Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-2691-365/2009, kuriuo J. M., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 50 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda- 300 litų dydžio bauda, vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda- 300 litų dydžio bauda. Šis nutarimas 2009 m. liepos 22 d. perduotas vykdyti antstoliui. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolės Neringos Lipeikienės 2018 m. rugpjūčio 6 d. išieškojimo negalimumo aktas.

Teismo reikalavimu antstolė Neringa Lipeikienė pateikė vykdomąją bylą Nr. 0062/09/02810.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatomis bylose, kuriose nutarimai dėl baudos įsiteisėjo iki 2017 m . sausio 1 d., teisena vyksta pagal ATPK.

ATPK 312 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis ATPK, Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK), Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu CPK nenustatyta administracinės nuobaudos- baudos- vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir ATPK.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų- baudų- vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, ir per šį laiką a) nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir b) nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą- baudą- vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą- sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007), taip pat ar asmuo per du metus nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo nutrūkusi.

Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos, antstolė nesiėmė visų galimų priemonių išieškoti J. M. skirtą baudą: vykdydama priverstinį išieškojimą antstolė nustatė, kad J. M. vardu AB „Swedbank“ buvo atidarytos banko sąskaitos, tačiau teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą, būtų areštavusi minėtose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Taip pat vykdydama priverstinį išieškojimą antstolė nustatė, kad J. M. dirbo (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), tačiau su patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš J. M. atlyginimo kreipėsi tik į UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat būtina pažymėti, kad antstolės užklausimai į registrus baigėsi 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo surašytas praėjus daugiau nei trejiems metams po paskutinio veiksmo atlikimo, nors per šį laikotarpį J. M. buvo įsidarbinęs dar vienoje darbovietėje- UAB (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, antstolei nesiėmus visų galimų priemonių išieškoti J. M. skirtą baudą, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-2691-365/2009, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda- 300 litų dydžio bauda, vykdymas tęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 ir 6 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 646 straipsniais,

nutaria:

Tęsti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-2691-365/2009, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda- 300 litų dydžio bauda, vykdymą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.