Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-616-335/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
1-616-335/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24504-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Nukentėjusysis
A. K., R. K.
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-616-335/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24504-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;1.2.4.6.2.1.;2.1.15.3.1.;2.3.6.4.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,nukentėjusiesiems A. K. ir R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. K. smurtaudama sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. liepos 21 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia griebdama broliui A. K. už peties nagais apdraskė jam kaklą ir petį, tuo sukeldama nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.

Taip pat ji smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą kitam šeimos nariui: 2022 m. birželio 24 d., apie 00 val., 05 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), tėvų namo kieme kilus konfliktui, rankomis tampydama už plaukų savo motiną R. K., pargriovė ją ant žemės ir gulinčiai įspyrė ne daugiau trijų kartų į galvą ir nugarą, taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios R. K. sveikatą.

A. K. kaltę pripažino tik dėl pirmesnės veikos, padarytos brolio atžvilgiu ir paaiškino, kad jiems abiem susitaikius, byla buvo nutraukta. Tąsyk su juo (duomenys neskelbtini) bare vartojo alkoholinius gėrimus ir grįždami į brolio nuomojamą butą laiptinėje apsistumdė ir gali būti, jog jį apdraskė. O dėl smurtavimo motinos atžvilgiu ji kaltės teisiamajame posėdyje nepripažino ir teismui paaiškino, ka d gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur pagal darbo sutartį užsiima (duomenys neskelbtini), todėl pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), atvažiuoja retai. Bet 2022 m. maždaug savaitę iki Joninių ji buvo atvykusi į Lietuvą ir birželio 23 d. vakare su tėvais pavėsinėje šventė Jonines, buvo vartojama daug alkoholinių gėrimų ir visi buvo neblaivūs. Prisimena, kad neblaivi motina ėmė ją įžeidinėti kaip ne kartą ir anksčiau yra buvę ir todėl ji, A. K., kvietė policiją, nes norėjo, kad motiną iš namų išvežtų. Neigė tampiusi ją už plaukų ir spardžiusi, esą tik tempė už megztinio norėdama padėti nugriuvusiai atsikelti, be to motina esą pati buvo nugriuvusi nuo laiptų. Civilinio ieškinio kaltinamoji irgi nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant neprisipažinimo, jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Visų pirma, du kartus apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu A. K., dalyvaujant dviem skirtingiems gynėjams, kaltę visiškai pripažino ir dėl savo nusikalstamų veikų labai gailėjosi. Po keletos dienų nuo įvykio, 2022-06-28 apklausta ji paaiškino, jog dėl buvusio girtumo visų aplinkybių nepamenanti, bet neneigė, jog galėjo būti taip, kaip nurodė jos motina, pažadėjo atlyginti ligonių kasos ieškinį, taip pat prisipažino ir dėl smurto prieš brolį A. K., o savo smurtinį elgesį pati vertino kritiškai teigdama, kad daugiau prieš motiną nesmurtaus (II tomas b.l. 16-17, 24-26). Be to, jos gynėja tą pačią dieną pateikė prokurorui susitaikymo su motina susitarimą, kurį abi pasirašė ir iš jo turinio matyti, jog kaltinamoji atsiprašė motinos, o ši priėmė atsiprašymą (II tomas, b.l. 51-52).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2021-07-21 (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno ir nuomojosi butą, su sese A. vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo neblaivūs ir grįždami iš baro susipyko. Laiptinėje susistumdė, abu kiek pasimušė ir sesė galbūt netyčia jį apdraskė, skausmo dėl to nejautė bei pati ji iškvietė policiją dėl jo veiksmų. Po to abu susitaikė ir visą laiką normaliai bendrauja, ikiteisminis tyrimas dėl to įvykio abiem buvo nutrauktas. Dėl 2022-06-24 galimo jos smurtavimo tėvų namuose per Jonines jis aplinkybių nežino, nes ten nebuvo. Motiną tąsyk naktį iš Molėtų r. Policijos komisariato jis parvežė į namus.

2021-07-22 A. K. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad ties kairės pusės kaklo ir peties sritimi matyti įvairių formų poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai, išsidėstę 10x10 cm plote, taip pat keli nubrozdinimai, išsidėstę labiau į nugaros pusę (I tomas, b.l. 34-38).

Kelios poodinės kraujosruvos buvo užfiksuotos ir ant A. K. smakro, kaklo, nugaroje ((I tomas, b. l. 42-47).

2021-07-21 3 val. 58 min. A. K. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, o A. K. 4 val. 02 min. –1,53 promilių, alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK - 0115, patikros sertifikatas Nr. 1487558, galiojo iki 2021-12-29 (I tomas, b.l. 53-55).

Iš to nustatyta, kad būdami neblaivūs abu šie asmenys konfliktavo tarpusavyje, susimušė laiptinėje ir 2022-07-23 jiems susitaikius, ikiteisminis tyrimas kaltinamosios atžvilgiu dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d., BK 38 str. pagrindu buvo nutrauktas Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus prokuroro nutarimu bei patvirtintas Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo (I tomas, b. l. 151-156). 2022-07-25 Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas pagrįstai buvo atnaujintas ((I tomas, b. l. 3-5) ir todėl šioje nagrinėjamoje byloje spręstinas A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas ir dėl jos smurtavimo šeimos nario (brolio) atžvilgiu.

Nukentėjusioji R. K. teismui paaiškino, kad su dukra A. sutaria labai gerai ir tik kai ji, motina, būna girta, iš jos pačios pusės kyla konfliktai tiek su ja, tiek ir su savo vyru. Dukra gyvena (duomenys neskelbtini) ir į namus pas tėvus grįžta retai, kas keletą mėnesių. Kai 2022 m. birželį ji buvo parvykusi į namus, birželio 23 d. apie 17-18 val. namuose (duomenys neskelbtini). pradėjo švęsti Jonines (nes mirusi vyro motina buvo J.) ir pavėsinėje vartoti alkoholinius gėrimus kartu su savo vyru A. K. bei dukra A., vėliau ir kaimynas (jį vadino B.) prisijungė. Ji, R. K. buvo stipriai pasigėrusi, dukra pyko liepdama jai eit miegoti ir pamiegojusi prabudo nuo muzikos garsų ir savo vyro rėkavimo, ėjo iš antro aukšto vėl į kiemą, „nusikočiojo“ stačiais laiptais, virto šonu, slydinėjo ir kieme dėl girtumo, nes buvo rasa, išsivoliojo, buvo purvina. Jai skaudėjo galvą ir šonkaulių srityje, buvo guzas galvoje, bet kai vėliau išsiblaivė viskas buvo gerai. Dukra A. norėdama padėt atsikelti ją vis tampė, kilnojo, bet jokių spyrių į ją, motiną nebuvo, tik sakė iškvies policiją ir iš tikrųjų pati iškvietė. Atvykęs policininkas klausinėjo kas vyksta, ją, nukentėjusiąją, filmavo ir fotografavo, nustatė jai girtumą, o tada išvežė patikrinti sveikatos ir po to naktį – į policiją. Ten ją neblaivią apklausinėjo ir būdama neadekvati, ji esą apkalbėjusi dukterį A. kaip neva smurtavusią namuose ir ją, motiną, sumušusią, nors to tikrai nebuvo ir jai dėl to prišnekėjimo labai gėda, kad tuo nepagrįstai yra kaltinamas jos vaikas.

Tačiau 2022-06-24, po apžiūros VšĮ Molėtų ligoninės priėmimo skyriuje R. K., tyrėjo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Molėtų rajono Policijos komisariato patalpose protokolu-pareiškimu nurodė, kad konflikto metu A. K. kieme (duomenys neskelbtini) ją pargriovė ant vejos, ėmė tampyti už plaukų, gulinčią spardė į įvairias kūno vietas (galvą, nugarą) ir sukėlė fizinį skausmą. Dviem savo parašais patvirtino protokolo surašymo teisingumą (I tomas, b.l. 61,78).

Ir apklausta tyrėjo Deivido Gorinovo ji paaiškino, kad tuomet kelias valandas begirtaujant apie 21.30 val. neblaivi nuėjo pamiegoti, o prieš vidurnaktį prabudo nuo triukšmo, nuėjo į kiemą ir išvijo ten buvusį kaimyną A. Dėl to dukra A. labai supyko, šaukė ant jos, rėkdama suėmė jai už plaukų ir pradėjo tampyti. Jai parkritus ant žolės, dukra toliau tampė už plaukų, po to pradėjo ją spardyti kojomis. Viskas vyko labai greitai ir kiek kartų koja spyrė jai į įvairias kūno vietas, negalėjo pasakyti, bet mananti, jog ne mažiau 20 kartų. Dėl to jautė didelius galvos bei nugaros skausmus ir atvykę policijos pareigūnai nuvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytoja pasakė, kad jai padaryti stiprūs sumušimai galvos bei šonkaulių apatinėje dalyje, liepė stebėti sveikatą. Pažymėjo, kad su dukra sutaria prastai ir dažnai konfliktuoja (I tomas, b.l. 80-81). Nukentėjusioji savo prierašu ranka ir parašu patvirtino, kad šį apklausos protokolą ji perskaitė (I tomas, b.l. 82). Todėl teismas kritiškai vertina teisiamajame posėdyje jos aiškinimą, kad jai policijos pareigūnas liepė rašyti, privertė ir pan. Be to iš liudytojo, Utenos AVPK Molėtų r. PK pareigūno Deivido Gorinovo parodymų seka, kad jam prieš apklausą nė kiek nepasirodė, jog R. K. būtų nesuvokusi duodamų parodymų esmės, ji jau buvo gerai prablaivėjusi, o ir įvykio vietoje būnant su ja buvo galima normaliai susišnekėti, kai tuo tarpu su kaltinamąja dialogo nebuvo, Policijos komisariate jai priešinantis net teko uždėti antrankius. Be to jis paaiškino, kad nuvykus pagal A. K. iškvietimą į vietą, jos motina aiškiai nurodė, jog ją sumušė dukra, kuri tampė už plaukų ir spardė, matėsi sužalojimai ant jos veido, buvo sukruvintas megztinis, ji neminėjo, kad būtų pati griuvinėjusi, jos stipriai neblaivus vyras irgi pripažino žmonos apspardymą, bet nenorėjo oficialaus forminimo. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninės priimamąjį apžiūrai, po to jos klausiama, ar rašys pareiškimą dėl įvykio. Gavęs teigiamą atsakymą, policijos komisariate naktį surašė jos pareiškimą dėl smurtavimo ir apklausė R. K., o A. K. įvykio vietoje buvo sakiusi, kad motina jos atžvilgiu nesmurtavo, o tik koliojo ją, bet pareiškimo dėl to ji nerašė. Iš esmės analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l. 120-121).

Iš 2022-06-24 Utenos AVPK Molėtų r. Policijos komisariato vyr.patrulės L. L. tarnybinio pranešimo viršininkui matyti, kad su tyrėju Deividu Gorinovu nuvykus į (duomenys neskelbtini). pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja A. K. (girtumą pasitikrinti atsisakė) ir neblaivi jos motina, kuriai buvo nustatytas 1,60 prom. girtumas. Paaiškėjo, jog abi jos vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad pasak A. K., motina ją įžeidinėjo ir kaltino nebūtais dalykais, konfliktai kyla nuolat. O R. K. aiškino, kad konflikto metu dukra ją pastūmė ant vejos, tampė už plaukų, ne mažiau kaip 20 kartų spyrė į galvos ir nugaros sritis ir ji skundėsi pykinimu bei skausmu, todėl buvo nuvežta į Molėtų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. A. K. Molėtų r. Policijos komisariate lydima į laikinojo sulaikymo kamerą nevykdė reikalavimų, apieškoma priešinosi ir stangrino raumenis, dėl ko jai buvo uždėti antrankiai ir ji laikinai sulaikyta (I tomas, b.l. 76-77, II tomas, b.l. 3-4 ).

2022-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta – kiemas, lauko pavėsinė (duomenys neskelbtini), šalia kurios grumtynių pėdsakų nebuvo matyti (I tomas, b.l. 65-69).

2022-06-24 Asmens apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuotos kraujosruvos ir nubrozdinimai ant nukentėjusiosios R. K. veido, viršugalvio, kaklo, taip pat ji pateikė tyrėjui krauju suteptą megztinį ir suplėšytą liemenėlę, kuriuos dėvėjo nusikaltimo įvykio metu (I tomas, b.l. 70-75).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos pakaušio ir smilkinių srityje, kurios galėjo būti padarytos užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant mažiausiai tris smūgius į galvos sritį. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b.l. 92, 98-100).

Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. K., pati jaučianti moralinę kaltę dėl girtavimo jos namuose ir girtumo įtakoje prasidėjusio konfliktavimo su dukterimi bei akivaizdžiai turėdama tikslą palengvinti jos teisinę padėtį, joms tarpusavyje susitaikius ir akivaizdžiai suderinus pozicijas, pavyzdžiui, iškėlus išgalvotą versiją apie nugriuvimą nuo laiptų, teisiamajame posėdyje davė visiškai neobjektyvius, A. K. teisinančius parodymus, tame tarpe apie tariamai labai gerus abiejų tarpusavio santykius, kas prieštarauja kitiems įrodymams, peržiūrėtai vaizdo medžiagai. Todėl teismas remiasi tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duotais parodymais apie pastarosios patirtą smurtavimą, išskyrus tai, kad jos manymu dukters neva galėjo būti jai spirta ne mažiau kaip 20 kartų. Objektyvių duomenų apie tokį intensyvų spardymą byloje nėra, to nepatvirtina jokie bylos įrodymai, be to nėra duomenų apie galėjusią ženkliau pablogėti nukentėjusiosios sveikatos būklę, taigi teismas remiasi būtent teismo medicinos specialisto išvada ir kaltinimo apimtį susiaurina.

Aptarti įrodymai visiškai pagrindžia A. K. kaltę jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir jos atitinka BK 140 str. 2 d. sudėtį.

Teismas sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tačiau ir patys nukentėjusieji buvo neblaivūs, o R. K. bylos duomenimis nederamai elgėsi su dukra, ją įžeidinėjo ir galimai dėl to A. K. kvietė policiją, tad iš to teismas sprendžia, jog smurtinių veikų padarymui reikšmės turėjo ir nukentėjusiųjų girtumas bei jų provokuojantis elgesys, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgtina į tai, kad ji motinos atsiprašė, tiek su ja, tiek ir su broliu A. K. susitaikė bei kritiškai vertino savo smurtinį elgesį.

Skirdamas jai bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai šeimos narių atžvilgiu, į ją charakterizuojančius duomenis: neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti. Todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos jas sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.).

A. K. buvo laikinai sulaikyta 2021-07-21 ir 2022-06-24, 00 val. 50 min., paleista 2022-06-25, 11 val. 45 min., iš viso dvi paras (I tomas, b.l. 136-138, II tomas, b.l. 3-6) ir tai įskaitytina į skiriamos bausmės laiką santykiu 1:2 (BK 65 str. 1 d.).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys - 42,64 Eur už suteiktas gydymo paslaugas R. K. yra pagrįstas ir tenkintinas – iš kaltinamosios priteistina ši suma Valstybinei ligonių kasai (I tomas, b.l. 106-110).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-305 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta padarius 2021-07-21 nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę trims mėnesiams.

Ją pripažinti kalta padarius 2022-06-24 nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti jų sudėjimo būdu ir skirti A. K. subendrintą bausmę už abu nusikaltimus – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant jai per šį laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Į jos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras, prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš A. K. 42,64 Eur, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke, b/k 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus, nurodant apeliaciniame skunde savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Roma Rimkienė