Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas 2010-12-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-678813-10 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad P. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 str., nes ji 2010-12-27 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bendro naudojimo laiptinėje, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įrengė pertvarą koridoriuje, taip atitverdama dalį koridoriaus, tačiau šiais veiksmais nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams (b. l. 5, 13).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011-01-25 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-7646 (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi ATPK 30, 33, 35, 37, 38, 188, 221, 281, 287 ir 291-293 str., paskyrė P. K. 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 3-4, 8-9).

Skunde teismui (b. l. 1) P. K. prašė Nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Tvirtino, kad jokios pertvarkos koridoriuje ji neįrengė, Protokolą pasirašė įdėmiai jo neperskaičiusi, nes buvo susijaudinusi po konflikto su K. Z. Teigė, kad pertvarka yra vadinama sandėliuku, kuriuo jos šeima naudojasi seniai. Pats K. Z. patvirtino, kad pertvarka pastatyta dar tarybiniais metais. Pažymėjo, kad pertvara daugiau nei 20 m. niekam netrukdė, jas turi įsirengę ir kiti asmenys (gyventojai). Akcentavo, kad jai nebuvo pateikti tariamų liudytojų parodymai, kad ji įrengė pertvarą, o taip pat „Šnipiškių ūkis“ raštas, kuriame yra jos vyro parašas, patvirtinantis apie susipažinimą, nebuvo parodytas namo planas, kuriame, jos nuomone, neturėtų būti visų kitų pertvarų ir į kurias „Šnipiškių ūkis“ nekreipia dėmesio.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta P. K. skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad pertvara padaryta dar tarybiniais metais iki buto išsipirkimo. Ji tos pertvaros nedariusi ir neužsakiusi. Jos manymu, tą pertvarą padarė namą tuo metu administravusi karinė institucija. Ji tik toje pertvaroje laikanti daiktus, nes neturi sandėliuko. Butas priklauso jai su vyru, nes įsigytas santuokoje. Mano, kad ji nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 26).

Liudytojas K. Z. (K. Z.) teismo posėdyje parodė, kad viena pertvara koridoriuje padaryta namą administravusio Šiaurės miestelio ir dėl jos problemų nėra, o kita pertvara padaryta prieš 10 ar 7 metus ir mano, kad ją padarė K., nes matė, kad P. K. po statybinių darbų tvarkė ir šlavė. Jie toje pertvaroje pasidarė sandėliuką ir jis trukdo atidarant duris. Mano, kad nuobauda paskirta pagrįstai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad pertvaros padarytos prieš 20 ar daugiau metų. Jas padarė Šiaurės miestelio namą administravusi įmonė. Pertvara jie naudojasi kaip sandėliuku, tačiau nei jis, nei žmona jos nedarė ir darbų neužsakė. Kaimynas pastoviai skundžiasi, todėl ir nubaudė žmoną. Mano, kad nepagrįstai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Skundas tenkintinas.

ATPK 188 str. (2000-02-17 įstatymo redakcija Nr. VIII-1543) reglamentuojama, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Taigi, šioje teisės normoje įstatymų leidėjas nustatė administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą.

Protokole (b. l. 5, 13) nurodyta pažeidimo esmė, kad „2010-12-27 nustatyta, kad P. K., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo laiptinėje, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įrengė pertvarą koridoriuje, taip atitverdama dalį koridoriaus ir šiais veiksmais, nepadariusiais esminės žalos kitų asmenų interesams, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str.“.

Nutarime (b. l. 8-9) P. K. pateiktas kaltinimas, kad nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įrengė pertvarą koridoriuje, tačiau kaltinimas paremtas įrodymais, kurie neatitinka kaltinimo. Nurodyta, kad 2010-12-27 Vilniaus miesto 1- ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjo D. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad P. K. įsirengusi sandėliuką, neturėdama įstatymų nustatyta tvarka suderintų dokumentų (b. l. 14). Byloje pridėtas 2007-06-13 UAB „Šnipiškių ūkis“ raštas K. Z., kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) g. buto savininkas R. K. įspėtas ir įpareigotas iki 2007-06-23 išardyti neteisėtai įrengtą pertvarą (b. l. 18). Taip pat pridėtas 2008-01-17 Žirmūnų seniūnijos raštas, kuriame informuojama, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ 2008-01-14 raštu įpareigojama užtikrinti, kad neteisėtai įrengta pertvara nedelsiant būtų išardyta (b. l. 19).

Taigi, iš surinktų įrodymų matyti, kad jie yra prieštaringi. Vienuose teigiama, kad pervarą įrengė R. K., kituose – kad P. K. Vienur nurodyta, kad įrengta pertvara, kitur – kad sandėliukas. Kada padarytas pažeidimas – nenurodyta.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu pažeidimu laikomas teisei priešingas kaltas veiksmas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tai reiškia, kad kiekviena administracinę atsakomybę numatanti veika turi būti aiškiai išdėstyta įstatyme arba įstatymas turi numatyti atsakomybę už kokio nors subjekto išleistų taisyklių pažeidimą. Bylos atveju nurodyta, kad „P. K. bendro naudojimo laiptinėje, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įrengė pertvarą koridoriuje, taip atitverdama dalį koridoriaus...“, tačiau nenurodyta, kokius teisės aktus ar nustatytas tvarkas ji pažeidė.

ATPK 250 str. 1 d. reglamentuojama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus. Remiantis ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo ji yra kaltinama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens kaltė gali būti konstatuojama kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, taip pat, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N62-525/2011, N62-706/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taikydamas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Nutarimas, kuriuo P. K. už ATPK 188 str. numatytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt dydžio piniginė bauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla P. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. K. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011-01-25 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-7646, kuriuo P. K., vadovaujantis ATPK 30, 33, 35, 37, 38, 188, 221, 281, 287 ir 291-293 str., buvo paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. K. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.