- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-258-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03795-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB DNB bankas skundu (2–4 b. l.) kreipėsi į antstolę E. M., prašydamas panaikinti antstolės 2014-10-16 patvarkymą „Dėl įkeisto turto pardavimo“ Nr. S3d-47690 ir įpareigoti antstolę E. M. toliau tęsti įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių. Patvarkymu antstolė nutarė D. J. priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą tęsti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo. Antstolė neteisingai aiškina CPK 723 straipsnio nuostatas.
Antstolė E. M. 2014-11-11 Patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą (5–9 b. l.) atsisakė patenkinti išieškotojo AB DNB bankas skundą dėl antstolio veiksmų. Skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB bankas skundą atmetė (13–16 b. l.).
Teismas nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas, vykdomoji byla užvesta, turtas areštuotas, raginimas išsiųstas ir įteiktas po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, vykdymo veiksmai pradėti pasikeitus hipotekos teisiniam reglamentavimui, todėl išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto turi būti vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtimis. Jeigu išieškotojas atsisako paimti iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių neparduotą ir jam CPK nustatyta tvarka perduodamą turtą, turtas grąžinamas skolininkui. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Teismas nurodė, jog nuo 2012 m. liepos 1 d. CPK 558 straipsniui netekus galios, hipotekos kreditoriaus materialinės teisės normos pagrindu užtikrinta teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo nedingo, naujuoju teisiniu reglamentavimu buvo patikslinta procedūra hipotekos kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo bei pasikeitė vykdymo proceso taisyklės, reglamentavusios skolos išieškojimo procedūrą pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi. Įsigaliojus Pakeitimo įstatymui yra panaikinama iki šiol buvusi viena iš išimčių taikytų hipotekos kreditoriui (CPK 558 straipsnis), tai yra antstolio teisė tęsti realizavimo veiksmus nelaukiant, kol praeis ne mažiau kaip metai laiko nuo turto grąžinimo skolininkui. CPK 745 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtinis tiek, kiek to nereglamentuoja CK.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (20–22 b. l.) pareiškėjas AB DNB bankas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti AB DNB bankas skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, neužkertamas kelias pakartotinai organizuoti varžytynes. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šiuo atveju netaikomi CPK 723 str. 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai. Jeigu hipotekos kreditoriui būtų taikomi visi bendrosiose turto realizavimą reglamentuojančiose normose nustatyti reikalavimai, tai hipotekos kreditoriaus privilegija gauti patenkinimą visų pirma iš įkeisto daikto būtų nepagrįstai apribota.
2. CPK 745 straipsnyje nėra įtvirtinta imperatyvo, kad po neįvykusių antrųjų varžytynių ir išieškotojui atsisakius perimti neparduotą turtą, į šį turtą išieškojimas gali būti nukreipiamas ne anksčiau kaip po vienerių metų, t. y. šiame straipsnyje nėra įtvirtinta jokių apribojimų, susijusių su išieškojimu iš įkeisto turto, kai šio turto nepavyksta parduoti per dvejas varžytynes. Įstatymo leidėjas, pakeisdamas CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, nesiekė pakeisti privilegijuotos įkeitimo kreditoriaus teisinės padėties.
3. Atsisakius toliau tęsti išieškojimą iš įkeisto turto, tai papildomai sukelia neigiamų pasekmių ir skolininkei – dar mažiausiai vienerius metus būtų skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 35087,77 EUR skolos sumos, tokiu būdu bloginant skolininkės padėtį.
4. Nuo 2012-07-01 įsigaliojusioje CK 4.192 str. 7 dalyje yra numatyta hipotekos kreditoriaus pasirinkimo teisė parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Pagal CK 4.192 str. 4 dalį nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos registre skolininkas neturi teisės disponuoti įkeistu turtu be kreditoriaus sutikimo. Apelianto nuomone, CPK 723 straipsnyje numatyto įkeisto arešto panaikinimas bei turto grąžinimas skolininkams, prieštarauja aukščiau nurodytoms normoms, todėl negali būti taikomos ir dėl šios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (27–29 b. l.) antstolė E. M. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas nesuformulavo skundo argumentų, nenurodė imperatyvių teisės normų pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik pakartojo savo skundo teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kuriais atskirajame skunde vadovaujasi pareiškėjas, yra pateikti iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal naujai galiojančias įstatymo normas nėra suformavęs jokios teismų praktikos. Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, negalima vadovautis išieškotojo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose suformuota teismų praktika motyvuojama šiuo metu nebegaliojančiomis teisės normomis, o būtina vadovautis žemesnės instancijos, t. y. apygardos teismų suformuotais precedentais. Nuo 2012-07-01 netekus galios 558 straipsniui, išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai yra vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles, nenumatant jokių išimčių hipotekos kreditoriaus naudai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje aktualus teisės klausimas – ar po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusių CK ir CPK pakeitimų, kuriais inter alia buvo panaikintas CPK XXXVI skyriaus 558 straipsnis, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, turi būti taikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2013-11-14 pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į antstolę E. M., prašydamas pradėti vykdyti Vykdomąjį įrašą dėl D. J. skolos išieškojimo iš D. J. nuosavybės teise priklausančio turto: 57,87 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b., 1 b. l.). 2013-11-25 Patvarkymu skolininkė D. J. informuota apie išieškotojo AB DNB bankas pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro 2013-07-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2800 dėl D. J. įkeisto turto pardavimo iš varžytynių (v. b., 3 b. l.). 2013-11-26 Raginimu įvykdyti sprendimą skolininkė D. J. paraginta per 1 mėnesį nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išieškotojui skolą, palūkanas, delspinigius, notaro atlyginimą bei vykdymo išlaidas (v. b. 6 –7 b. l.). Turto arešto aktu 2013-11-27 antstolė areštavo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014-04-04 patikslintas turto arešto aktas, nurodant areštuoto turto vertę – 100 000 Lt (v. b., 14–15, 26–27 b. l.). Patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis nurodyta, kad pirmosios varžytynės areštuoto 3 kambarių buto neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas (v. b., 52 b. l.). 2014-09-23 Patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, antstolė nurodė, kad antrosios varžytynės taip pat neįvyko, nedalyvavus nė vienam pirkėjui (v. b., 78–79 b. l.). Išieškotojas AB DNB bankas 2014-10-03 raštu atsisakė perimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą (v. b., 81 b. l.). Minėtame rašte išieškotojas AB DNB bankas prašė iš naujo pradėti bankui įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, nustatant naują bendrą arešto kainą 67 500 Lt, pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą – 54 000 Lt (v. b., 81 b. l.). 2014-10-16 Patvarkymu dėl įkeisto turto pardavimo antstolė E. M. nutarė D. J. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą tęsti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo (v. b., 82 b. l.). Išieškotojas AB DNB bankas nesutiko su šiuo antstolės E. M. Patvarkymu, nurodydamas, kad vadovaujantis naujai formuojama teismų praktika, turto pardavimas iš varžytynių turi būti tęsiamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka.
Apelianto papildomuose paaiškinimuose nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 pateiktas nagrinėjamoje byloje aktualios LR CPK 723 str. 3 d. nuostatos taikymo tuo atveju, kai nutarus įkeistą skolininko turtą areštuoti ir parduoti jį iš varžytynių hipotekos kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, kadangi turtas nebuvo parduotas, o išieškotojas nepareiškė noro pasiimti turto natūra. Būtent apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 Lietuvos Aukščiausiasis teismas suformulavo įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas atnaujinti išieškojimą ne anksčiau negu po metų po turto grąžinimo skolininkui.
Minėtoje civilinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, pirma, po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus hipotekos santykius reglamentuojančių CK ir CPK normų pakeitimams, hipotekos instituto esmė ir jo principai, inter alia: hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumas, jo privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius išieškojimo procese, greitas ir efektyvus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo procesas, išliko nepakitę. Antra, įstatymo leidėjo valia nebuvo nukreipta suvienodinti hipotekos kreditoriaus ir kitų išieškotojų padėtį priverstinio išieškojimo procese, panaikinant hipotekos kreditoriaus teisę, neįvykus antrosioms varžytynėms, tęsti skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto netaikant CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų apribojimo. Trečia, galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios taisyklę, kad hipotekos kreditoriui netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija aukščiau minėtoje nutartyje nurodė, kad tokia taisyklė vis tik išlieka aktuali ir taikytina išieškojimo procese, nes nurodyta kasacinio teismo praktika dėl išieškojimo ypatumų buvo grindžiama ne tik CPK 558 straipsnio 5 dalimi, bet ir aktualiais hipotekos instituto principais, kurie išliko nepakitę ir šiuo metu, CK 4.193 straipsnio 1 dalimi. CPK 558 straipsnio 5 dalis panaikinta ne dėl to, kad įstatymo leidėjas ketino pakeisti hipotekos kreditoriaus padėtį išieškojimo procese, o dėl to, kad buvo pakeista išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto proceso tvarka iš teisminės į sumarinę neteisminę. CPK 745 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas CPK ir CK normų konkurencijos klausimas išieškojimo procese, viršenybę suteikiant CK, todėl tiek CK 4.170 straipsnis, tiek CK 4.193 straipsnio 1 dalis ir 4.192 straipsnio 7 dalis yra pakankamas teisinis pagrindas laikyti ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, aktualia ir taikytina esant pakeistam teisiniam reglamentavimui.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi hipotekos instituto principais, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumu, jo privilegijuota padėtimi prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principu, išaiškino, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus. Hipotekos institutas be aptartų principų grindžiamas ir bendraisiais teisės principais, inter alia, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. CK 4.194¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pasisakė ir dėl reikalavimų, taikomų turto įkainojimui, kai neįvykus antrosioms varžytynėms tęsiamas išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (nagrinėjamu atveju – iki 40 procentų CPK 681 straipsnio tvarka nustatytos turto kainos). Areštuoto turto vertės automatinis sumažinimas 20 procentų, tęsiant priverstinį ieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių, negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymu. Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011).
Taigi, vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pripažintina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, todėl jis turi būti tenkinamas, naikintinas antstolės 2014-10-16 patvarkymas, o antstolė E. M. įpareigotina toliau tęsti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)pardavimą iš varžytynių.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas tenkintinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo AB DNB bankas skundą tenkinti.
Panaikinti antstolės E. M. 2014 m. spalio 16 d. Patvarkymą dėl įkeisto turto pardavimo Nr. S3d-47690.
Įpareigoti antstolę E. M. tęsti įkeisto nekilnojamojo turto (buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių.