- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-328-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. R. 2009-04-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters G. R. , gimusios 2002-12-13, pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Atsakovas vykdė įsipareigojimą iki 2008-09-09, tačiau vėliau, neturėdamas lėšų dukros išlaikymui, su ieškove pasirašė susitarimus, kuriuose ieškovė sutiko atidėti kas mėnesines dukros išlaikymo išmokas. Po skyrybų ieškovė liko gyventi su nepilnamete dukra atsakovo motinai priklausančiame bute. Atsakovas siekia perkelti visą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą ieškovei ir taip pažeidžia CK 3.156 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Reikalavimą padidinti vaiko išlaikymui skirtą išmoką ieškovė grindė vaiko poreikių apskaičiavimais ir išlaidų kvitais bei mažomis jos gaunamomis pajamomis.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti vaikui po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad sąžiningai ir laiku teikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-02 sprendimu priteistą išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį, kartais mokėdavo ir didesnes išmokas. Ieškovė gyveno atsakovo motinai priklausančiame bute, tačiau už tai nei atsakovas, nei jo motina nereikalavo iš ieškovės jokio nuomos mokesčio. Be to ne visos ieškovės nurodomos sumos, skirtos vaikui išlaikyti, yra teisingos. Atsakovas yra bedarbis, sukūrė naują šeimą, kurioje yra vienas nepilnametis vaikas, o visa šeima yra išlaikoma žmonos. Pats atsakovas jokio turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-02 sprendimu priteistą išlaikymo nepilnametei G. R. dydį ir priteisė iš atsakovo G. R. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Teismas konstatavo, jog nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai. Nepilnametė šalių duktė gyvena su motina, kuri pagal bylos duomenis užtikrina jai tinkamas buities sąlygas, tenkina poreikius, motinai tenka visa kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui suteiktas bedarbio statusas, jis yra vedęs, šeimoje auga nepilnametis vaikas, atsakovo sutuoktinės pajamos yra mažos ir, kad atsakovas taip pat prisideda prie dukros išlaikymo, padarė išvadą, jog skiriamo 150 Lt išlaikymo akivaizdžiai nepakanka nepilnametės dukros poreikiams tenkinti. Vadovaudamasis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d.), teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas padidinti 2006 metais priteistą 150 Lt išlaikymą nepilnametei G. R. yra teisėtas ir tenkintinas iš dalies, t.y. priteisiant po 250 Lt per mėnesį, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (CK 3.196 str. l d. l p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. R. prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nėra tiesiogiai susijęs su gyvenamąja vieta. Teismas, sumažindamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į šią aplinkybę. Be to dėl atsakovo nuolatinių priekaištų ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš atsakovo motinai priklausančio buto. Dukra pakeitė mokyklą, dėl to turėjo papildomų išlaidų. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, todėl gali susirasti darbą, o gaunamos mažos pajamos, nesudaro teisinio pagrindo mažinti vaikui skirto išlaikymo dydį. Teismas netinkamai įvertino minimalias būtinas vaiko vystymuisi reikalingas išlaidas. Priteistas išlaikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovas nenurodė jokių kitų pagrindų, dėl kurių galėtų būti sumažintas vaiko išlaikymo dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė gyveno atsakovo motinai priklausiančiame bute, nemokėdama nuomos mokesčio, įtakoja lėšų, skiriamų dukros išlaikymui, dydį. Ieškovė išsikraustė gyventi į kitą butą dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl atsakovo priekaištų. Aplinkybė, jog ieškovė kartu su dukra gyveno atsakovo motinos bute įrodo, kad atsakovas pagal išgales, maksimaliai rūpinasi vaiku. Reikalavimas priteisti išlaikymą dukrai po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kai atsakovas neturi pajamų, neatitinka protingumo kriterijaus. Jis yra sukūręs naują šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas, šeimoje dirba tik žmona, kuri išlaiko ir atsakovą, ir nepilnametį vaiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti nauji įrodymai – pažyma apie N. R. deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma apie G. R. mokymąsi, pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, santuokos ir gimimo liudijimų kopijos (b.l. 124, 125).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės N. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
Kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ieškovė nurodė, kad šiuo metu mokamas išlaikymas - po 150 Lt šalių dukrai G. R. , gim. 2002 m. gruodžio 13 d., yra per mažas, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Savo reikalavimą grindė, nurodydama tokias svarbias aplinkybes, kaip pasikeitusi ieškovės turtinė padėtis - gauna mažas pajamas, padidėję vaiko poreikiai, nuo 2008-09-09 atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. Tuo tarpu atsakovas siekia visą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą perkelti ieškovei, pažeisdamas CK 3.156 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jog nepilnametė šalių duktė gyvena su motina, kuri užtikrina jai būtinas buities sąlygas, tenkina poreikius, jai tenka kasdieninė dukros priežiūra ir rūpinimasis, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, jog jam suteiktas bedarbio statusas, yra vedęs, šeimoje auga nepilnametis vaikas, atsakovo sutuoktinės pajamos yra mažos, atsakovas taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, jog skiriamo 150 Lt išlaikymo akivaizdžiai nepakanka nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, tačiau iš atsakovo priteisė mažesnę, nei reikalauja ieškovė, išlaikymo sumą – po 250 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino minimalias būtinas vaiko vystymuisi reikalingas išlaidas ir priteistas išlaikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėjo, kad atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš atsakovo motinai priklausančio buto, dukra pakeitė mokyklą, dėl ko turėjo papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.
CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatyti, kokie yra šalių vaikų poreikiai ir koks išlaikymo dydis nustatytinas kas mėnesį, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir remdamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, 3.201 straipsniu, 6.461 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-02 sprendimu iš atsakovo G. R. nepilnametės dukros G. R. išlaikymui priteistą išlaikymą po 150 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, yra per mažas ir padidino jį iki 250 Lt per mėnesį. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnametė dukra G. R. , gim. 2002 m. gruodžio 13 d., gyvena su motina N. R. ir vaiko poreikių tenkinimu rūpinasi tik ieškovė, t.y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu, kad būstas būtų sutvarkytas ir atitiktų vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog ieškovė gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute, nemokėdama nuomos mokesčio, šiuo metu neatitinka tikrovės, kadangi iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų - pažymos apie N. R. deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymos apie G. R. mokymąsi, pažymos dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose – matyti, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovė su nepilnamete šalių dukra gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. nebegyvena atsakovo motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) mieste. Tokiu būdu atmestina kaip nepagrįsta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovės gyvenimas jo motinos bute gali įtakoti lėšų, skiriamų dukros išlaikymui, dydį. Tačiau ieškovės reikalavimas priteisti dukros išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis taip pat negali būti pilnai patenkintas, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovas neturi pajamų (yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje), yra sukūręs naują šeimą (santuokos liudijimas b.l. 124), kurioje auga nepilnametis vaikas (atsakovo sutuoktinės nepilnametė dukra – gimimo liudijimas b.l. 125).
Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus duotoje išvadoje nurodyta, kad nepilnametės G. R. poreikiai yra padidėję, tiek dėl amžiaus, tiek dėl sveikatos būklės, ir prieš tris metus priteistas išlaikymas yra nepakankamas, o pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai (b.l. 100, 101). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti atsakovas savo vaikui, atsižvelgia į tai, kad nepilnametė dukra G. R. gyvena su ieškove, kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, o pats atsakovas dukros auklėjime dalyvauja epizodiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. R. turi problemų su regėjimu - nuo 4 mėnesių yra stebima okulisto, dėl toliaregystės nešioja akinius (b.l. 28-34). Taip pat mergaitė Šeduvos gimnazijoje lanko 1a klasę, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų mokymosi priemonėms (sąsiuviniams, pratyboms ir kt.).
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti neabejotinos reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CK 3.192 str. 2 d.), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Bylos duomenys tvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 4, 54). Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktos pažymos matyti, kad ji nuo 2009-09-07 įregistruota darbo biržoje ir jai suteiktas bedarbio statusas. Taip pat 2009-09-17 ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą ir deklaravo ją (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo pablogėjusią sveikatą pastaruoju metu byloje nėra ir atsakovas nepateikė. Nors darbo biržoje atsakovas registruotas nuo 2009-04-17 (b.l. 52), tačiau jau nuo 2008-09-01 iki 2009-06-30 nepilnamečiam vaikui neteikė jokio išlaikymo (b.l. 24-27). Taip pat atsakovas G. R. nurodo, jog turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą E. Ž. , tačiau gimimo liudijime E. Ž. , gim. 1999-01-31, tėvu nurodytas G. Ž. (b.l. 51). Tokiu būdu nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis, objektyvai trukdančiomis teikti atitinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi nagrinėjamoje yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį, kadangi abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms yra tikslinga, teisinga ir protinga (CK 1.5 str.) pirmosios instancijos teismo priteistą 250 Lt per mėnesį išlaikymą padidinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai ir tokia išlaikymo suma užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šių motyvų pagrindu skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš atsakovo G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. R. , gim. 2002 m. gruodžio 13 d., kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt padidinti iki 400 (keturių šimtų) Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.