- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- A20.-352-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00332-2025-14
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui S. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma skirti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT prie LR VRM apie savo buvimo vietą, taikant šią priemonę 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2025-09-17, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Teikime nurodoma, jog minėtas Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, tačiau jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, asmens tapatybė yra nustatyta (jis pateikė galiojantį Baltarusijos Respublikos išduotą pasą), Migracijos departamentas priėmė svarstyti A. Y. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal galimybes bendradarbiauja su institucijomis dėl teisinės padėties nustatymo. Atstovas prašo teikimą tenkinti.
2. Užsienietis ir jo atstovas nurodė, jog teikimas yra pagrįstas, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jam neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2022 m. kovo 16 d. Užsienietis buvo sulaikytas Varėnos rajono savivaldybės Marcinkonių seniūnijos Senovės kaimo prieigose jam neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, sulaikymo metu Užsienietis pasiprašė prieglobsčio.
4.2. 2023 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamentas prie LR VRM) sprendimu Nr. 23S152391, išnagrinėjus Užsieniečio prašymą, nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, tačiau išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.3. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. liepos 12 d. rašte Nr. 18-7704 ir 2024 m. spalio 11 d. rašte Nr. 18-9404 nurodoma, jog VSD vertinimu, Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.4. 2024 m. spalio 24 d. Migracijos departamento prie LR VRM raštu Nr. 24SD28041, išnagrinėjus VSD raštą, konstatuota, jog priežastys, dėl kurių Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos nėra išnykusios, atitinkamai, Užsienietis negali būti išsiunčiamas į kilmės šalį ir, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tikslinga pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024-10-24 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025-10-24.
4.5. 2025 m. balandžio 28 d. Migracijos departamentas minėtą leidimą laikinai gyventi paskelbė negaliojančiu, nes Užsienietis per 6 mėnesius jo neatsiėmė.
4.6. 2025 m. birželio 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro pareigūnai iki 48 val. sulaikė Užsienietį, kuris buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą iš Lenkijos Respublikos.
4.7. 2025 m. birželio 17 d. Užsienietis pateikė prašymą Migracijos departamentui pakartotinai jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.8. Užsienietis turi Baltarusijos Respublikoje išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2032 m. birželio 17 d., Migracijos departamento prie LR VRM elektroninėje informacinėje sistemoje (toliau – Migris) duomenimis Užsienietis, nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Kaip jau minėta, 2025 m. birželio 17 d. Užsienietis pateikė prašymą Migracijos departamentui pakartotinai jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Administracinių nusižengimų registre apie Užsieniečio padarytus administracinius pažeidimus įrašų nėra. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
4.9. 2025 m. birželio 17 d. pateiktas A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), turinčios leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pranešimas jog A. L. įsipareigoja suteikti Užsieniečiui gyvenamąjį būstą (remiantis 2024-02-28 gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutartimi A. L. nuomojasi būstą adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ji yra deklaruota) ir suteikti jam finansinę paramą. Tai yra patvirtina, jog prisiima visą atsakomybę už šį Užsienietį.
5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
7. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
9. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
10. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, jis turi galiojantį pasą, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai (2025 m. balandžio 28 d. Migracijos departamentas Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi paskelbė negaliojančiu, nes Užsienietis per 6 mėnesius jo neatsiėmė, tačiau 2025 m. birželio 17 d. Užsienietis pateikė prašymą Migracijos departamentui pakartotinai jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).
11. Sprendžiant klausimą dėl teisinės priemonės taikymo, svarbu atsižvelgti į tai, ar Užsienietis turi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinį gyvenamąjį plotą, ar laikėsi įstatymų, ar bendradarbiavo su valdžios institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties Lietuvoje klausimus, ir ar pats pakankamai įdėjo pastangų sprendžiant minėtus klausimus.
12. Įvertinus visumą byloje esančių aplinkybių: minėtas Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, tačiau jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, asmens tapatybė yra nustatyta, jis pateikė pasą, pagal galimybes bendradarbiauja su institucijomis dėl teisinės padėties nustatymo, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui yra objektyviai pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų (t. y. sprendimo dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo), todėl vertinama, kad yra pagrindas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną penktadienį nuo 8.00 val. iki 15.45 val. pranešti VSAT prie LR VRM apie savo buvimo vietą, taikant šią priemonę 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2025-09-17, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 140¹⁸ straipsniu,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Skirti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigojimą kiekvieną penktadienį nuo 8.00 val. iki 15.45 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.