Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeraitienei, nedalyvaujant ieškovui R. P., dalyvaujant jo atstovei J. B. , ieškovo atstovei advokatei K. Mikolaitei ,dalyvaujant atsakovei I. A., jos atstovui advokatui M. Š. , nedalyvaujant atsakovei R. J. H. ,dalyvaujant jos atstovui advokatui R. Lignugariui ,nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovėms R. J. H., I. A. su treč.a. R. L. (notaras) dėl sandorio nuginčijimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

n u statė:

Trečiasis asmuo notarė atsiliepimo nepateikė.

Trečiasis asmuo notarė į teismo posėdį neatvyko ,prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo R. P. tėvai E. P. ir R. J. H. susituokė 1988-08-27(bl.l.6,7). Kauno rajono apylinkės teismo 2003-10-28 sprendimu, jų santuoka buvo nutraukta . Šalys neginčijo aplinkybės ,kad po tėvų santuokos nutraukimo ieškovas su mama išvyko gyventi į Vokietiją. Gyvenant Vokietijoje 2004-01-16 mirė ieškovo tėvas E. P.(bl.l.10). 2006-10-16 atsakovė Rita J. H. kreipėsi į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio ieškovo vardu(prijungta byla Nr. S2-14736-191/2006,bl.l.2). Kauno miesto apylinkės teismas 2006-10-17 civilinėje byloje nutartimi išdavė leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio R. P., gim. 1995-06-09, vardu po jo tėvo E. P. mirties(bl.l.11). I. A., atstovaudama ieškovo R. P. mamą kaip nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę pagal 2005-04-12 įgaliojimą, patvirtintą Kauno miesto 19 notarų biuro notarės A. U. (not. reg. Nr. 1934)(bl.l.12) , pareiškimu, dėl palikimo atsisakymo, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. L., ,atsisakė už R. J. H., kaip nepilnamečio R. P. įstatyminę globėją , motiną ,nepilnamečiui R. P. pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies ,esant teismo leidimui(bl.l.80).Atsakovė I. A., antros eilės įpėdinė, yra padavusi pareiškimą palikimui po E. P. mirties priimti(bl.l.19).paveldimą turtą po E. P. mirties sudaro ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus ( CK 5.50 straipsnis). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą , todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais.

Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis).

Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis). Vaiko tėvai veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai ir jų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių; tėvų valdžia vaiko atžvilgiu negali būti priešinga vaiko interesams (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis, CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais: gauti kaip dovaną, darbo užmokestį, stipendiją, išlaikymą, laimėti loterijoje ir kt. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), ir tai suponuoja imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nuo tokios veikos neatlikimo arba netinkamo atlikimo ,vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl tėvų veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Pažymėtina, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo tėvai kaip įstatyminiai atstovai, tačiau, šių veiksmų neatlikus, ar juos atlikus priešingai pareigai gausinti nepilnamečio turtą , nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami- nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad nepilnamečio įpėdinio įstatyminis atstovas –jo motina Rita J. H. tinkamai ieškovo teisių į paveldimą turtą neįgyvendino , paduotas įpėdinio vardu pareiškimas notarų biurui dėl palikimo priėmimo atsisakymo pažeidžia turtines nepilnamečio vaiko –ieškovo teisių apsaugos garantijas, įtvirtintas Konstitucijoje ,Civiliniame kodekse bei Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme, todėl nepilnamečio vaiko atsisakymas nuo palikimo, kaip sandorio, galiojimas gali būti ginčijamas dėl neatitikties imperatyviosioms šių įstatymų normoms ir su tuo susijusio vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimo (CK 3.3 str.,3.163 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose apžvalga. Teismų praktika 35). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas nustato ,kad atsakovės -įstatyminės R. P. atstovės R. J. H. 2006-11-08 atsisakymas nepilnamečio R. P. vardu, priimti palikimą, atsiradusį po E. P. mirties 2004-01-16, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str.) . Atsisakymo nuo palikimo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Paminėtas atsisakymas pripažintinas negaliojančiu ir tuo aspektu , kadangi minimas veiksmas, atlikus jį notarų biure ,sukūrė atsakovei I. A. turtinę naudą – ji, tokiu būdu eliminavus ieškovą, tapo vienintele savo sūnaus E. P. įstatymine paveldėtoja , nors, remiantis 2005-04-12 įgaliojimo tekstu , patvirtintu Kauno miesto 19 notarų biuro notarės A. U. (not. reg. Nr. 1934), pareiškimą dėl palikimo atsisakymo teikti, ieškovo motinos vardu, teisės neturėjo .Ši išvada darytina išanalizavus įgaliojimo tekstą , kuriuo atsakovei I. A. buvo suteikta teisė atstovauti nepilnametį ieškovą, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ,atlikti turto teisinę registraciją bei tuo tikslu rašyti pareiškimus ,prašymus ,susitarimus, susijusius su šiuo pavedimu ir pan., taigi neabejotinai tai reiškia ,jog įgaliojimu atsakovei I. A. buvo suteiktos teisės priimti palikimą nepilnamečio ieškovo vardu, o ne jo atsisakyti (CK 1.92 str.). Paminėtina ,ir tai ,kad atsakovės veiksmas- atsisakyti priimti palikimą ,kai ji po šio veiksmo tampa vienintele turto paveldėtoja ,sukelia interesų konfliktą (CK 3.135 str. 2d., 1.5 straipsnio 3 d. ).Nors aptariamas veiksmas ir nėra detaliai atitinkantis paminėto straipsnio konstrukciją ,tačiau teismo nuomone ,svarbu yra įvertinti šio straipsnio prasmę bei atsakovės atlikto veiksmo rezultatą, kas leistų įvardinti interesų konfliktą beesant –atsakovei buvo sukurta teisė paveldėti.

Ieškovas reiškia ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo .CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti, turi būti įvertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, taip pat atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai. Subjektinė teisė į palikimą iš įpėdinio gali būti atimta tik tuo atveju, jeigu jis jos tinkamai neįgyvendino be svarbių priežasčių, ir tik ta apimtimi, kiek vėlesniu šios teisės įgyvendinimu nebus iš esmės pažeisti kitų įpėdinių teisėti lūkesčiai. Teismas nustato ,kad palikimo atsiradimo metu ieškovas-pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas neturėjo 9 m. amžiaus , t.y., neturėdamas civilinio veiksnumo neturėjo galimybės savo, kaip įpėdinio, teisių įgyvendinti savarankiškai (CK 2.7 str.), dėl amžiaus negalėjo suprasti paveldėjimo teisinių santykių specifikos ir palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti teisinių padarinių, net ir ieškinio pareiškimo bei bylos nagrinėjimo metu jis nėra įgijęs visiško teisinio veiksnumo. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog paties ieškovo kaltės dėl termino praleidimo nebuvo. Ieškovo teisių įgyvendinimas nėra pažeidžiantis atsakovės I. A. teisėtus lūkesčius ,kadangi ji yra tik antros eilės įstatyminė įpėdinė ,kita vertus tarp šalių –ieškovo motinos ir atsakovės dėl ginčo namo vyko teisiniai ginčai ,kurie galutinai pasibaigė tik 2012-09-17 (civ. byla Kauno m. apylinkės teisme 2-2325/584/2012), todėl teigti ,kad atsakovė ilgą laiką dėl paveldimo turto turėjo teisėtų lūkesčių ,pagrindo nėra . Laikytina ,kad nustatytą terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių ,todėl jis yra atnaujintinas (CK 5.57 str. , 5.50 str. 3 d.,1.5 straipsnis).

Įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą. Nuginčijus palikimo atsisakymą, atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis - priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Ieškovas reikalavimo dėl atsakovės ,kaip palikimą priėmusios įpėdinės ,palikimo priėmimo teisėtumo nėra pareiškęs, tačiau asmuo ,reiškiantis ieškinį yra nepilnametis ,o teismui yra įtvirtinta pareiga kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ,užkirsti kelią tarp šalių ateityje kilsiantiems ginčams , todėl ta aplinkybė, kad paveldėjimo teisę ginčijantis asmuo nereiškia atskiro reikalavimo dėl palikimo priėmimo teisėtumo nuginčijimo , negali būti kliūtimi pažeistoms nepilnamečio paveldėjimo teisėms apginti(CPK 376str.). Teismas minėtą klausimą gali išspręsti teisinio pareikštų reikalavimų kvalifikavimo pagrindu, pripažįstant atsakovės I. A. palikimo atsiradusio po E. P. mirties 2004-01-16, priėmimą negaliojančiu (CK 5.9 str. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009). Asmuo, kurio paveldėjimo teisė į palikimą nuginčyta, privalo grąžinti valdytą palikimo dalį kaip turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai ,I. A. , įpareigotina grąžinti ieškovui R. P. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune(CK 6.145 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei I. A. neišduotas ,todėl jo pripažinimo negaliojančiu klausimas nėra spręstinas .

CK 3.188 str. 1 d. 2 p. numato pareigą nepilnamečio įpėdinio tėvams gauti teismo leidimą palikimui priimti, tačiau teismo leidimo išdavimo klausimas šioje byloje nespręstinas ,kadangi 2013-06-09 ieškovui sukaks 18 m. ,o tai reiškia ,kad sprendimui įsiteisėjus ,jis bus pilnametis.

Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis 637 Lt(143+494Lt (paskaičiuotas už pusės namo vidutinę vertę)), išlaidos, susijusios su ieškovo atstovavimu -708,50Lt ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos- 43,62 Lt , priteistinos iš atsakovės I. A. valstybei .Teismas šias išlaidas nuspręsdamas priteisti tik iš atsakovės I. A. vadovaujasi ta aplinkybe ,kad pagrindinis šalių ginčas vyko tarp ieškovo ir paminėtos atsakovės ,nes ji, priešingai nei atsakovė Rita J. H., su ieškiniu nesutiko (CPK 96 str. 1 d.,5 d. ).

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Pripažinti atsakovės R. J. H. a.k. (duomenys neskelbtini), 2006-11-08 atsisakymą, priimti palikimą, atsiradusį po E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-16, nepilnamečio R. P. vardu, negaliojančiu.

Atnaujinti R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-16, priimti.

Pripažinti atsakovės I. A. palikimo, atsiradusio po E. P. mirties 2004-01-16, priėmimą, negaliojančiu.

Įpareigoti I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Iš I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 680,62Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt litų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Iš I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 708,50Lt (septynis šimtus aštuonis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu . Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.