- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2-19973-600/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13403-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- V. V., UAB „DanJana“, UAB „Infra Investment“, Vilniaus miesto 13-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- J. P., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, UAB „Vėsa ir partneriai“, I. P., Vilniaus rajono savivaldybės administracija VĖSA IR PARTNERIAI JGK Statyba DanJana UAB „Infra investment“
- Ieškovas
- UAB „JGK statyba“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „JGK statyba“ ieškinį atsakovams V. V., UAB „DanJana“, UAB „Infra Investment“, Vilniaus miesto 13-ojo notaro biuro notarei Gražinai Klangauskienei, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, UAB „Vėsa ir partneriai“, I. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo panaikinti 2009-08-10 atsakovo V. V. duotą UAB „DanJana“ ir UAB „Infra Investment“ pareiškimą, notarinio registro Nr. 1-2250, kuriuo atsakovams leista prisijungti prie vandentiekio, nuotekų tinklų, kurie yra suprojektuoti pagal 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23, pagal 2008-06-04 technines sąlygas Nr. 08/634 ir 2008 - 10 sutartį Nr. 803, nuo V. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu Dvarykščių kaimas, Vilniaus rajonas, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), bei pripažinti nurodytą sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškinyje nurodo, kad 1996-11-18 Vilniaus rajono savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 511 patvirtino UAB „JGK statyba“ 33 ha ploto Salotės gyvenvietės teritorijos JGK „Salotė“ detalaus plano projekto korektūrą. Ieškovas pastatė visą inžinerinę infrastruktūrą, reikalingą 1500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir funkcionavimui, tame tarpe ir skirstomuosius vandentiekio rinklus Bitėnų gatvėje ir buitinių nuotekų šalinimo magistralinius tinklus Bitėnų/Salotės gatvių sankirtoje. Todėl ieškovas turi ekonominį interesą, kad visi kiti asmenys laikytųsi patvirtintų 33 ha ploto detaliojo plano sprendinių ir niekas neapsunkintų šių sprendinių įgyvendinimo ir inžinerinės infrastruktūros funkcionavimo bei negadintų Bitėnų/Salotės gatvių sankirtoje ir kitose teritorijose ieškovo pastatytų statinių, o jei neišvengiama, kompensuotų žalą. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-67 patvirtino 11,0411 ha, 26,7221 ha, 4,9235 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Griovių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r. detalųjį planą. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtino šalia esančio 5,8270 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0600:262, esančio Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., Č. L. ir V. V. vardu parengtą detalųjį planą. Dar iki patvirtinant pastaruosius detaliuosius planus, jų rengėjai 2006-12-15 buvo informuoti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nepritarė žemės sklypų detaliuosiuose planuose numatytiems nuotekų tvarkymo sprendiniams. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus 2009-10-26 V. V. ir kitiems dviem statytojams – UAB „DanJana“, UAB „Intra Investment“ projektavimo sąlygų sąvadų Nr. Sa-1015 bei jam pačiam 2008-07-16 išduotų projektavimo sąlygų sąvadų Nr. Sa-1115 esmės, verslo partneriai 55 sklypus sumanė prijungti prie Vilniaus miesto centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų per 1996-11-18 Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 511 patvirtintą 33 ha ploto Salotės gyvenvietės teritoriją, kurios planavimo organizatorius ir inžinerinės infrastruktūros statybos užsakovas yra komplekso statytojas yra ieškovas. Tačiau tik 2013-02-25 raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija pranešė, kad Č. L. ir V. V. bei kiti planavimo organizatoriai neįvykdė privalomo reikalavimo ir savivaldybės registro tvarkymo įstaigai nepateikė registracijai patvirtinto detaliojo plano sprendinių. 5,8270 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalintas į 17 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypus, į vieną 0,4078 ha ploto žemės sklypą Nr. 18 inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir į vieną miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 19, kurio plotas 0,1985 ha. 0,4078 ha ploto žemės sklypas Nr. 18 inžinerinės infrastruktūros teritorijai yra suplanuotas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir V. V. vardu įregistruotas kaip atskiras turto vienetas, unikalus Nr. 4400-1576-3458. Objektui „Gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklai ir keliai“ V. V. vardu UAB „Plėtrumas“ parengus nepilnos sudėties techninį projektą Nr. 08-05 ir gavus 2009-07-17 leidimą Nr. 23, notarė Gražina Klangauskienė 2009-08-10 patvirtino V. V. pareiškimą, kuriuo V. V. davė UAB „DanJana“ ir UAB „Infra Investment“ sutikimą prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Faktiškai teritorijoms, kuriuose Griovių ir Dvarykščių kaimuose buvo patvirtinti žemės sklypų detalieji planai 19 ir 45 gyvenamųjų namų ir kitų statinių statybai, nebuvo parengti ir patvirtinti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai. 2008-06-04 užsakovo V. V. vardu gavo iš UAB „Vilniaus vandenys“ notariškai patvirtintame pareiškime paminėtas technines sąlygas Nr. 08/634. Pagal šias sąlygas užsakovas V. V. privalėjo suprojektuoti ir pakloti žiedinius vandentiekio tinklus nuo esamo vandentiekio 150 mm skersmens Bitėnų g. ir nuo esamo vandentiekio 200 mm skersmens Bitėnų g./Salotės g. bei suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadus nuo projektuojamų vandentiekio tinklų. Taigi V. V. privalėjo suprojektuoti ir pakloti tiek vandentiekio įvadus, tiek ir pakloti žiedinius vandentiekio tinklus, o nuotekų nuleidimui suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus, sudarant dėl šių tinklų statybos sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“. Tačiau minėti Vilniaus miesto 1500 gyventojų JGK „Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso Bitėnų g./ Salotės g. požeminiai tinklai pastatyti iš ieškovo lėšų pagal įmonės vardu parengtą projektą ir 1990-12-24 išduotą UAB ‚JGK statyba“ statybos leidimą Nr. 183/86. V. V. kartu su verslo partneriais privalėjo pateikti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą išduodantiems viešojo administravimo subjektams, pastatytų Bitėnų g./Salotės g. vandentiekio ir nuotekų tinklų, bet dar neįregistruotų tinklų, statybos užsakovo sutikimą rengti techninius projektus pagal UAB „Vilniaus vandenys“ techninių sąlygų Nr. 08/634 reikalavimus bei suderinus su detaliojo planavimo organizatoriumi UAB „JGK statyba“ žiedinio vandentiekio ir nuotekynės tinklų projekto sprendinius ir prisijungimo sąlygas bei nuleidimo sąlygas, taip pat sudaryti sutartį su naujų tinklų statybos su centralizuotų inžinerinių tinklų savininku, nes statytojas V. V. nusprendė ne teisti vietinius tinklus, o naudotis centralizuotais inžineriniais tinklais. Notarė be įstatyminio pagrindo suteikė teisę naudotis ieškovo pastatytais buitinių nuotekų ir vandentiekio, tarp jų areštuotais vandentiekio tinklais. Ir Vilniaus miesto centralizuotais inžineriniais tinklais, kuriuos eksploatuoja UAB „Vilniaus vandenys“. Notarė privalėjo atsisakyti patvirtinti V. V. pareiškimą, kuriuo leista prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes jame jokių vandentiekio ir nuotekų tinklų, reikalingų Griovių k., namų funkcionavimui nebuvo suprojektuota. Rengti projektą ir gauti prisijungimo sąlygas, tame tarpe ir sutikimą prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, galima tik iš inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo, o ne iš asmens, kuriam tik išduotas statybos leidimas, bet dar nėra įgyvendinti techninių sąlygų reikalavimai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 7 d. reguliavimu, ne notariškai patvirtinto pareiškimo, o sutarties dėl naujų tinklų statybos sutarties pagrindu galėjo gauti sutikimą tiesti naujus inžinerinius tinklus ir prijungti juos prie Vilniaus miesto centralizuotų tinklų. Atsakovas, būdamas sąžiningu duodamas sutikimą prisijungti, žinojo, kad duoda sutikimą prisijungti ne prie savo žemės sklype suprojektuojamų ir jau statomų tinklų, o prie Bitėnų/Salotės gatvėse esamų, bet dar nebaigtų statyti tinklų 33 ha ploto detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje. V. V. negavo projektavimo sąlygų sąvado ir valdomame žemės sklype projektuoti kitos paskirties, tai yra žiedinius skirstomuosius vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo slėginius tinklus ir įrenginius, nekalbant apie jų tinklų statybą pagal 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23. Ieškovas neturi duomenų, kad V. V. yra sudaręs su tinklų statytoju ar su UAB „Vilniaus vandenys“ sutartį dėl naujų žiedinių ar kitokių skirstomųjų vandens teikimo arba buitinių nuotekų šalinimo magistralinių tinklų statybos. Verslo partneriai elgėsi nesąžiningai. V. V. ir verslo partneriams turėjo būti žinomi teisės aktų nuostatai, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu. V. V. kartu su UAB „DanJana“ ir UAB „Infra Investment“ ginčo pareiškimą panaudojo būtent verslo vystymui, kadangi už kiekvieno detaliuoju planu padalinto žemės sklypo prisijungimą prie V. V. suprojektuotų tinklų iš asmenų, pageidaujančių statyti gyvenamuosius namus Dvarykščių kaime, Vilniaus rajone, jo verslo partneris UAB „DanJana“ reikalauja mokėti 70 tūkst. litų. Faktiškai nei V. V., nei jo verslo partneriai negavo iš tinklų, kurie išvardinti pareiškime, savininkų ar naudotojų jokio sutikimo per V. V. suprojektuotus tinklus prisijungti prie Vilniaus miesto centralizuotų tinklų bei nesudarė sutarties dėl naujų tinklų statybos, kas įrodo, jog pasirašant sutikimą buvo pažeisti ieškovo bei kitų asmenų interesai ir viešas interesas.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „DanJana“ ir V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai statomus inžinerinius tinklus yra nutiesę per savo privačios nuosavybės teise valdomus žemė sklypus, taip pat per valstybinę žemę, gavus sutikimus (t.1 - b.l. 125-133). Ieškovas neturi jokių daiktinių teisių į 33 ha ploto Salotės gyvenvietę (konstatuota teismų sprendimais). Ieškovas nutyli, kad kompleksas „JGK - Salotė“ jau seniai pastatytas ir tapo gyvenamuoju kvartalu su individualiais namais, miesto gatvėmis, inžineriniais tinklais ir komunikacijomis. Dalis minėto 33 ha ploto sklypo yra išskirta į atskirus žemės sklypus ir priklauso namų savininkams, likusi dalis - Lietuvos Respublikai. Žemės nuomos sutartis su UAB „JGK statyba“ baigėsi 2000-05-24. 2000-10-26 žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 623 iš valstybės ieškovas išsinuomojo 4,395 ha žemės sklypo plotą, dėl kurio vėliau buvo sudarytos subnuomos sutartys. Visas ieškovo nurodomas 33 ha ploto žemės sklypas nėra nei suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nei įregistruotas LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai, tiesdami vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2008-06-04 išduotas technines sąlygas Nr. 08/634, jau prisijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų. Šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-19 sprendime Nr. A(525)-1426/2011. Jei techninėse sąlygose Nr. 08/634 nurodyti prisijungimo šuliniai nuosavybės teise priklausytų ne UAB „Vilniaus vandenys“, o UAB ‚JGK statyba“, tai būtų pažymėta techninėse sąlygose bei nurodyta, kad reikalingi atitinkami suderinimai. Ieškovas, pateikdamas 2012-05-22 Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl 489,30 m. ilgio vandentiekio vamzdyno bei teikdamas, kad atsakovai jungs tinklus su šiuo, klaidina teismą, nes šie nurodomi inžineriniai tinklai yra Salotės kaime, o ne Griovių ar Dvarykščių kaime, kur atsakovai statė inžinerinius tinklus. Ieškovas neįrodė, kad jis turi valdymo teises į inžinerinius tinklus, prie kurių atsakovai yra prijungę savo statomus inžinerinius tinklus. Ieškovas materialinio suinteresuotumo šioje byloje neturi. 2009-10-14 raštu Nr. GP-5907-(1.9) VAVA žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė sutikimą Nr. 390 dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-67 patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo kad. Nr. 4110/0600:443, esančio Griovių k., Zujūnų sen., Vilniaus rajone, detalųjį planą, kuriuo leista kloti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-67 patvirtintas detalusis planas, kuris nenuginčytas ir galiojantis. Be to, 2011-05-27 Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-193 patvirtino Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, kuriame numatytos Vilniaus miesto priemiestinės zonos, kuriose vandens ir nuotekų inžineriniai tinklai jungiami prie centralizuotų Vilniaus miesto komunalinių tinklų. Ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą tikslu ginti viešą interesą. V. V. išduotas sutikimas yra tik viena iš daugelio techninio projekto Nr. 09-47 tekstinių dalių, kurio teisėtumą išduodant statybos leidimus įvertino Statybų nuolatinė komisija su Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei LR Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Ieškovas ieškinį grindžia, kad išduotas sutikimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ir yra niekinis, bet kokios konkrečios normos pažeistos nenurodo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė notarė Gražina Klangauskienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareiškimo tvirtinimo metu atsakovas V. V. buvo žemės sklypo, adresu Dvaryškių kaimas, Vilniaus rajonas, savininkas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 - b.l. 39). Atsakovas leido naudotis jo sklypu atliekant prisijungimo ir teisimo prie komunikacijos tinklų darbus. Ieškovas tuo metu jokios jam priklausančios nuosavybės šiame sklype neturėjo. Notaras, patvirtindamas atsakovo pareiškimą, jokio sudaromo sandorio nepatvirtino, o tik patvirtino asmens parašo pareiškime tikrumą. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, liudijančių jo teiginius (t. 1 – b.l. 77-78). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 sprendime adm. byloje Nr. A-525-1426/2011, kurioje UAB „JGK statyba“ ir kiti asmenys norėjo panaikinti 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23 ir 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, buvo konstatuota, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai, prie kurių numatyta V. V. statomų tinklų prisijungimas, nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. Tuo tarpu UAB „JGK statyba“ nuomojasi tik 4,395 ha žemės sklypą. Byloje nenustatyta, kad šis žemės sklypas kaip nors susijęs su šiuo ginčo sklypu, o inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungti siekia V.V. būtų UAB „JGK statyba“ priklausančiame ar teisėtai valdomame sklype. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-04 sprendime, kurioje tas pats ieškovas siekė panaikinti statybos leidimus, pripažino, jog UAB „JGK statyba“ jos interesai niekaip nepažeidžiami, o ginti viešojo intereso pareiškėja neturi teisės. Ieškovas nenurodo nė vienos imperatyvios teisės normos, kuriai prieštarauja ginčijamas pareiškimas.
Žemesnės instancijos teismas
Byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. B., netenkinus jo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl jo užimtumo kitoje (administracinėje) byloje Nr. II-624-818/2013 dėl 2013-09-13 nutarimo panaikinimo, kurioje posėdis paskirtas 2013-10-01 14:30 val. (t. 2 – b.l. 73, 75), bei pripažinus, kad ieškovo atstovas J. G. negali būti atstovu CPK 56 str. 2 d. pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovo, atstovaujančio ieškovą 2009-09-23 atstovavimo sutarties pagrindu, nurodytos priežastys pagal byloje nustatytas aplinkybes negali būti pripažįstamos sudarančios pagrindą tenkinti prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nes nutartis į byloje paskirtą teismo posėdį ieškovui buvo įteikta 2013-06-19 (t. 2 – b.l. 61), posėdis paskirtas 2013-10-01, o ieškovas nuo 2009-09-23 naudojasi advokato paslaugomis.
Teismo posėdžio metu atsakovų V. V. ir UAB „DanJana“ atstovas parodė, kad atsakovai jungėsi prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių tinklų, o ne prie ieškovui priklausančių tinklų. Atsakovai nemato pagrindo prijungti tinklus prie ieškovo tinklų, nes jie jungsis prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų. Ieškovas neturi teisės ginti viešojo intereso. Niekiniam sandoriui pripažinti būtina nurodyti imperatyvias normas, kurios pažeistos.
Trečias asmuo J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-09-19 sprendime nurodė, kad ieškovo argumentai, kad atsakovo V. V. statomi tinklai tiesiami per ieškovo naudojamą žemę yra nepagrįsti. Ieškovas jokio suinteresuotumo neturi. Projektas padarytas teisingai. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ gautos techninės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškiniu ieškovas prašo teismo panaikinti 2009-08-10 atsakovo V. V. 2009-08-10 pareiškimą, patvirtintą notarės G.Klangauskienės, kuriuo duotas UAB „DanJana“ ir UAB „Infra Investment“ sutikimas prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nuo V. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu Vilniaus rajonas, Dvarykščių kaimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 - b.l. 1-13). Ieškovas nurodo, kad 2009-08-10 notarės patvirtintas pareiškimas, registro Nr. 1-2250, turi būti pripažintas niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir panaikintas CPK 5 str., CK 1.78, 1.80, 1.95 str., Notariato įstatymo 2 str., 25 str., 40 str., Statybos įstatymo 20 str. 4 d. ir 7 d. pagrindu.
Ieškovas ginčijamą sandorį – atsakovo V. V. pareiškimą dėl sutikimo davimo, - prašo pripažinti niekiniu sandoriu. CK 1.78 str. 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. CK 1.80 str. 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
Ieškovas nurodo, kad notarės 2009-08-10 patvirtintas V. V. sutikimas, notarinio registro Nr. 1-2250, prieštarauja Notariato įstatymo 2, 25, 40 straipsniams. Minėto įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta notaro sąvoka, kas jį skiria ir atleidžia, ir kas, be notaro, dar gali atlikti notarinius veiksmus. Ginčo byloje ginčijamą notarinį veiksmą atliko pati notarė, todėl kuo, ieškovo teigimu, pažeista 2 straipsnyje įtvirtina norma, neaišku. Įstatymo 25 str. įtvirtinta norma reglamentuoja, kas šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus atlieka Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje. Ginčijamas pareiškimas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikoje.
Įvertinant ieškovo nurodytus argumentus dėl ginčijamo atlikto notaro patvirtino pareiškimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (LR CK 1.78 str. 4 d.). Notariato įstatymo 26 str. yra nurodytas notaro atliekamų notarinių veiksmų sąrašas. Minėtos normos 5 punktu numatyta, kad notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Tai reiškia, kad notaras netikrina dokumento turinyje nurodytų aplinkybių teisingumo ir pagrįstumo, o tik tvirtina asmens, pasirašančio po šiuo dokumentu, asmens parašo tikrumą. Dėl nurodyto ieškovo argumentai, kad notarei turėjo būti pateikti statybos projektai, techninės sąlygos bei nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra niekuo nepagrįsti teiginiai, nes tokių reikalavimų, atliekant šį notarinį veiksmą, notarams nėra keliama. Todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 str., numatančiu notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, turėjo atsisakyti tvirtinti 2009-08-10 V. V. pareiškimą dėl sutikimo davimo. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad 2009-08-10 pareiškimas yra niekinis sandoris, byloje nėra, neesant sandorio negaliojimui CK 1.80 str. 1 d. pagrindu būtinų sąlygų (LR CPK 178, 179, 185 str.str.).
Ieškovo nurodytas Statybos įstatymo 20 str. reglamentuoja statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygas ( 4 d. numato, per kiek laiko parengiamos projektavimo sąlygos, o 7 d. yra įtvirtinta nuostata, numatanti projektavimo sąlygose draudimą nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus). Šiuo atveju pažymėtina tai, kad atsakovo V. V. duotas sutikimas yra tik viena iš daugelio techninio projekto Nr. 09-47 tekstinių dalių, projektas ieškovo nurodytu pagrindu nepanaikintas (LR CPK 178, 185 str. str.).
Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teisminę praktiką, ne kartą yra pabrėžęs, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (LAT 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Ieškovas savo reikalavimą formuluoja prašydamas 2009-08-10 atsakovo pareiškimą dėl sutikimo davimo pripažinti niekiniu sandoriu (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ieškinio faktinį pagrindą įvardindamas kaip imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymą tvirtinant šį sandorį (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina tai, kad ne visos ieškovo nurodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra susijusios su jo suformuluotu reikalavimu (LR CPK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 p.p.), todėl ne dėl visų teismas turi pareigą pasisakyti (LR CPK 180 str.). Pažymėtina tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, dėsto argumentus dėl ieškovo / atsakovų nuosavybės teisių turėjimo / neturėjimo, dėl tinkamų / netinkamų statybas leidžiančių dokumentų išdavimo, vienok, šių dokumentų teisėtumas nesusijęs su ieškinio dalyku. Ieškovas nurodė, kokias, jo manymu, imperatyvias normas pažeidė notaras, tvirtindamas atsakovo parašo tikrumą 2009-08-10 pareiškime, ir teismas dėl jų pasisakė. Visos kitos ieškovo nurodytos aplinkybės išeina už ieškinio ribų, be to, jas paneigia ir į bylą pateikti įrodymai – ieškovas nepateikė įrodymų dėl savo daiktinių teisių turėjimo (t. 1 – b.l. 53), Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 sprendimu Nr. A525-1426/2011 buvo konstatuota, kad Vilniaus AVA 2009-07-17 išduodant statybos leidimą Nr. 23 nebuvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai (LR CPK 182 str. 2 p.), be to, atsakovų pateikti įrodymai patvirtina 2009-08-10 pareiškime nurodytų faktų (aplinkybių) teisingumą (t. 1 – b.l. 17, 18-2-30, 79-100, t. 2 – b.l. 16, 18, 19-26, 27-36).
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas, tai reiškia, kad CPK 5 str. 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Į bylą pateiktame Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 sprendime Nr. A525-1426/2011 pasisakyta, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai, prie kurių numatytas V. V. statomų tinklų prisijungimas, nuosavybės teise priklauso kitam ūkio subjektui – UAB „Vilniaus vandenys“, teisėjų kolegijai atmetus kaip nepagrįstus UAB „JKG statyba“ argumentus, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per pareiškėjo naudojamą žemę (t. 1 – b.l. 99-100, LR CPK 182 str. 2 p.). Kaip ieškovo ginčijamas 2009-08-10 pareiškimas dėl sutikimo, kuris yra tik viena iš sudedamųjų dalių statybas leidžiančių dokumentų paketo, davimo pažeidžia ieškovo teisės ar teisėtus interesus, nenustatyta.
Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad ieškovo teisės jo pasirinktu būdu negali būti ginamos, dėl ko ieškinys atmestinas. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria ir neanalizuoja (CPK 185 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 26 Lt teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, teismo šaukimų, pranešimų siuntimu, dokumentų išreikalavimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., LR Mokesčių administravimo įst. 66 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259-260, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „JKG statyba“, j.a.k. 120815910, į valstybės biudžetą 26 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.