Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis ir užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2024-12-14 apie 15.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu dūrė A. K. į abi rankas, tuo nukentėjusiajam padarydamas durtines žaizdas dešinio žasto ir kairės rankos srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. D. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 14 dieną, apie 16 val. įėjo sunkiai apgirtęs, nekviestas, R. D. buvo truputį išgėręs, prieš šventes pora butelių alaus. A. K. įėjo, krito virtuvėje, atsisėdo, agresyviai pradėjo elgtis, išgirdęs tą balsą brolis iš kito kambario atėjo, jis ligonis, jis su jais negėrė, nei su broliu, nei su A. K.. A. K. iš karto šoko ir stūmė brolį, brolis krito, buvo durys praviros ir brolis į durų kampą susitrenkė galvą stipriai. Paskui R. D. gamino maistą tuo laiku ir A. K. iš karto jį griebė, parbloškė ant žemės ir pradėjo daužyti galvą. A. K. daužė, daužė, R. D. nieko nedarė, peiliukas rankoje buvo kai gamino maistą, o jis daužė, daužė ir atšokdamas galimai galėjo įsidurti. R. D. nenorėjo nieko, gynė galvą. Po to jis išėjo. Po to, po visko, broliui pradėjo galvą skaudėti, blogėjo sveikata, skundėsi galvos skausmu ir turėjo jį paguldyti į ligoninę ir jis daugiau kaip tris savaites gulėjo Žiegždriuose. R. D. tik gynė savo galvą rankas iškėlęs, A. K. jį parmušė ant žemės, užkritęs smaugė ir daužė galvą ilgai. R. D. tyčia jam nieko nedarė ir nenorėjo daryti.

Su nukentėjusiu jis alkoholio nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu netiesa parašyta. Jis skaitė protokolą, bet neįžiūri ir gal praleido. Pranešė tyrėjai, prašė pagalbos perskaityti, ne su viskuo sutiko. Jam nieko nedavė, jis neprašė patikslinti parodymų. Apie brolį tada nesakė, nes galvojo, kad tai neaktualu, po to pradėjo skųstis, kad galvą skauda. Už kokios savaitės pagalvojo, jis jau prieš tai skundėsi prieš kiek tai metų. Brolio sveikata blogėjo, galvą skaudėjo, mano, kad dėl to galvos sumušimo jį paguldė, viskas susiję.

Jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo neįvyko. Nebuvo taip, kad jie sukonfliktavo ir susistumdė, jis tik reikalavo alkoholio, alaus išgerti. Staigiai viskas įvyko, jis su kumščiais jam į galvą davė. Buvo mėlynės, galvą skaudėjo. Į medikus nesikreipė, pareiškimo policijai nerašė, neužmušė tai ir nesikreipė niekur, daug baisiai nesužalojo.

Jis kalbėjo su nukentėjusiu, atlygino jam 100 Eurų. Jis sakė pareiškimo nerašys, kam čia tų tampymų, tai tik dėl to sumokėjo. Atrodo, kad sumokėjo prieš pareiškimo parašymą. Sekančią dieną po įvykio sumokėjo nukentėjusiajam 100 Eurų.

Kai nukentėjusiajam buvo įdurta, R. D., kai darė maistą, parkritęs buvo, peiliukas rankoje ir sakė „A. susižalosi“ ir dengėsi veidą, nespėjo nieko susiorientuoti. R. D. gulėjo, jis ant jo buvo užpuolęs. Peilį laikė dešinėje rankoje. Jis atsigulęs gulėjo ir rankas prie galvos kėlė, dengėsi veidą. Peilį laikė delne, priglaudęs dengėsi veidą ir net nebuvo atstatęs jo į nukentėjusįjį. Peilio geležtė buvo į apačią. Peilio padėties nepakeitė, jis dengėsi veidą. Kada pakeitė peilio padėtį negali pasakyti.

A. K. jį smaugė visaip, gniaužė galvą, prie savęs spaudė, daužė, o jis peiliuką laikė rankoje ir viskas, nieko nedarė. Galimai jis pats galėjo susižeisti, pats sau gal nedūrė, jis peilio nepaleido ir laikė, tai gal galimai jis įsidūrė.

Nebuvo to, kad jie stumdėsi ir grūmėsi. Jis to nenurodė (b. l. 130-131)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. D. kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikaltimą, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš pietus panašiai, iš ryto atvežė žmogui kombinezoną šiltą žvejybai, Išgėrė alaus, sakė jam, kad kombinezonas kainuoja 6 Eurus, jis jam sumokėjo, dar išgėrė alaus ir A. K. išėjo. R. D. dar žadėjo šaldytos žuvies nes žvejys yra ir paskambino, kad pamiršo žuvį. A. K. atėjo, dar išgėrė, tas brolis virtuvėje sėdėjo, jo nė pirštu nepalietęs. Dėl ko įvyko konfliktas, to momento, tikrai tiesiogine to žodžio prasme nepamena, atsirado visa savijauta, kai R. D. jį koridoriuje laiko, bado peiliu, rėkia „užmušiu, lauk“. Jam sakė, kad leistų išeiti, nes kojos ir taip silpnos, ir dar girtas. Taip ir išėjo, nuėjo pas kaimynę, ji sakė, kad jis kraujuotas visas, tada paskambino savo draugei ir paprašė, kad iškviestų greitąją.

Kai atnešė kombinezoną R. D. buvo neblaivus ir jis pats jau buvo išgėręs. Per tuos du kartus išgėrė gal 6 litrinius butelius alaus.

Žalą R. D. jam atlygino, atrodo, kad ant rytojaus po įvykio. Prašė nerašyti pareiškimo, kai atlygino dar buvau neparašęs, sakė dar duos pinigų, prašė nerašyti. A. K. kreipėsi į policiją nes R. D. jau pradėjo toliau gerti ir skambinėti jam, šnekėti nesąmones susijusias su tuo kas įvyko.

A. K. atsimena, kad gėrė kartu ir po to koridoriuje gynėsi nuo jo, R. D. peilį rankoje turėjo ir badė, rėkė. A. K. tuo momentu stovėjo. Jis gal kokiu kiaušiniu užkando geriant, bet kad jis gamintų maistą tai retas atvejis kai geria. Netiesa, kad jis gynėsi, jis jo nepuolė, nereikalavo jokio alkoholio. Jam nupirko kombinezoną, bet jis jam buvo per pilvą mažas ir R. D. atnešė pasiūlyti, jis žvejys, kombinezonas geras. Pažįsta R. D., jis futbolą žaidęs ir kai susitikdavo paplepėdavo apie futbolą. Šiaip niekada nebuvę piktumų, konfliktų su juo. Jie kai išgėrę būna su tuo broliu, jis neadekvatus, tai rėkia vienas ant kito, kad papjaus tai galvojo, kad toks žargonas pas juos.

A. K. buvo apsirengęs megztinį, maikę, juos išmetė ir tokia striuke „dublionke“. Striukė ne pirmo meto, bet sveika, be skylių buvo. Kaip tyrėja sakė, kad ant nugaros dar rado skylę, bet jis pats kiek atsimena tai gynėsi iš priekio tai iš nugaros gal buvo įplyšę. Sužalojimai buvo padaryti kairės alkūnės vidinėje dalyje ir dešinio peties priekinėje dalyje. Striukė storoka, jis kai mosikavo peiliu tai tik žiūrėjo, kaip realiai išeiti nes kojos silpnos pas jį. Sužalojimo krūtinės srityje nebuvo padaryta, o ar striukė anksčiau ten buvo įplėšta negali pasakyti. Tyrėja sakė, kad striukės nugaroje tokio pat įdūrimo skylė irgi, bet jam nugaroje sužalojimo nebuvo. Ar striukės nugaroje buvo anksčiau įplyšę tikrai negali pasakyti. Jis neatsimena, bet gal jis jau toje virtuvėje pradėjo, negali pasakyti, bet R. D. maisto negamino, tas peilis gulėjo ant stalo. Peilis plonas mažiukas, apvyniotas rausva izoliacija. (b. l. 131-132)

Liudytoja J. M. P., teismo posėdžio metu parodė, kad kai buvo Kaune jai paskambino ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. Skambino buvęs jos sugyventinis A. K.. Tai buvo gruodžio mėnuo, dienos nepamena, galėjo būti gruodžio 14 diena. Teisingai viską papasakojo policijoje, apklausos metu. Dienos metu skambino, galėjo būti 15 valanda, ji tik iš traukinio buvo išlipusi. Ji paskambino numeriu 112. A. K. gal buvo namie kai skambino, ji taip suprato. Ji Iškvietė pagalbą į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad buvo pas draugą, jie susipešė, jam dūrė su peiliu ir jam reikia pagalbos. A. K. pamatė sekančią dieną, atrodė jis normaliai, išgėręs buvo. Žaizdų ant jo nematė, nerodė, apsirengęs buvo, o ji nesigilino, jis pats nepasakojo nieko. Kai jis jai paskambino tai pasakė, kad pripjovė. Ji jo net neklausė į kur, nesigilino, buvo susipykę tuo metu. Praėjus savaitei žaizdas matė. Klausė ar bent persirišo, keitėsi, ant rankų žaizdos buvo.

Jos prašė iškviesti greitąją nes jis pats buvo per daug išgėręs, girtas ir neadekvatus ir matyt galėjo nesurinkti numerio. Sakė, kad kraujuoja. Įvardino kas sužalojo, nes jie draugai, įvardino R. D.. (b. l. 132)

Protokolu - pareiškimu nustatyta, kad A. K. nurodė, kad 2024-12-14 apie 15.15 val. prieš jį R. D. pavartojo smurtą, t.y. dūrė du kartus peiliu, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12 -13).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kurių virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas18,5 cm. ilgio peilis (b. l. 18-23).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kaip daiktas 18,5 cm. ilgio ir 7,3 cm. pločio peilis, kurio ašmenų plotis yra 2,3 cm. Peilio rankena apvyniota raudona izoliacija (b. l. 64-67).

Savanoriškų daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad A. K. pateikė striukę, kurios dešinėje rankovėje prie peties yra 1,0 - 1,5 cm pločio audinio kiauryminis pažeidimas bei kairėje rankovėje 2 cm. pločio kiauryminis pažeidimas (b. l. 71, 72-77).

Specialisto išvadoje Nr. G 83/2025(09) konstatuota, kad A. K. klinikiniais duomenimis konstatuotos durtinės žaizdos dešinio žasto ir kairės rankos srityse buvo padarytos dviem poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei (b.l. 60).

Alkotesteriu nustatyta, kad A. K. nustatytas - 2,4 prom. neblaivumas, R. D. - 1,7 prom. neblaivumas (b. l. 84, 85, 86).

Nenustatyta aplinkybių, jog minėti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais duomenimis abejoti, netikėti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad , R. D. konflikto metu, būdamas neblaivus įdūrė peiliu nemažiau kaip du kartus nukentėjusiajam A. K. į abi rankas tuo padarydamas sužalojimus, todėl kvalifikacija teisinga ir nekeistina. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad kaltinamasis du kartu įdūrė nukentėjusiajam ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka 140 straipsnio 1 dalį. R. D. kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tesime nepripažino, nurodė kitas aplinkybes nei yra nurodytos kaltinime. Jis nurodė, kad gindamasis nuo nukentėjusiojo netyčia įdūrė nukentėjusiajam dengdamasis rankomis veidą ir nukentėjęs pats susižalojo į jo laikytą peilį. Tokie kaltinamojo parodymai vertinti kritiškai kaip asmens, kuris stengiasi išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Nukentėjęs patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė aplinkybes, kad buvo užpultas peiliu. Kad buvo panaudotas peilis neginčija kaltinamasis, tai patvirtina ir nuketėjęs. Teismas sprendžia, kad tikslinga vadovautis nukentėjusio parodymais, kuris nesuinteresuotas bylos baigtimi, piktumų neturi, ką patvirtino ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir patirtų sužalojimų mechanizmai - sužalojimai padaryti aukščiau alkūnės ir suduodant smūgius į galvą, kaip nurodo kaltinamasis, tokių sužalojimų nukentėjusysis patirti nėrėjo galimybės. Be to sužalojimai padaryti, kai nukentėjęs vilkėjo striuke ir kitus rūbus, ir sužalojimai padaryti per rūbus, ką patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuotos kiaurymės striukėje. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjęs buvo užpultas tyčia, sužalojimai jam padaryti peiliu, o nukentėjusysis gynėsi. Sužalojimai būdingi gynybai, tyrimo metu nustatytos sužalotos kūno dalys. Be to nukentėjęs negalėjo pasakyti kaip atsirado kiaurymės striukės nugarinėje ir krūtinės srityje, bet kiti pažeidimai atitinka padarytiems pažeidimams, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam konflikto metu. Liudytoja patvirtino, kad nukentėjęs kreipėsi į ją pagalbos, kad kraujuoja ir buvo sužalotas būtent kaltinamojo. Iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos ir nurodė kas jį sužalojo. Kaltinamojo versijos, kad buvo smurtauta prieš jo brolį, jį patį, niekas nepatvirtino jis pagalbos nesikreipė, į policijos pareigūnus nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis prieš kaltinamąjį ar jo brolį smurtavo, todėl kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teismas jais nesivadovauja.

Minėti duomenys yra R. D. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodymai.

Neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis R. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu nežymų sveikatos sutrikdymą A. K.. R. D. anksčiau aprašyti nuoseklūs, kryptingi veiksmai rodo, jog jis šiuos atlikdamas suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. D. įvykdyta veika, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už šią nusikalstamą veiką, kaltinamajam gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis R. D. neteistas. Jis nebaustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju R. D. skirtina bausmė, kurios tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-103), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Peilis, saugomas Policijos departamento prie VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 70), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas)

Striukė, grąžinta saugojimui savininkui A. K. (b. l. 79), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina tolimesniam disponavimui savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Peilį, saugomą Policijos departamento prie VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Striukė, grąžinta saugojimui savininkui A. K., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti tolimesniam disponavimui savininkui.

Išaiškinti R. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.