- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- I1-8505-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01931-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. gegužės 17 d. buvo konvojuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Alytaus pataisos namus, iš Alytaus pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių ir t. t. Pažymėjo, kad konvojavimo sąlygos buvo nesaugios, t. y. nebuvo įrengta saugos diržų arba jie buvo sugadinti, 2021 m. gegužės 17 d. automobilio durys buvo sulaužytos. Nurodė, jog pareigūnų elgesys buvo įžūlus, grasinamas. Pareiškėjas teigė, jog dėl saugos diržų ir pareigūnų elgesio ne kartą reiškė pretenzijas, bet į tai nebuvo reaguojama. Pabrėžė, kad kelionės metu yra tekę šlapintis į savo gertuvę ar vandens buteliuką, kadangi nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu, taip pat nebuvo suteikta tokia galimybė ir 2021 m. kovo 29 d. konvojaus viršininko Kauno tardymo izoliatoriuje. Tokios sąlygos pareiškėjui sukėlė papildomą diskomfortą, stresą, nepatogumų, dvasinių kančių, neigiamų išgyvenimų, emocinę depresiją. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–17). Nurodė, jog konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Įvardijo, jog pareiškėjas buvo konvojuotas planinių konvojų maršrutais: Vilnius–Alytus–Vilnius – 9 kartus, Kaunas–Pravieniškės–Kaunas – 14 kartų, Kaunas–Pravieniškės–Alytus–Pravieniškės–Kaunas – 3 kartus, Vilnius–Kaunas–Vilnius – 1 kartą, naudojant specialiuosius automobilius „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volkswagen Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitiktį saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Taip pat pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui, tačiau pagal minėtų taisyklių 163 punktą įtvirtintas reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį saugos diržais, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Teigė, jog vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu konvojuojamieji planinio konvojaus metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir pačių prašymu. Teigė, kad nagrinėjamu atveju konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose, apie tai byloja įrašai konvojų dokumentacijoje, išskyrus 2021 m. kovo 29 d. Kauno tardymo izoliatoriuje konvojaus viršininkas paaiškino pareiškėjui, kodėl negali patenkinti jo prašymo. Mano, kad pareiškėjo teisės ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pabrėžė, jog sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima ir konvojavimo dokumentus rengia ir įformina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės, atsižvelgdamos į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą. Pagrindas planiniam konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais, ant konvojuojamo asmens bylos pažymos turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi, ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį ir režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamo asmens bylos pažymoje, neleistinas, ir neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio ir galimų padarinių ateityje. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. gegužės 17 d., atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Konvojuojamų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. gegužės 22 d., 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. spalio 8 d., 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 17 d. (b. l. 8, 18–53, 56–135) buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 136–145), „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 146–154), „Volkswagen Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 156–161).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiojo automobilio ir specialiojo autobuso įrengimo techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Iš į bylą pateiktų išduotų anksčiau įvardytų konvojavimo automobilių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos kortelių ir valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonėms išduotų registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 136–145, 146–154, 156–161).
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių pažeidimų ar faktinių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti, jog, kaip teigė jis, kai kuriuose automobiliuose saugos diržai buvo sugadinti, 2021 m. gegužės 17 d. automobilio durys buvo sulaužytos, o Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Pažymėtina, jog iš 2021 m. gegužės 17 d. Kelionės žiniaraščio matyti, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą pareigūnas patikrino specialiojo automobilio techninę būklę. Įrašų dėl sulaužytų durų minėtame žiniaraštyje nėra (b. l. 133–134). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl sugadintų saugos diržų ir sulaužytų durų atmestini kaip neįrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad kelionės metu jam yra tekę šlapintis į savo gertuvę ar vandens buteliuką, kadangi nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu, taip pat nebuvo suteikta tokia galimybė ir 2021 m. kovo 29 d. konvojaus viršininko Kauno tardymo izoliatoriuje.
Teismas pažymi, jog Konvojavimo taisyklių 146 punkte, reglamentuojančiame, kas turi būti specialiajame automobilyje, nėra numatytas tualeto įrengimas. Galimybę pasinaudoti tualetu konvojavimo metu užtikrina Konvojavimo taisyklių 134 punktas, kuriame nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas.
Bylos duomenys patvirtina, kad konvojuojami asmenys buvo vedami į tualetą (b. l. 57, 81, 83, 95, 104, 110, 113, 116, 119, 122), išskyrus 2021 m. kovo 29 d. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. Kauno tardymo izoliatoriuje nors ir prašė konvojaus viršininko būti nuvestas į tualetą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nėra galimybės pasinaudoti tualetu, kadangi visi tualetai užimti, o pareigūnų personalui skirtas tualetas nėra pritaikytas naudotis konvojuojamiesiems (b. l. 6, 155), todėl konstatuotina, jog 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjo teisė į galimybę pasinaudoti tualetu konvojavimo metu jo prašymu nebuvo užtikrinta, t. y. nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pareigūnai buvo įžūlūs, grasino, į skundus nereagavo. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų netinkamo elgesio yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia piniginių lėšų suma gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas; teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos neveikimas taip, kaip turėjo veikti pagal minėtą teisinį reglamentavimą, t. y. 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjo teisės į galimybę pasinaudoti tualetu konvojavimo metu jo prašymu neužtikrinimas, galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamų neigiamų padarinių, patenkančių į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės atstovės veiksmais. Tačiau teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę ir mastą, tai yra tai, kad pažeidimas vienkartinis, daro išvadą, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui nekilo ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, pablogėjo jo sveikatos būklė, patyrė išgyvenimų, sukrėtimų, sveikatos sutrikimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą). Todėl sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į netinkamas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista H. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, jį konvojuojant 2021 m. kovo 29 d.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.