Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) areštu 60 parų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-11 iki 2013-04-12.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 11 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) gatvės šalikėlėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 2,87 promilių girtumas), mažamečio vaiko K. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais išvadino savo sugyventinę A. L., ją tampė už plaukų bei įkando jai į kairės rankos bevardį ir didįjį pirštus, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. L. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Savo skundu nuteistasis R. K. iš esmės neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimo bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis išsituokęs, dvejus metus gyvnema faktinėje santuokoje su nukentėjusiąja, nedirba, registruotas darbo biržoje, nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna. Iš bylos taip pat matyti, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau buvo teistas šešis kartus, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios – savo sugyventinės atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės, nors iki šio skundžiamo nuosprendžio, priėmimo apeliantas atliko jam paskirtą viešųjų darbų bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau R. K. paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis (viešieji darbai) bei lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos namų, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, todėl nėra pagrindo apeliantui paskirtą bausmę – areštą pakeisti švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis – viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto (bausmės vidurkis 52,5 paros). Esant nustatytoms nuteistojo vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, tai pat į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, nori gyventi kartu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją mažinti. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu pakeisti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio.