Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Simonai Mickutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios su A. A. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. A. A. 2020 m. vasario 25 d. faktiškai atliko suvirintojo darbą, 2020 m. kovo 17 d. - suvirinimo pagalbinius darbus gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp A. A. ir A. B., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (ūkininko A. B. ūkis) ir dėl darbo funkcijų (suvirintojo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau nustatyta tvarka su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie A. A. priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, tokiu būdu 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 17 d. A. A. dirbo nelegaliai, tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Taip pat A. B., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, atsakingu už tinkamą darbo organizavimą, neužtikrino, kad S. N. darbo dienos trukmė, dirbant švenčių dienų išvakarėse, būtų sutrumpinta 1 valanda, o būtent: S. N. darbo sutartimi sutarta, kad darbuotojas dirbs 5 dienas per savaitę, darbo dienos trukmė 4 valandos, S. N. švenčių dienų išvakarėse, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. kovo 10 d., dirbo 4 valandas, jo darbo dienos trukmė nebuvo sutrumpinta 1 valanda, tuo A. B., pažeidė DK 112 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Taip pat A. B., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, atsakingu už tinkamą darbuotojų faktiškai dirbto darbo laiko tvarkymą, neužtikrino, kad būtų apskaitomas faktiškai dirbtas laikas, o būtent: nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. vasario 25 d. S. N. dirbo nuo 9 val. 30 min - 10 val. iki 15 val. - 15 val. 30 min, 2020 m. vasario mėnesio darbo grafike nurodyta, kad S. N. turėjo dirbti nuo 9 val. iki 13 val. arba nuo 13 val. iki 17 val., t. y. darbo grafike numatyta 4 valandų darbo dienos trukmė, tačiau S. N. 2020 m. vasario 17-25 dienomis dirbo 5-6 valandas per dieną, tokiu būdu 2020 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nebuvo apskaitytas S. N. faktinis darbo laikas, neapskaitytas viršvalandinis darbas, tuo A. B. pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Taip pat A. B., sudarydamas darbo sutartį su S. N., susitarė, kad S. N. atliks suvirintojo funkcijas, darbuotojui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis, proporcingas dirbtam laikui, darbuotojas dirbs 5 dienas per savaitę 4 valandas per dieną, 2020 m. sausio mėnesį S. N. faktiškai dirbo 21 darbo dieną 84 valandas, jam už darbą priskaitytas 303,5 Eur darbo užmokestis, 2020 m. sausio 31 d. išmokėta 244,33 Eur. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi LPK 2012, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171, suvirintojo darbas (kodas 721206) priskiriamas prie kvalifikuoto darbo, tačiau ūkininkas A. B. neužtikrinto, kad suvirintojui S. N. būtų mokamas didesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis, proporcingas dirbtam laikui, tuo pažeidė DK 141 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taip pat A. B. neužtikrino, kad paslaugų kvitai būtų išrašomi ne ilgesniam kaip kalendorinė savaitė terminui, o būtent: pagal paslaugų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. A. B. teikė paslaugas 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. kovo 20 d, 2020 m. kovo 24 d., tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Taip pat A. B. neužtikrino, kad A. A. už suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas atlygis būtų sumokėtas pasibaigus paslaugų teikimo dienai arba terminui, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po paslaugų teikimo pasibaigimo, o būtent: A. A. A. B. 2020 m. kovo 16 d. suteikė malkų pjaustymo ir skaldymo paslaugą, už kurią atlygis išmokėtas 2020 m. kovo 31 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Taip pat A. B. nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) teisėtų reikalavimų, o būtent: VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Simona Mickutė 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SD-4-5151 (registruotu laišku, siuntos Nr. RE169639294LT) išsiuntė A. B. 2020 m. balandžio 20 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. 0997-0067 (toliau — reikalavimas R1), kuriame buvo nurodyta, kad pranešimas apie reikalavime R1 nurodytų pažeidimų pašalinimą turi būti pateiktas iki 2020 m. gegužės 29 d. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Simona Mickutė 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. SD-4-7131 (registruotu laišku, siuntos Nr. RE135257849LT) išsiuntė paraginimą pateikti pranešimą apie reikalavimo R1 įvykdymą bei nurodymą 2020 m. birželio 23 d. 8 val. 30 min atvykti į VDI Šiaulių teritorinį skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. A. B. pranešimą apie reikalavimo R1 įvykdymą pateikė 2020 m. birželio 23 d. atvykęs į VDI Šiaulių teritorinį skyrių, tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2020 m. vasario 25 d. jo ūkyje A. A. nedirbo. Tą dieną jis buvo atėjęs tik susipažinti su darbu. Kadangi pas jį dirbęs S. N. buvo žemenės kvalifikacijos suvirintojas, ne visus suvirinimo darbus gebėjo atlikti, todėl jis paprašė, kad S. N. pamokytų pas jį dirbusį S. N. kaip dirbti suvirinimo darbus „Kempu“. Atlygio tą dieną S. N. negavo. Atvykus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams A. A. tik buvo gamybinėse patalpose, rūkė, jokių darbų nedirbo. S. N. jis nevertė dirbti ilgiau nei 4 valandas per dieną. Buvo dienų, kad S. N. darbą pradėdavo vėliau, turėdavo savų reikalų, vykdavo apsipirkti į parduotuves, todėl darbo laikas prasitęsdavo, jis neprivalo apmokėti už laiką, kurį faktiškai darbuotojas nedirba. Visus kitus pažeidimus jis pripažįsta padaręs, tačiau tai padarė ne piktybiškai, o dėl nežinojimo. Kovo 9 d. A. A. atliko tik pagalbinius suvirinimo darbus, padėjo S. N., jis nežinojo, kad toks darbas negali būti atliekamas dirbančio pagal paslaugų kvitą. S. N. apmokėjo už viršvalandinį darbą prieššventinėmis dienomis, pažeidimą pašalino. S. N. buvo žemos kvalifikacijos suvirintojas, daugelį darbų nesugebėjo atlikti, dėl ko jis turėjo išeiti iš darbo, todėl jis jam ir nemokėjo didesnio nei minimalus atlyginimo. Jis pripažįsta, kad A. A. paslaugų kvitą išrašė ilgesniam kaip kalendorinė savaitė terminui, uždelsė atsiskaityti su A. A. už suteiktas paslaugas, tačiau dėl to darbuotojas neprieštaravo, niekas nenukentėjo. Pripažįsta, kad praleido terminą pasiaiškinti ir pašalinti pažeidimus pagal valstybinės darbo inspektorės reikalavimą, nes dėl savo neapdairumo, amžiaus, patirties stokos neatkreipė dėmesio į nurodytą terminą. Jo nuomone, jis jokios žalos niekam nėra padaręs, todėl neturėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jo įsitikinimu, pareigūnas S. R., kuris atliko patikrinimą jo ūkyje, yra priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu dėl konfliktų, nesutarimų su jo tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. kaltė įrodyta.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LAT 2018-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos patikrinimo akto (b. l. 4344) matyti, kad 2020 m. vasario 25 d. 12 val. 30 min – 14 val. 05 min buvo atliktas A. B., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, patikrinimas. Gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) rasti dirbantys A. B., S. N. ir A. A.. Iš A. A. pareigūnams paaiškino, kad jis 2020 m. vasario 25 d. į A. B. ūkį atvykęs 9 val., pabandė virinti priekabos detales, dėl atlygio dar nesitarė, už šią dieną atlyginimo jis negaus (b. l. 47). A. B. apklaustas pareigūnams paaiškino, kad A. A. atvyko pirmą dieną, apsižiūrėti dėl priėmimo į darbą, pamokyti su aparatu „Kemp“ virinti S. N., po A. A. atliktų darbų jam bus surašytas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas (b. l. 45-46).

Teisme liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad jis 2020 m. vasario 25 d. pas A. B. atvyko apsižiūrėti, kokius suvirinimo darbus jam bus reikalinga atlikti, susipažinti su darbo sąlygomis, pabandyti padirbti. Buvo apsirengęs darbiniais rūbais, padėjo suvirintoju dirbančiam S. N. suvirinti detalę, A. B. paprašytas pamokė suvirintoju dirbantį S. N. atlikti kai kuriuos suvirinimo darbus.

Liudytojas S. N. parodė, kad atvykus pareigūnams A. B. ūkyje jis dirbo suvirintoju, A. A. buvo atėjęs pasižiūrėti, kokie suvirinimo darbai reikalingi remontuojant priekabas, pasimokyti, apsižiūrėti darbo sąlygų. Jis apsirengė A. B. duodamais darbiniais rūbais, padėjo jam atliekant suvirinimo darbus.

Teisme apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad patikrinimo metu 2020 m. vasario 25 d. A. B. namuose, gamybinėse patalpose buvo rasti dirbantys du darbuotojai S. N. ir A. A., abu buvo vilkintys darbiniais rūbais, dėvėjo darbines pirštines, paaiškino apie remontuojamą traktorinę priekabą, nurodė, kokius suvirinimo darbus atlieka. A. A. nurodė, kad jis tik mokosi, susipažįsta su darbu, jam atlyginimas nebus mokamas už šią dieną.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. B., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, faktiškai leido dirbti suvirinimo darbus A. A., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinęs, kad apie jo priėmimą į darbą teises aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Kad šis asmuo dirbo realiai ginčo nėra – tai pripažino ir pats A. B., pareigūnams nurodę, kad po A. A. atlikto darbo bus išrašytas paslaugų kvitas. Teisme liudytojais apklausti A. A. ir tokį pat darbą dirbęs S. N. iš esmės taip pat patvirtino, kad A. A. atliko suvirinimo darbus A. B. naudai. S. N. tvirtino, kad A. A. mokėsi, kaip reikia tinkamai suvirinti priekabos rėmą, A. A. tvirtino, kad jis mokė suvirinimo aparatu dirbti S. N.. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. A. atliko suvirintojo darbą, kuris reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialių žinių, gebėjimų, darbai buvo atliekami A. B. naudai, kas suteikia pagrindo išvadai, kad A. A. dirbo atlygintiną darbą. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Tokiu būdu, darbdavio A. B. ir nelegalaus darbuotojo A. A. santykiai turi darbo sutarties požymių.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218, nėra įtvirtinti suvirinimo pagalbiniai darbai.

Paslaugų kvite Nr. 0333113 (b. l. 36) nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. A. A. A. B. atliko suvirinimo pagalbinius darbus, t. y. kvalifikuotą darbą, kuris negalėjo būti atliekamas pagal paslaugų kvitą, dėl kurio turi būti nustatyta tvarka sudaryta darbo sutartis, įdarbinimas įforminta įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu A. A. pas A. B. 2020 m. kovo 17 d. dirbo nelegaliai.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ANK 96 straipsnyje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Darbo sutartimi, sudaryta 2019 m. spalio 5 d., darbuotojas S. N. ir darbdavys A. B. susitarė, kad S. N. atliks suvirintojo darbą, jam bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis, proporcingas dirbtam laikui, darbuotojas dirbs 5 dienas per savaitę 4 valandas per dieną (b. l. 31-32).

Iš 2019 m. gruodžio mėnesio ir 2020 m. kovo mėnesio darbo grafikų (b. l. 10, 13), darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 17, 20) matyti, kad S. N. švenčių dienų išvakarėse 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. kovo 10 d. dirbo 4 valandas, jo darbo dienos trukmė nebuvo sutrumpinta 1 valanda. Darbdavys A. B., pažeisdamas DK 112 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

ANK 100 straipsnyje numatyta atsakomybė už darbo laiko apskaitos pažeidimus. DK 120 straipsnis numato, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį, darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. FNTT pareigūnams S. N. nurodė (b. l. 48), kad nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. vasario 25 d. pas A. B. jis dirba nuo 9.30 -10 val. iki 15-15.30 val. Teisme S. N. patvirtino, kad tokie jo paaiškinimai teisingi, nes tuo metu buvę daug darbo, yra buvę dienų, kad darbo grafike nurodytų valandų neišdirbo, jis dėl to pretenzijų nereiškia.

2020 m. vasario mėnesio darbo grafike (b. l. 12) nurodyta, kad S. N. turėjo dirbti nuo 9 val. iki 13 val. arba nuo 13 val. iki 17 val., t. y. darbo grafike numatyta 4 val. darbo dienos trukmė. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 19) nurodyta, kad S. N. 2020 m. vasario mėnesį visas dienas dirbo po 4 val. Tokiu būdu 2020 m. vasario 17-25 dienomis buvo netinkamai apskaitytas S. N. faktinis darbas, neapskaitytas jo viršvalandinis darbas, todėl A. B. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. DK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Lietuvos profesijų klasifikatoriumi LPK 2012, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171, suvirintojo darbas (kodas 721206) yra priskiriamas prie kvalifikuoto darbo.

Darbo sutartimi, sudaryta 2019 m. spalio 5 d., darbuotojas S. N. ir darbdavys A. B. susitarė, kad S. N. atliks suvirintojo darbą, jam bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis (b. l. 31-32). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 20-25) ir kasos išlaidų orderiai (b. l. 26-30) patvirtina, kad suvirintoju dirbusiam S. N. buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, proporcingas jo dirbtam laikui. A. B. neužtikrinto, kad suvirintojui S. N. būtų mokamas didesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, proporcingas dirbtam laikui, pažeidė DK 141 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui paslaugų kvite nurodytą atlygį pasibaigus kiekvienai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas gali susitarti dėl ilgesnio apmokėjimo už suteiktas paslaugas termino, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos pasibaigus paslaugų teikimui.

A. B. 2020 m. kovo 1 d. išrašytame žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36) nurodyta, kad A. A. teikė paslaugas 2020 m. kovo 9, 10, 13, 17, 19, 20, 24 dienomis. Iš paslaugų kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35) matyti, kad A. A. A. B. 2020 m. kovo 16 d. suteikė malkų pjaustymo ir skaldymo paslaugą, už kurią atlygis buvo išmokėtas kovo 31 d. 2020 m. kovo 1 d. paslaugų kvitą išrašydamas ilgesniam kaip kalendorinė savaitė terminui, už suteiktas paslaugas kovo 16 d. apmokėdamas praėjus ilgesniam nei 5 kalendorinių dienų laikotarpiui A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu pažeidė ūkinės veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, todėl jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

FNTT patikrinimo medžiaga dėl nustatytų A. B., vykdančio individualią veiklą, pažeidimų buvo perduota Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui (b. l. 37). Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Simona Mickutė 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SD-4-5151 (b. l. 59) išsiuntė A. B. 2020 m. balandžio 20 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. 0997-0067 (b. l. 59-60). Rašte nurodyta, kad pranešimą apie reikalavimo R1 įvykdymą būtina pateikti iki 2020 m. gegužės 29 d. Šis terminas nurodytas ir pačiame reikalavime R1. A. B. 2020 m. balandžio 22 d. raštas ir reikalavimas R1 įteikti 2020 m. balandžio 23 d. (b. l. 62, 64). Šių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo. Nustatytu terminu jokio paaiškinimo, pranešimo dėl pažeidimų šalinimo ar atsisakymo tai daryti, A. B. nepateikė, į darbo inspektorės teisėtą nurodymą nereagavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą jis patrauktas pirmą kartą, nors kaltės nepripažino, tačiau faktinių aplinkybių neginčijo, pareigūnams atliekamam patikrinimui kliūčių nesudarė, pateikė paaiškinimą, reikalaujamus dokumentus. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia manyti, kad A. B. paskyrus minimalias baudas, numatytas įstatymo sankcijose už jo padarytus nusižengimus, nuobaudų tikslai bus pasiekti. Skirti mažesnę nei minimalią baudą nėra pagrindo, A. B. padarytas nusižengimas (nelegalus darbas) vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Paskirtos nuobaudos už padarytus nusižengimus A. B. bendrinamos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) baudą;

padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą;

padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą A. B. paskirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: 20117641009.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.