- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-128-209/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokurorės R. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria byla perduota prokurorei, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje Č. Š. kaltinamas tuo, kad jis, 2018 m. balandžio 19 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kilus žodiniam konfliktui su kaimyne S. L. dėl rūsio sandėliuko, griebė pastarąją už plaukų ir jos galvą trenkė į pašto dėžutę, po ko traukdamas ją už plaukų, pargriovė ant grindų, kumščiais ne mažiau 6 kartus sudavė į krūtinę, dešinį šoną ir sprandą, taip padarydamas S. L. pakaušio, kairės peties, pilvo kairės pusės, dešinio dilbio, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorei ir konstatavo, jog buvo pažeistos ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19130-18 nukentėjusiosios procesinę padėtį turinčios T. Š. teisės. Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje ji, kaip kaltinamojo Č. Š. sutuoktinė, turėjo ir tebeturi liudytojo teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Tačiau ji buvo apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19130-18, kuriame įtariamoji yra S. L.. Vadinasi taip, dirbtinai atliekant atskirus tyrimus dėl to pačio įvykio, buvo iš esmės pažeista ir T. Š. teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį – sutuoktinį Č. Š. (BPK 28 straipsnio 3 dalis, 82 straipsnio 2 dalis).
II. Skundo argumentai
3. Skundu prokurorė R. A. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Skunde teigia, kad teismas turėtų savo poziciją reikšti tik konkrečios bylos ribose, o ne pasisakyti dėl kitos bylos duomenų. Taip pat akcentuoja, kad teismas pasisakė dėl būtinosios ginties instituto taikymo, kas sudaro prielaidas teismo šališkumui konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Prokurorės skundas tenkintinas.
4. BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnis) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.
5. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Kaltinamajame akte turi būti nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pateiktas duomenų sąrašas yra imperatyvus, todėl kaltinamajame akte nenurodžius bent vieno iš privalomų duomenų, baudžiamoji byla grąžintina prokurorui.
6. Iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamajame akte prokuratūra yra nurodžiusi visus aukščiau išvardytus duomenis. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas kaip esminius proceso pažeidimus įvardija nukentėjusiosios T. Š. apklausą, kuri buvo atlikta kitame ikiteisminiame tyrime. Baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja apylinkės teismas, ši nukentėjusioji turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
7. Šių apylinkės teismo motyvų kontekste pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė prokurorė, apylinkės teismas iš esmės imasi parodymų vertinimo, iš dalies pasisako dėl būtinosios ginties instituto taikymo galimybių, kas gali būti padaryta tik baigiamajame teismo akte.
8. Aukštesnės instancijos teismo teisėjo vertinimu, esminių proceso pažeidimų, kurie užkirstų kelią išsamiam ir reglamentuotam bylos nagrinėjimui teisme – nėra. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės teismas turi teisę ir pareigą betarpiškai apklausti proceso dalyvius, pats spręsti, kokiais ikiteisminio tyrimo duomenis remtis, kokią reikšmę jiems suteikti. Be to, bylą perdavus prokurorui vien tam kad būtų apklausta nukentėjusioji, būtų dirbtinai ištęsiamas baudžiamasis procesas, nes nukentėjusiąją apklausti gali ir bylą nagrinėjantis teismas.
9. Apygardos teismo teisėjas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje buvo surašytas jam keliamus reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas, o esminių proceso pažeidimų, kurie besąlygiškai užkirtų kelią bylos nagrinėjimui, nenustatyta.
10. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti prokurorės skundą bei panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.