- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- ATP-19-135/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00838-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria D. G. skundo netenkino ir paliko nepakeistą 2011-06-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros (toliau–Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros) nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 85 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 4 dalį, 85 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nubaustas už tai, kad 2010 m. gruodžio 15d. 19 val. neteisėtai medžiojo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Raseinių raj., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose be galiojančio medžioklės lapo. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 162 p., kuriame numatyta, kad medžioklės metu medžiotojas privalo su savimi turėti galiojantį medžioklės lapą; taip pat D. G. medžioklės plotuose medžiojo be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 p., kuriame sakoma, kad draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose; taip pat D. G. buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu, tuo pažeisdamas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.2 p., kuriame sakoma, kad medžioklės plotuose draudžiama būti su į dėklą neįdėtu ginklu.
2010 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros pareigūno nutarimu pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį ir 85 straipsnio 4 dalį D. G. buvo nubaustas 750,00 litų bauda ir jam 24 mėnesiams atimta teisė medžioti su ginklo konfiskavimu už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotų vienete medžiojo, neturėdamas medžioklės lapo. 2011 m. birželio 9 d. nauju administracinio teisės pažeidimo protokolu D. G. 2010 m. gruodžio 15 d. padarytas pažeidimas buvo detalizuotas ir už medžiojimą be galiojančio medžioklės lapo pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį jis nubaustas 750,00 Lt bauda, už medžiojimą be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį jis nubaustas atimant teisę medžioti 24 mėnesiams su ginklo konfiskavimu, už buvimą medžioklės plotuose su neįdėtu į dėklą šautuvu pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį jis nubaustas 100,00 Lt bauda. Nuobaudas subendrinus D. G. paskirta galutinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 24 mėnesiams su ginklo konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. G. atstovas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-11-17 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti 2011-06-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros pareigūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. D. G. atstovas nurodo, kad kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. G. 2010-12-15 vakare savo automobiliu „Audi“ buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimą, į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotus, buvo įlipęs į medžiotojų bokštelį, turėdamas iš dėklo išimtą šautuvą su prie vamzdžio pritvirtintu prožektoriumi. Taip pat neteisėtai medžiojo svetimuose medžioklės plotuose, be galiojančio medžioklės lapo, be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
D. G. atstovas teigia, kad nors visi liudytojai davė parodymus apie tą patį įvykį, tačiau liudytojų nurodytas vykimo tikslas ir laikas buvo skirtingi. Todėl atstovo nuomone, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad visi minėti asmenys liudydami nurodė, jog vyko šerti žvėrių, yra neteisinga ir prieštarauja bylos medžiagai. Atstovo teigimu, liudytojų parodymai buvo prieštaringi ir kalbant apie aplinkybes dėl D. G. ginklo: vienas iš liudytojų (K. M.) matė, kad išėmus šautuvą iš dėklo vamzdžiuose buvo sniego (atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis liudytojas nedalyvavo tiesiogiai apžiūrint ginklą, o matė iš toliau, stovėdamas tarpduryje), tuo tarpu, kiti liudytojai nurodė, kad sniego nebuvo nors dalyvavo tiesiogiai apžiūrint ginklą. Tai pat apeliantas pažymi, kad nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtino liudytojų nurodytos versijos, jog bokštelyje buvęs žmogus buvo D. G., ką konstatavo teismas. Nurodo, jog patys liudytojai teigia, kad matė kažkokį žmogų, tačiau dėl tamsos ir atstumo negali jo identifikuoti. Tuo labiau D. G. savo paaiškinime teigė, jog dieną prieš 2010-12-15 jis pats matė jo žemėse buvusius brakonierius, tad kyla didelė tikimybė, jog 2010-12-15 naktį „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose liudytojų matytas asmuo galėjo būti ne D. G., o kitas asmuo. Pasak apelianto, liudytojų nurodyta versija, kad jie nusekė D. G. iki pat jo dėdės sodybos, negali būti laikoma pagrįsta, kadangi nebuvo užfiksuoti pėdsakai sniege ir sulyginti su D. G. apavu. Apelianto manymu, liudytojai taip pat prieštaringai nurodė fiksuotus pėdsakus, o būtent vieni nurodė, kad buvo tik vieninteliai pėdsakai, kiti, kad išmintas takelis, D. G. tėvas ir tėvo brolis nurodė, kad pro sodybą dažnai vaikšto gyventojai į darbą, todėl ten išmindžiotų pėdsakų yra daug.
Apeliantas teigia, kad visi byloje apklausti liudytojai aiškiai nurodė, kad į sodybą D. G. atėjo su šautuvu, kuris buvo dėkle. Medžioklinio ginklo, kuris neparuoštas šaudyti ar kitaip naudoti, medžioklei skirto įrankio turėjimas su savimi medžioklės ploto vienete, nėra medžiojimas, o buvimas svetimuose medžioklės ploto vienetuose, nemedžiojant, nesudaro pažeidimo sudėties, nes nėra jo objektyviosios pusės, t.y. neteisėtos veikos. Apeliantas teigia, kad abejonių kelia ir liudytojų R. U. ir A. K. parodymai, jog jie bokštelyje matė žmogaus siluetą su medžioklei paruoštu šautuvu, kadangi tamsiu paros metu matyti, ar šautuvas yra dėkle, ar paruoštas medžioklei sudėtinga, juo labiau, kad minėti liudytojai negalėjo įžiūrėti net paties žmogaus. D. G. atstovas nurodo, kad būtina atkreipti teismo dėmesį į tai, jog šiuo atveju būtina taikyti principą in dubio pro reo, jog visos abejonės bei prieštaravimai aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl esant abejonių dėl asmens, matyto atliekant neteisėtus veiksmus, tapatybės, negalėjo būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas D. G.. O liudytojo K. M. nurodyta aplinkybė dėl bagažinėje buvusio kirvio panaudojimo tikslo (jo manymu buvo skirtas mėsai kapoti), yra tik prielaida, kadangi šis įrankis gali atlikti ir kitą funkciją, žymiai labiau tikėtiną ir realesnę (eketės kirtimui).
Apeliantas nurodo, kad nutartyje teigiama, jog D. G. medžiodamas su savimi neturėjo medžioklės lapo, todėl pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 p., kuriame įtvirtinta taisyklė sako, kad medžioklės metu medžiotojas privalo turėti su savimi galiojantį medžioklės lapą. Pasak apelianto ši nuostata, įpareigojanti turėti su savimi medžioklės lapą, taikoma tik medžioklės atveju. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog D. G. sutiko pareigūnus nešinas į dėklą įdėtu ginklu, su pareigūnais buvo susitikta ne medžioklės plotuose, o sodybos kieme, nebuvo rasta sumedžiotų žvėrių. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog D. G. medžioklės plotuose medžiojo ar ruošėsi medžioti nėra, todėl šio asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 85 straipsnio 2 dalies, požymio – medžiojimo be galiojančio medžioklės lapo.
D. G. atstovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teigiama, jog D. G. medžiojo svetimuose medžioklės plotuose ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 punktą. Apeliantas pažymi, kad tik medžiojimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą ir kitus su juo susijusius teisės aktus, užtraukia administracinę atsakomybę. Medžiojimas kaip veika pagal Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 9 punktą yra laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Medžiojimas gali būti atliekamas atskirais veiksmais, atliekant bent vieną iš jų, kaip jau buvo minėta, sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Apelianto teigimu, bet kokie veiksmai, nukreipti medžioklės tikslui ar ruošimasis jai yra minėtų veiksmų atlikimas. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtino, kad D. G. veiksmai gali būti vertinami kaip medžioklė. Medžioklinio ginklo, kuris neparuoštas šaudyti ar kitaip naudoti, medžioklei skirto įrankio turėjimas su savimi medžioklės ploto vienete, nėra medžiojimas, o buvimas svetimuose medžioklės ploto vienetuose, nemedžiojant, nesudaro pažeidimo sudėties, nes nėra jo objektyviosios pusės, t.y. neteisėtos veikos, dėl to D. G. negali būti laikomas pažeidusiu minėtą ATPK 85 straipsnio normą. Apelianto teigimu, neteisėto medžiojimo fakto konstatavimui yra būtina nustatyti ir įrodyti pažeidimo sudėties subjektyviąją pusę, tai yra asmens kaltę. Medžiojimas yra sąmoninga veikla, siekiant panaudoti esančius gyvūnų išteklius, tam yra sąmoningai ruošiamasi, t.y. ruošiamas ginklas, tykojama ar pan., šiuo atveju pareiškėjas ėjo ieškoti pagalbos. Nešamas ginklas kartu su savimi dar nėra medžioklė, o tik rodo, kad asmuo saugoja jam priklausančius daiktus bei yra atsakingas už ginklus, kuriuos pavogus iš automobilio būtų padaryta žymiai didesnė žala. Pasak apelianto pareigūnai iki galo neišsiaiškino tikrųjų įvykio aplinkybių, nors turėjo tokią pareigą, o nustatė esant administracinio teisės pažeidimo faktą, tuo pažeisdami ATPK 30, 284 straipsnius. Todėl nenustačius ir neįrodžius D. G. kaltės, remiantis ATPK 9 straipsniu, jog administracinius teisės pažeidimu laikomas tik priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, D. G. negalėjo būti pripažintas atlikęs ATPK 85 straipsnyje įtvirtintą administracinį pažeidimą. Apelianto manymu remiantis nurodytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, ir padarė nepagrįstą, įrodymais neparemtą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais grindžiama nutartis ir taikyta administracinio poveikio priemonė.
Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo skundžiamu atveju teismas priimtoje nutartyje visiškai nepasisakė, kodėl vienus parodymus vertino kritiškai kaip gynybinę poziciją, nors jie buvo nuoseklūs nuo pirmųjų parodymų davimo ir nesikeitė, tačiau buvo vertinti kaip gynybinė pozicija, tuo tarpu liudytojų, kurie yra vieno medžiotojų būrelio nariai, taip pat betarpiškai bendraujantys su institucija atlikusią tyrimą ir netgi dalinai yra priklausomi nuo šios institucijos priimamų sprendimų, atkreipiant dėmesį į tai, kad jie buvo nenuoseklūs, keitėsi, taip pat prieštaringi - buvo vertinami kaip įrodymai ir vieninteliai, pagrindžiantys D. G. kaltę.
D. G. atstovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsiliepimas
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir D. G. apeliacinį skundą atmesti. Institucijos atstovas nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą, visapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą, bei teisėtą nutarimą, kurį pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. G. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, ATPK 85 straipsnio 4 dalį ir 85 straipsnio 5 dalį.
ATPK 85 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. G. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, tai pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga. D. G. kaltė padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolais (1-2; 7-8 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61), nutarimais administracinio teisės pažeidimo byloje (3; 9 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61), liudytojų K. M., A. K., A. K., R. U. paaiškinimais (11; 12; 13; 14 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61), šių liudytojų duotais parodymais apylinkės teismo posėdžių metu (26; 27; 28; 29; 78; 79 b. l.); daiktų ar dokumentų paėmimo protokolu prie administracinio teisės pažeidimo protokolo (15 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61), daiktų, užsienio valiutos aprašu (20 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61), žemėlapiais (63; 64; 66; 67 b. l.).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos matyti, kad D. G. 2010 m. gruodžio 15 d. apie 19.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Raseinių raj., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, neturėdamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu, prie kurio buvo pritvirtintas prožektorius, buvo prie paties pasistatytų kilnojamųjų kopėčių, prie kurių buvo pripilta pašarų, tokiu būdu neteisėtai medžiojo tykojant. Tai atitinka Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 11.2 punkte nurodytą medžioklės būdo – tykojant, apibrėžimą. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 16.2; 58.2; 58.3 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, 85 straipsnio 4 dalyje ir 85 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, todėl daroma išvada, kad D. G. veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai.
Tai, kad D. G. buvo prie paties pasistatytų kilnojamųjų kopėčių su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu, prie kurio buvo pritvirtintas prožektorius, patvirtina liudytojų K. M. ir A. K. duoti paaiškinimai (11; 12 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61), kur jie nurodė, kad pamiškėje pamatė šviečiant prožektorių, priartėjus prie tos vietos ir pasišvietus prožektoriumi pamatė ant kopėčių sėdintį žmogų, kuris nuo jų nušoko ir pabėgo, liudytojas A. K. nurodė, kad matė, jog nubėgantis žmogus rankose laikė šautuvą, tai patvirtino ir apylinkės teismo posėdžių metu (27; 28; 79 b. l.). Nors nei vienas liudininkas tiksliai nematė prie kopėčių buvusio asmens, tačiau liudytojai A. K. ir R. U., kurie sekė vieninteliais, sniege buvusiais, nuo kopėčių bėgusio žmogaus pėdsakais (29 b. l.) nurodė, kad šie pėdsakai juos atvedė į J. G. sodybą prie daržinės, kur buvo sulaikytas D. G. (12; 14 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61 ir 26; 28; 78). Tai, kad D. G. išlindo prie daržinės, buvo snieguotas ir suplukęs, nurodė ir patvirtino liudytojai G. T., A. K. (77; 78-79 b. l.). Todėl iš šių byloje surinktų įrodymų visumos daroma išvada, kad būtent D. G., o ne kitas asmuo buvo prie pastatomų kopėčių ir medžiojo tykojant.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, kad prie sodybos yra išmintas takelis neatitinka byloje surinktų duomenų, kadangi liudytojai G. T., A. K., nurodė, jog sniege buvo tik D. G. ir jį sekusių dviejų medžiotojų pėdsakai. Dėl to nebuvo svarbu užfiksuoti pėdsakus ir juos sulyginti D. G. pėdsakais, kadangi matyti, jog medžiotojai sekė mišku vieninteliais ėjusiais pėdsakais. Tai, kad D. G. ginklas buvo snieguotas apylinkės teismo posėdžiuose patvirtino liudytojai R. U. ir A. K., kadangi tik šie liudytojai atkreipė dėmesį į iš dėklo išimto medžioklinio šautuvo būklę. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog D. G. medžiojo ar ruošėsi medžioti, ir jam nebuvo privaloma turėti medžioklės lapo ir jis nepažeidė medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, tai taip pat paneigia apelianto teiginius, kad prie pastatomų kopėčių galėjo būti ne D. G., o liudytojai negalėjo matyti ar ginklas buvo dėkle ar buvo paruoštas.
Tai, kad D. G. neturėjo galiojančio medžioklės lapo ir galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, konstatavo Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros vedėjas surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolus ir nutarimus administracinių teisės pažeidimo byloje.
Todėl konstatuojama, kad D. G. būdamas medžiotoju ir žinodamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neturėdamas medžioklės lapo ir galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, neteisėtai medžiojo tykojant, t. y. tiesioginiais neteisėtais tyčiniais veiksmais siekė sumedžioti laukinius gyvūnus.
Šalies argumentai
Apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad liudytojai – medžiotojai skirtingai nurodė vykimo tikslą ir laiką, neatitinka byloje surinktų duomenų, kadangi liudytojai – medžiotojai A. K., K. M. ir R. U. 2011-12-15 (įvykio dieną) duotuose paaiškinimuose nurodė, kad jie važiavo patikrinti savo medžiojimų plotų (11; 12; 14 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61). Vėliau duodami parodymus apylinkės teisme, minėti liudytojai galėjo sąžiningai klysti nurodydami vykimo priežastį ir laiką, kadangi medžiotojai dažnai vyksta apžiūrėti savo medžiojimo plotų, bei šerti žvėrių ir galėjo nurodyti kitos dienos vykimo tikslą ar laiką. Tai, kad minėti liudytojai nenurodė tikslaus įvykio laiko, neturi esminės reikšmės bylos aplinkybėms, kadangi jis neturi reikšmės D. G. veiksmų kvalifikavimui ar kitoms esminėms bylos aplinkybėms.
D. G. pateikta įvykių versija, jog jis atvyko iškirsti eketės tvenkinyje ir užklimpus automobiliui ėjo ieškoti pagalbos yra paneigta byloje surinkta medžiaga. Liudytojai G. T., A. K., R. U., K. M. apylinkės teismo posėdžių metu nurodė, kad D. G. automobilis užklimpęs nebuvo, automobilis stovėjo nukastoje aikštelėje ir išvažiavo be jokios pagalbos. Kad D. G. atvyko iškirsti ekečių tvenkinyje paneigia tai, kad jokių pėdų link tvenkinio nebuvo, jokių ekečių tvenkinyje iškirsta nebuvo, o kirvis buvo rastas automobilio bagažinėje (78 b. l.).
D. G. pateikta versija, kad jis galėjo likti medžioti Kaišiadorių rajone, tačiau ten neliko, nes buvo sugedęs jo prožektorius yra paneigta byloje surinkta medžiaga. Liudytojai A. K., R. U., K. M. nurodė, kad į juos kažkas prožektoriumi švietė nuo bokštelio (11; 12; 14 l., Kauno regiono AAD Raseinių r. agentūros byla Nr.61 ir 26; 27; 28; 78; 79 b. l.), be to liudytojai K. M., G. T. (78; 79 b. l.) nurodė, kad D. G. nutraukė laidus nuo prožektoriaus. O tai, kad D. G. neplanavo medžioti Kaišiadorių rajone, iš dalies patvirtina V. G. nurodytos aplinkybės, kad sūnus buvo išvažiavęs pašaudyti ir žadėjo vakare grįžti namo, apie D. G. likimą medžioti visiškai neužsimena. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priimdamas sprendimą, D. G. parodymais nesiremia, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma paneigia jo ir jo atstovo pateiktus teiginius, todėl jie laikomi D. G. pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas, liudytojų A. Z., R. A., D. J., J. G., V. G. parodymais administracinio teisės pažeidimo byloje remiasi tiek, kiek tai patvirtina kita byloje surinkta medžiaga ir byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą neturi pagrindo abejoti liudytojų A. K., A. K., R. U., K. M., G. T. duotais paaiškinimais ir apylinkės teismo posėdžių metu duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, papildomai apibūdinantys įvykio aplinkybes, neprieštaraujantys vieni kitiems ir atitinkantys faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutartį, todėl naikinti šią teismo priimtą nutartį apelianto skunde nurodytais motyvais neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.