- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-890-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02719-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2254-1106/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „GS Core“ ieškinio pagrindu Kauno apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 20 d. buvo iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. S..
Atsiliepimas
2. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškinį, nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi su reikalavimo teisės ieškovei perleidėja (pradine kreditore) UAB „Telia Lietuva“ jis jokios sutarties niekada nebuvo sudaręs, todėl nėra skolingas.
3. Atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismui 2024 m. vasario 13 d. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo pareikšto ieškinio. Teismas tą pačią dieną priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2024 m. vasario 28 d. teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą išsprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad tarnyba už A. S. suteiktą teisinę pagalbą patyrė 300,00 Eur dydžio išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „GS Core“ valstybei 300,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
6. Teismas laikė, kad ieškovė yra atsakinga už byloje susidariusių išlaidų atlyginimą, kadangi teismui pareiškė nepagrįstą ieškinį, t. y. inicijavo teisminį procesą, nepatikrinusi ir neįvertinusi faktinių aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „GS Core“ apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. papildomą sprendimą dėl 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė atsiėmė ieškinį paaiškėjus, jog ieškinys yra nepagrįstas. Apeliantė pabrėžia, kad ji priėmė sprendimą netęsti teisminio proceso, įvertinusi atsiliepime naujai paaiškėjusias aplinkybes bei siekdama nedidinti šalių patiriamų bylinėjimosi išlaidų esamoje situacijoje. Visgi, apeliantė neturi duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie galimai neteisėtą naudojimąsi jo asmens duomenimis sudarant paslaugų teikimo sutartį, būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo instituciją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei žalos atlyginimo, todėl šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad apeliantės pateiktas ieškinys buvo nepagrįstas, t. y. atsakovo nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos;
Šalies argumentai
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė kreipėsi į teismą neįvertinusi faktinių aplinkybių ir jų nepatikrinusi. Ieškovė akcentuoja, kad nei ji, nei pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad atsakovas galimai nesudarė sutarties dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, bei apie tai, kad galimai pasinaudojus atsakovo asmeniniais duomenis sutartį sudarė tretieji asmenys. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutartyje nurodyti ne jo kontaktiniai duomenys, taip pat nurodė, kad niekada nebuvo sudaręs sutarties su AB „Telia Lietuva“ ir galimai sutartį atsakovo vardu sudarė buvusios sutuoktinės buvęs draugas. Tokie atsakovo nurodyti duomenys nėra nei paneigti, nei patvirtinti. Paslaugų teikimo sutartys ne retai sudaromos šeimos interesais, todėl nurodytas kontaktinis el. pašto adresas negalėjo būti pagrindu apeliantei vertinti, kad sutartis galimai sudaryta ne su atsakovu, kitų kontaktinių duomenų, nurodytų sutartyje apeliantė taip pat neturėjo pagrindo ar galimybės vertinti kaip neteisingų, telefonu susisiekti nepavyko, informaciniai laiškai buvo siunčiami sutartyje nurodytu adresu;
7.3. Pirmosios instancijos teismas vertino tik apeliantės procesinį elgesį ir to pasėkoje atsiradusias bylinėjimosi išlaidas, bet nevertino atsakovo procesinio elgesio. Apeliantės manymu, atsakovas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principais, t. y., gavęs iš teismo procesinius dokumentus, nei pats, nei per paskirtą atstovą, nesikreipė į apeliantę ir neišdėstė aplinkybių, kurias nurodė tik pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, taip nesuteikdamas galimybės apeliantei nutraukti teisminį procesą nei vienai iš šalių nepatiriant bylinėjimosi išlaidų, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimo neteisėto naudojimosi asmens duomenimis, kas taip pat būtų pagrindas civilinės bylos sustabdymui, kol bus nustatytas tinkamas atsakovas civilinėje byloje, kuris, apelianto ieškinį tenkinus pilnai, atlygintų ir bylinėjimosi išlaidas;
7.4. Apeliantė nesutinka su papildomame sprendime nurodyta priteista 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos dėl bylinėjimosi išlaidų nėra aišku ar joje nurodytos sumos už suteiktas teisines paslaugas buvo būtinos, neperteklinės, juolab, kad nėra aiškus pažymoje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas. Apeliantės įsitikimu, nagrinėta civilinė byla nebuvo sudėtinga, pateikto procesinio dokumento parengimas nereikalavo didelių darbo/laiko sąnaudų, ar specifinių teisės žinių, nes jame tėra išdėstytos atsakovo nurodytos aplinkybės bei pasvarstymai kas galėjo pasinaudoti atsakovo duomenimis, pateiktas atsiliepimas į ieškinį nėra plačios apimties, jį sudaro 1 lapas, bylos situacija nėra priskirtina prie labai sudėtingų teisės aktų taikymo prasme, taip pat byla nėra reikalaujanti didelio pasiruošimo bei apžvalgos, ieškinio suma atsakovo atžvilgiu nėra didelė, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. tarp atsakovo A. S. ir „Telia Lietuva“AB (pradinis kreditorius), sudaryta skaitmeninės išmaniosios televizijos arba/ir interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis). UAB "GS Core" (apeliantė) ir Telia Lietuva“ AB, 2021 m. balandžio 28 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį į atsakovo skolą. 2023 m. gruodžio 19 d. UAB „GS Core“ (toliau – apeliantė) kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. S. už „Telia Lietuva“ AB (pradinis kreditorius) suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. spalio 31 d. 2024 m. sausio 22 d. atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų). 2024 m. vasario 2 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad niekada nėra sudaręs jokio sutarties su „Telia Lietuva“ AB. 2024 m. vasario 14 d. apeliantė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kurios iki tol ieškovei nebuvo žinomos, ieškovė pareiškia, kad atsisako pareikšto ieškinio. 2024 m. vasario 14 d. civilinė byla apeliantės prašymu nutraukta. 2024 m. vasario 28 d. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (300 Eur) atlyginimo, dėl kurio 2024 m. vasario 29 d. priimtas papildomas sprendimas ir iš apeliantės priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.
12. Apeliantė nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašo jį sumažinti, motyvuodama tuo, kad: 1) apeliantė negalėjo žinoti aplinkybių, kurias atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį, todėl negali būti laikoma atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas; 2) nėra aiškus pažymoje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, neaišku ar jos būtinos, neperteklinės.
13. CPK 99 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
14. CPK 94 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsisakė ieškinio atsakovo atžvilgiu, nes sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis (argumentais), jog atsakovas nėra sudaręs jokios sutarties su „Telia Lietuva“ AB (pradinis kreditorius), iš kurios buvo įsigyta reikalavimo teisė į atsakovą. Taigi, apeliantė iš esmės sutiko su tuo, kad ji nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui. Apeliantės argumentas, kad ji nežinojo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl sutarties sudarymo (kad sutartis buvo sudaryta ne atsakovo, o ją sudarė kažkas kitas pasinaudodamas atsakovo asmens duomenimis) nėra pakankamas pagrindas nepriteisti iš jos atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes už tinkamą sutarties sudarymą (kad sudaro sutartį būtent su tuo asmeniu, kuris save taip pristato) atsakinga „Telia Lietuva“ AB, kuri turėjo įsitikinti, kad sutartį sudaro būtent su atsakovu, o ne kitu (prisidengiančiu jo vardu) asmeniu, juo labiau, kad požymių, keliančių abejonių dėl sutarties šalies tinkamumo buvo (nurodyta ne atsakovo gyvenamoji vieta, ne atsakovo telefonas, ne atsakovo el. paštas). Taigi, „Telia Lietuva“ AB (pradinis kreditorius), tinkamai neidentifikavęs sutarties šalies, prisiėmė riziką dėl galimai atsirasiančių su tuo susijusių nuostolių (pvz.: ieškinio reiškimas ne tam asmeniui ir pan.), o apeliantė, įgijusi reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, negali turėti (įgyti) daugiau teisių (tapti neatsakinga už netinkamą sutarties sudarymą), negu pradinė kreditorė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie įtakotų (nulemtų) ieškinio jam pateikimą, ieškinio atsiėmimą, ar bylinėjimosi išlaidų padidėjimą.
17. Esant aukščiau nurodytoms argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui (valstybei) susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad tiek „Telia Lietuva“ AB (pradinė kreditorė), tiek apeliantė nebuvo pakankamai rūpestingos nustatant tikrąją sutarties šalį (tikrąjį skolininką), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (300 Eur) nėra pakankamai pagrįstas.
19. Nors šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 99 straipsnio nuostatas, tačiau jų dydis turi būti pagrįstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, prašydama priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, turi aiškiai nurodyti, kokiais teisės aktais (jų punktais) remiantis prašoma priteisti išlaidas, iš ko susidaro šių išlaidų dydis (pridėti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai), t. y. tiek teismui, tiek dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti suprantamas šių išlaidų atsiradimas.
20. Kaip matyti, bylinėjimosi išlaidos priteistos remiantis 2024 m. vasario 27 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (toliau – pažyma), kurioje nurodyta “Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 24.3.6.1. punktu (- ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 300 Eur.“
21. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai pateikti nuomonę dėl apeliacinio skundo, ši nurodė, kad: 1) visas galimas maksimalus advokato skirtas laikas antrinės teisinės pagalbos teikimui parengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui negali viršyti 12 val. (8 val. pagal Taisyklių 24.3.6.1. p. ir 4 val. pagal Taisyklių 11 p.); 2) antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas Antanas Jarašius nurodė, kad pagal Tarnybos 2024-01-22 sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-00396 antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 12 val. (6 val. procesinių dokumentų parengimui ir 6 val. konsultacijų teikimui); 3) atsižvelgiant į tai, kad advokatas Antanas Jarašius šioje byloje antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 12 val. (neviršijant stadijai ir papildomam laikui skirto laiko normatyvo), apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra 300 Eur (12 val. x 25 Eur)..
22. Remiantis LR Vyriausybės nutarimo dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių 24.3.6.1. punktu, dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 8 UBD (8 valandos), o šių Taisyklių 11 punkte numatyta, kad, jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, jis turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu arba pagrindžiamas kitu būdu, pavyzdžiui, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) ar Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis arba pateikiant papildomą informaciją ar dokumentus Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje (toliau – TEISIS). Šis laikas negali viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko <...>.
23. Pagal LR Vyriausybės nutarimo dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo 2.1. punktą užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę valstybės garantuojamos teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 25 eurai.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuotos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (6 val.) ir konsultacijų teikimą (6 val.).
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su prašomų priteisti išlaidų dydžiu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (6 val. x 25 Eur), nes šios išlaidos neviršija nustatyto Taisyklėse maksimalaus jų dydžio (yra netgi mažesnės), jos atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau pažymi, kad į šias išlaidas patenka tiek susipažinimas su bylos dokumentais, tiek atstovaujamojo (atsakovo) konsultacijos, tiek teismų praktikos analizė ir pan., tiek paties dokumento surašymas, t. y. procesinio dokumento rengimas nėra tik jo faktinis surašymo laikas. Tuo tarpu prašomos priteisti išlaidos už konsultacijų teikimą laikytinos nepagrįstomis, nes: 1) pateiktoje pažymoje prašoma priteisti tik pagal Taisyklių 24.3.6.1. punktą (Taisyklių 11 punktas nenurodytas); 2) nėra jokių duomenų, kad faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršijo Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, juo labiau, kai nustatyta, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo laikas nebuvo maksimalus (maksimalus - 8 val.), t. y. pakako 6 val.; 3) po atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir pateikimo teismui (2024 m. vasario 2 d.), nebuvo jokio poreikio teikti konsultacijas (nėra ir įrodymų (duomenų), kad jos būtų teiktos), nes buvo atsisakyta ieškinio ir byla nutraukta rašytinio proceso tvarka (2024 m. vasario 14 d.).
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 300 Eur išlaidų, už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, pagrįstumas nėra įrodytas, o pagrįstomis laikytinos 150 Eur (6 val. x 25 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės papildomo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo papildomas sprendimas keistinas, sumažinant valstybei priteistiną sumą iki 150 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Už apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas papildomas sprendimas priimtas dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliantė sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantei (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas), nes už apeliacinius skundus, kuriais skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis nemokamas. Be to, šiuo atveju bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas priimant nutartį, kurioje ir turėjo būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, ir kurios apskundimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstas pasitelkiant papildomo sprendimo (nors šiuo atveju tikslesnis procesinio dokumento pavadinimas būtų „papildoma nutartis“) nuostatas (CPK 277 straipsnis), neturi (negali turėti) įtakos žyminio mokesčio mokėjimui/nemokėjimui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
- priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2254-1106/2024 – priteisti iš ieškovės UAB „GS Core“, juridinio asmens kodas 305718420, valstybei 150 (vieno šimto penkiasdešimt eurų) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB „GS Core“, juridinio asmens kodas 305718420, 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.