausimų tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2021 metais).

Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai ir su jais nesutinka.

VTEKĮ 2 straipsnyje numatyta, jog VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija, kurios paskirtis – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms.

Komisijos įgaliojimai yra įtvirtinti VTEK įstatymo 17 straipsnyje. Įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus Komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Įstatymo nuostatoms (VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat VTEK įstatymo numatytais atvejais nagrinėdama skundus, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija (VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taigi, įgyvendindama VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą įgaliojimą Komisija nagrinėja pranešimus (skundus), kuriuose pateikiama informacija apie deklaruojančių asmenų galimai padarytus Įstatymo pažeidimus, pradeda tyrimą ir savarankiškai jį atlieka, renka įrodymus bei priima VTEK įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus. Tuo tarpu įgyvendindama VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą kompetenciją Komisija šio įstatymo numatytais atvejais nagrinėdama skundus, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija.

VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kada Komisija priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo: 1) pranešimas pateiktas praėjus VTEK įstatymo 22 straipsnyje nustatytam senaties terminui; 2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai; 3) pranešimas tuo pačiu klausimu VTEK buvo ištirtas; 4) pranešime nenurodyti VTEK įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo; 5) pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK priežiūros srities subjektas; 6) pranešimo tekstas yra neįskaitomas; 7) iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto; 8) VTEK nusprendžia perduoti gautą pranešimą ištirti ir sprendimą dėl jo priimti institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui, o jei tai pranešimas dėl įstaigos vadovo, - šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijų.

VTEK įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos arba nuo VTEK pateiktame raginime nurodyto termino pabaigos. Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos raštu pranešama pareiškėjui, asmeniui, kurio veika tiriama, ir institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, - šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų asmeniui raštu pateiktame šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime apie tyrimą. Tyrimo metu paaiškėjus kitų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas tyrimas, VTEK motyvuotu sprendimu gali nuspręsti pradėti atskirą tyrimą dėl šių aplinkybių arba raštu pateikti asmeniui naują pranešimą apie išplėstas tyrimo ribas. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalis Tyrimui pradėti ir (ar) atlikti reikalingą informaciją, kuri yra valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose, surenka VTEK. Spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, VTEK prireikus: surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti; paprašo pareiškėją patikslinti pranešimą; išsiunčia raginimą deklaruojančiam asmeniui per VTEK nustatytą terminą deklaruoti konkrečius privačius interesus.

Pagal Įstatymo 28 straipsnį Tyrimas turi būti atliktas ir sprendimas priimtas per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios dienos (1 d.). Dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, prašymu ar dėl kitų svarbių priežasčių VTEK šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimo atlikimo terminą gali pratęsti. Bendras tyrimo atlikimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. Apie tyrimo atlikimo termino pratęsimą pareiškėjui ir asmeniui, kurio veika tiriama, pranešama raštu (2 d.). Pareiškėjui apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus pranešama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (3 d.).

Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas Komisijai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 20, 21 str.), yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2020-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 pažymėjo, jog siekiant užtikrinti asmens teisę būti išklausytam yra ypatingai svarbu tinkamai, aiškiai ir tiksliai nustatyti tyrimo dalyką, kartu apibrėžiant tyrimo ribas ir išdėstant faktines aplinkybes. Apibrėždama tyrimo ribas ir informuodama apie tyrimą (faktines aplinkybes), VTEK turi tam tikrą diskreciją, kuri yra apribota pareigos nurodyti esminius įtariamo pažeidimo požymius bei sudaryti prielaidas asmeniui, dėl kurio atliekamas tyrimas, aiškiai ir konkrečiai suvokti faktines aplinkybes, dėl kurių atliekamas tyrimas. VTEK informavimas apie atliekamą tyrimą (faktines aplinkybes) neturėtų būti pernelyg platus ar nepakankamai aiškus; iš jo turėtų būti suprantama, kokio faktinio pobūdžio informacija yra tiriama. VTEK pareiga kuo tiksliau ir aiškiau apibrėžti tyrimo ribas ir tinkamai informuoti asmenį apie galbūt padarytą pažeidimą (faktines tyrimo aplinkybes) yra siejama ne tik su tinkama asmens procedūrinių teisių apsauga, bet ir su veiksmingos teisinės gynybos įgyvendinimu nagrinėjant klausimą institucijoje bei ginčui persikėlus į teismą.

2022 m. vasario 2 d. posėdyje Komisija susipažino su savivaldybės pateiktu 2022 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 24 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paprašė iki 2022 m. vasario 15 d. pateikti visus su priimtu Sprendimu susijusius dokumentus (skundas, sprendimas dėl tyrimo pradėjimo, gautas paaiškinimas ir kt.). Tuo tarpu jau sekančią dieną, t. y. 2022 m. vasario 3 d., pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. VTEK pirmininkas motyvuotu sprendimu gali atsisakyti priimti skundą, jeigu VTEK jau yra išnagrinėjusi šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų pateiktą sprendimą, vadovaudamasi šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi (VTEK įstatymo 24¹ straipsnio 7 dalies 3 punktas). Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad Komisija tokio tyrimo nebuvo pradėjusi (nes nebuvo praėjęs terminas tokiam sprendimui priimti), Komisija dėl pareiškėjo skundo pradėjo kvaziteiseną.

Kaip matyti iš šioje byloje ginčijamo Sprendimo turinio, Savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimas VTEK 2022-03-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas kaip visiškai nemotyvuotas, konstatavus, jog Savivaldybės tarybos Etikos komisija nevertino R. R. asmeninio suinteresuotumo sprendžiant klausimą, susijusį su Keliu (duomenys neskelbtini) ir neatskleidus bei nepagrindus tarybos nario privataus intereso bei padarius esminių procedūrinių pažeidimų.

VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, atlieka tyrimą pagal VTEK įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatas, o šio skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 24¹ straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą. VTEK įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pagal šio skirsnio nuostatas atlikę tyrimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia VTEK priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus. VTEK įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad VTEK, įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų pagal šio skirsnio nuostatas atlikto tyrimo medžiagą ir abejodama dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, per tris mėnesius nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

2022-04-07 (dokumento registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) Komisijoje registruotas Savivaldybės administracijos atsakymas (2022-04-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo administracija pateikė Komisijos prašomus dokumentus bei paaiškino kaip Darbo grupės posėdžiuose svarstyti klausimai yra susiję su Keliu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiame rašte konkrečiai buvo įvardinta, kad Kelias (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo svarstoma Darbo grupėse, tiesiogiai ribojasi su R. R. valdomu nekilnojamu turtu (žemės sklypais su statiniais juose ir be jų). Būtent Savivaldybės administracijos pateikta informacija tapo pagrindu Komisijai spręsti, kad yra pagrindas pradėti tyrimą, nes pateikti duomenys patvirtino, kad Darbo grupėse buvo sprendžiama dėl Kelio (duomenys neskelbtini) konkrečių klausimų (įtraukimas į remontuotinų kelių sąrašus, finansavimo skyrimas ir t.t.), o šis kelias tiesiogiai ribojasi su tarybos nario privačia nuosavybe, o tai reiškia, kad tik įvertinusi Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją Komisija vertino, kad R. R. suinteresuotumas Keliu (duomenys neskelbtini) yra ne hipotetinis ar grįstas prielaidomis, bet realus.

Komisija klausimą dėl tyrimo ne / pradėjimo R. R. atžvilgiu nagrinėjo 2022-04-13 posėdyje, t. y. nepraleisdama VTEK 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nuo dienos, kai turėjo pakankamai akivaizdžių duomenų, patvirtinančių R. R. suinteresuotumą dalyvauti Darbo grupės posėdžiuose ir nagrinėti klausimus, susijusius su Keliu (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo Savivaldybės administracijos 2022-04-07 rašto registravimo Komisijoje dienos). Minėtame posėdyje Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą, kuris buvo pradėtas atsižvelgiant ne tik į STT pranešimą, bet ir susipažinus su Komisijos papildomai surinkta informacija. Apie tai R. R. buvo informuotas Komisijos 2022-04-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nepažeidžiant VTEK įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos raštu pranešti asmeniui, kurio veika tiriama.

Be to, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog Komisija nepagrįstai išplėtė tyrimo ribas ir pratęsė tyrimo atlikimo terminą.

VTEK įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad tyrimo metu paaiškėjus kitų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas tyrimas, VTEK motyvuotu sprendimu gali nuspręsti pradėti atskirą tyrimą dėl šių aplinkybių arba raštu pateikti asmeniui naują pranešimą apie išplėstas tyrimo ribas. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato tyrimo ribų išplėtimo termino. Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisija, vykdydama jau pradėtą tyrimą, rinko duomenis, juos vertino, atliko teisės aktų analizę ir kitus tyrimo veiksmus. Tyrimo metu Komisija 2022-05-31 raštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl informacijos gavimo ir prašė atsakyti, ar R. R., eidamas tarnybines pareigas, nenusišalino ir dalyvavo Savivaldybės komitetų ir (ar ) Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant (balsuojant) klausimus, susijusius su Keliu (duomenys neskelbtini) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 2022-06-06 Komisijoje gautas Savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 30 posėdžio metu buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo patvirtinimo“ ir R. R. nenusišalino nuo klausimo svarstymo, tačiau balsavime nedalyvavo. Taip pat R. R. dalyvavo klausimo svarstyme ir balsavo 2021-03-22 vykusiame Finansų, investicijų ir verslo komiteto posėdyje. Minėtuose komitetų ir tarybos posėdžiuose buvo svarstomas klausimas „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 2021 metų objektų sąrašo patvirtinimo“.

Minėtosios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija pagrįstai vadovavosi VTEK įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tyrimo ribų išplėtimą ir tai padarė nepažeisdama 10 darbo dienų termino nuo dienos, kai gavo Savivaldybės administracijos raštą.

2022-06-15 posėdyje VTEK taip pat nusprendė pratęsti R. R. elgesio Įstatymo nuostatoms tyrimo atlikimo terminą iki 2022-09-16. Pažymėtina, kad Komisijos atliekamų tyrimų terminas nustatytas VTEK įstatymo 28 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, prašymu ar dėl kitų svarbių priežasčių Komisija tyrimo atlikimo terminą gali pratęsti, o bendras tyrimo atlikimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. Komisija akcentavo, kad tyrimo metu ne tik renkama informacija bei susirašinėjamą su institucijomis, tačiau tyrimo laikas taip pat yra skirtas faktinių aplinkybių nustatymui, teisės aktų analizei, analogiškos teismų praktikos paieškai bei vertinimui, faktiniam Komisijos narių (kurių yra 5) susipažinimui su bylos medžiaga ir pan. Taigi, visi šie veiksmai yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad R. R. tyrimo metu Komisija vertino ne vieną faktinę aplinkybę, o net penkias. Komisija turėjo ištirti ir įvertinti R. R. dalyvavimą Darbo grupės, Savivaldybės tarybos bei komiteto posėdžiuose bei įvertinti šiuose posėdžiuose priimtus sprendimus, susijusius su Pareiškėjo privačiais interesais. Taip pat tyrimo metu buvo vertinama gausi tyrimo dokumentacija, valstybinių registrų duomenys, brėžiniai, planai, kurių analizė taip pat reikalauja specifinių žinių ir papildomo laiko. Pažymėtina, kad pats termino pratęsimo faktas nepablogino Pareiškėjo statuso, neapribojo jo teisės į gynybą, nesudarė jokių kliūčių jo teisėtų interesų užtikrinimui tyrimo metu. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės dalyvauti VTEK posėdyje, teikti paaiškinimus, įrodymus, išsakyti savo nuomonę, teikti prašymus ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes (t.y. bylos aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos bei tyrimo dalyko, kurį sudarė net penki skirtingi epizodai), teismo vertinimu, Komisija pagrįstai tyrimo terminą pratęsė ir 2022-09-14 posėdyje iki 2022-10-13, t.y. nepažeidžiant maksimalaus tyrimo termino.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Komisija, pradėdama tyrimą ir vėliau jo ribas išplėsdama, aiškiai ir konkrečiai suformulavo tyrimo dalyką (nurodė konkrečius sprendimus, svarstytus konkrečiuose subjektuose, konkrečiu laiku, bei įvardijo konkrečius tiriamojo asmens veiksmus, galbūt prieštaraujančius Įstatymo nuostatoms). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Komisijos ir Šilalės savivaldybės tarybos Etikos komisijos atlikti tyrimai nebuvo dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Be to, tik iš dalies sutampa Komisijos ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos atliktų tyrimų teisinis kvalifikavimas, t. y. Komisija tyrimą atliko bei R. R. elgesį vertino pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tuo tarpu Šilalės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija - Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog priimant ginčijamą Sprendimą buvo neobjektyviai ištirtos ir įvertinos aplinkybės, netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

Nagrinėjamu atveju Komisija turėjo nustatyti, ar pareiškėjas, eidamas tarnybines pareigas Savivaldybėje, dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su jo privačiais interesais; ar pareiškėjas teikė nusišalinimą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atlikusi tyrimą, Komisija aiškiai nustatė, kad pareiškėjo veikos visuose tyrimo epizoduose atitiko aukščiau paminėtus kriterijus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad VTEK, priimdama Sprendimą nesivadovavo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose rekomendacijose panašiu klausimu siūloma tarybos nariui nusišalinti tada, kai jis ar jo artimas asmuo toje vietoje turi parduodamą žemės sklypą, akcinę bendrovę, kurios kontrolinį akcijų paketą turi tarybos narys ar yra parduodamas jo sklypas.

Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas taip pat nesutinka, nes dėl šios aplinkybės Komisija yra aiškiai pasisakiusi Sprendime ir nurodė, kad minėtose rekomendacijose nėra aptariama analogiška ar panaši kaip pareiškėjo situacija. Rekomendacijoje Komisija siūlo tarybos nariams nusišalinti, kai einant tarnybines pareigas tenka dalyvauti rengiant, svarstant ar balsuojant dėl sprendimo tvarkyti vieną miesto gatvę, kurioje yra tarybos nario parduodamas žemės sklypas (pagalbinėje gatvėje). Komisijos patvirtintos Rekomendacijos neapima visų galimų tipinių (standartinių) situacijų, pateikiami galimi situacijų pavyzdžiai, todėl kiekvieną atvejį būtina vertinti individualiai (atskirai), įvertinant visas pateiktas aplinkybes, galinčias lemti interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Tarybos narys disponuoja nekilnojamuoju turtu, beveik ištisai išsidėsčiusiu ties Kelio (duomenys neskelbtini) etapo ruožu, taip pat pagerinamos sąlygos privažiuoti ir prie kitų, toliau esančių tarybos nariui priklausančių žemės sklypų.

Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. R.“ atitinka tiek VAĮ 10 straipsnio nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą. Komisija atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti skundžiamo sprendimo neteisėtumą, neatliko, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo daugiau argumentų, kodėl, jo nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.