- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2-764-877/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12634-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- AB LESTO
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- E. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. J., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB LESTO kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 566,54 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė AB LESTO tiekė elektros energiją atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovė privalėjo kiekvieną mėnesį, vadovaujantis elektros skaitiklio rodmenimis, pilnai atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją. Atsakovė nevykdė prievolės laiku pilnai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2013-04-25 įsiskolino ieškovei 285,39 Lt. Be to, atsakovė nepilnai atsiskaitė su ieškove už namo bendrosios reikmėms suvartotą elektros energiją ir laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2013-06-30 įsiskolino 281,15 Lt. Iš viso atsakovės skola ieškovei yra 566,54 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal 2001-09-27 nuomos sutartį (su 2011-03-22 nuomos sutarties pakeitimais) gyveno ir ieškovės tiekiama elektros energija naudojosi nuomininkas E. J. 2013 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis, sudaryta su E. J., buvo nutraukta. Laikotarpiu nuo 2010-10-14 iki 2013-05-31 E. J. gyveno minėtame bute, naudojosi ieškovės tiekiama elektros energija ir už ją tinkamai nemokėjo ieškovei, todėl su ieškove privalo atsiskaityti ne atsakovė, o trečiasis asmuo E. J.. Nors ieškovė nepateikė tarp jos ir E. J. sudarytos atsiskaitymo už elektros energiją sutarties, tačiau jų veiksmai rodo, kad ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę prievoliniai elektros energijos tiekimo ir vartojimo teisiniai santykiai, sutartis tarp jų buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Laikytina, kad už teikiamas ieškovės paslaugas privalėjo atsiskaityti jų nuomininkas E. J., kuris tokią pareigą laisva valia prisiėmė ir sudarydamas su atsakove nuomos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė, žinodama, jog gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė, nesiuntė atsakovei sąskaitų apmokėjimui už teikiamas elektros energijos tiekimo paslaugas, įspėjimų dėl tariamo įsiskolinimo apmokėjimo, taigi, ieškovė nelaikė atsakovės atsakingos už susidariusį įsiskolinimą.
Trečiasis asmuo E. J. apie bylos nagrinėjimą ir teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį informuotas 2014-02-03, 2014-02-21 CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka (69, 71 b.l.). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 441 str. nustato, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių litų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl 566,54 Lt skolos priteisimo, teismas negavo nei vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 str. nuostatomis rašytinio proceso tvarka.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (22 b.l.). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pažymos apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu (33 b.l.) matyti, kad gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009-04-27 deklaravo trečiasis asmuo E. J., atsakovė su trečiuoju asmeniu 2011-03-22 buvo sudariusi nuomos sutartį Nr. 201-9-196 (34-36 b.l.), pakeitusia atsakovės ir P. J. 2001-09-27 sudarytą nuomos sutartį. Naująja nuomos sutartimi trečiajam asmeniui E. J. buvo išnuomotas aptariamas butas, nuomininkas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir galiojo iki tol, kol 2013-06-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-583 buvo nutraukta. Laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2013-04-25 susidarė 285,39 Lt įsiskolinimas už butui patiektą elektros energiją, taip pat laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2013-06-30 susidarė 281,15 Lt įsiskolinimas butui, paskaičiuotas už namo bendrosios reikmėms suvartotą elektros energiją, iš viso 566,54 Lt. Rašytinė sutartis dėl elektros energijos šiam butui tiekimo nebuvo sudaryta.
Elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t.y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t.y. būtent elektros energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Elektros energetikos įstatymas ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. skolos susidarymo už suvartotą elektros energiją laikotarpiu, galiojo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau Taisyklės).
CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal Taisyklių 6 punktą, buitinis vartotojas – fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiam gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ar pan.). Buitiniams vartotojams prilyginamos sodininkų, nuosavų automobilių garažų savininkų bendrijos, perkančios elektros energiją bendrijų narių sodams, garažams ir (ar) jų bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai, arba minėtų namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriai, perkantys elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams). Taigi nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju, laikytina, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp elektros energijos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama elektra, savininko sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų iki šalys sudarys elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Taisyklių 96 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Pagal Taisyklių 97 punktą tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, pareiga atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tenka patalpų savininkui, jei buto nuomininkas nėra sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su paslaugų tiekėju.
Pažymėtina, kad Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, Savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkas E. J. būtų sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai, kad ji negali atsakyti už nuomininko prievoles, kadangi ieškovės paslaugomis nesinaudojo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįtakoja. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalių, t.y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Šiuo aspektu reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog galiojančia nuomos sutartimi nustačius nuomininko prievolę sudaryti sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pareigą mokėti už elektros energiją (nuomos sutarčių 5.3.1.3, 5.5 punktai), kartu buvo nustatyta ir pareiga per vieną mėnesį pateikti nuomotojui atitinkamos sutarties originalą ar patvirtintą kopiją (nuomos sutarties 5.4 punktas). Tokios sutartinės nuostatos patvirtina, jog atsakovė, suvokdama tinkamo elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinio santykio įforminimo reikšmę, turėdama galimybę kontroliuoti nuomininko veiksmus, nesiėmė praktinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinta atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisių apsauga (neišreikalavo, kad nuomininkas vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, žinodama, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, neinformavo atsakovės apie įsiskolinimą, nesiuntė atsakovei sąskaitų apmokėjimui už teikiamas elektros energijos tiekimo paslaugas, įspėjimų dėl įsiskolinimo apmokėjimo, nenutraukė elektros energijos tiekimo, taigi, ieškovė nelaikė atsakovės atsakingos už susidariusį įsiskolinimą. Teismas su atsakovės išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovė, suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, pati privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Be to, net ir sužinojusi apie įsiskolinimo sumą atsakovė jo nepadengė, visa apimtimi ginčija jos atžvilgiu reiškiamą reikalavimą. Atsakovė negalėjo nesuvokti jai tenkančios teisės aktuose įtvirtintos pareigos, ji privalėjo imtis administracinių veiksmų šios pareigos apimčiai kontroliuoti, kurie gali būti siejami tiek su nuomininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, tiek ir su glaudesnio bendradarbiavimo su ieškove, nukreipto į operatyvų informacijos gavimą, iniciavimu. Nagrinėjamoje byloje išdėstytą atsakovės poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą siekį su atsakovės įgyvendinama socialine funkcija susijusią riziką, jog socialinio būsto nuomininkai nevykdys nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už komunalines paslaugas, perkelti su nuomos santykiais nesusijusiam subjektui – elektros energijos tiekėjui.
Atsakovės atsiliepime į ieškinį cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje analizuotas reikalavimų priteisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir eksploatavimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013), negali būti reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi nurodyti reikalavimai skirti kitokiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai, jog pareiga atsiskaityti už butui teikiamas kitokias paslaugas negali būti tapatinama su pareiga atsiskaityti už elektros energiją, kurią reglamentuoja specialus norminis teisės aktas, dėl ko ir bylose dėl įsiskolinimo už atitinkamas paslaugas priteisimo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti laikomos precedentu bylose dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo, akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas, 566,54 Lt įsiskolinimas už patiektą elektros energiją priteistinas iš atsakovės ieškovei (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.260 str., 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str.).
Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistina ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 54 Lt žyminis mokestis (18 b.l.; CPK 93 str. 1 d.), taip pat iš atsakovės priteistinos pašto išlaidos valstybei – 11 Lt (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., 441 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti AB LESTO, buveinė Žvejų g. 14, Vilniuje, adresas korespondencijai Pulko g. 5A, Alytuje, juridinio asmens kodas 302577612, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto savivaldybės, buveinė Laisvės al. 96, Kaune, juridinio asmens kodas 111106319, 566,54 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt šešių litų 54 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (566,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt (penkiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės, buveinė Laisvės al. 96, Kaune, juridinio asmens kodas 111106319, 11 Lt (vienuolikos litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.