Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – A. S., jog gynėjai advokatei A. F.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių nutraukimo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d., 2020 m. liepos 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimis A. S. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstas.

2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta VšĮ ,,Kauno miesto poliklinika“ Dainavos padalinio gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvada, kurioje nurodyta, jog A. S. psichiatrų žinioje yra nuo 1990 m. Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre buvo gydytas 1998 m., diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma. Darbingumo lygis – 40 procentų. Eilę kartų gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėse, išrašytas lankėsi ambulatoriškai psichikos sveikatos centre. Turėjęs galvos traumų. Psichinės ligos paūmėjimų metu vyrauja paranoidinė simptomatika, baimė, nerimas. 2015 metais ženkliai pablogėjo psichinė būsena A. S. savavališkai nutraukus medikamentų vartojimą. Ėmė agresyviai elgtis motinos, sesers atžvilgiu. Išpuolio metu kviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Gydytas psichiatrinėje ligoninėje. To pasekoje Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi A. S., padariusiam įstatymo uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas ir stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi priverstinis stacionarinis stebėjimas pakeistas į ambulatorinį pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ ,,Kauno miesto poliklinika“ Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre.

Stebimu laikotarpiu A. S. laikosi paskirto gydymo režimo, sutinka gydytis, vartoti medikamentus, atvyksta laiku, konsultuotas nuotoliniu būdu. Konsultacijų metu nusiskundimus išsako dėl somatinių ligų. 2021 m. liepos 9 d. mirus motinai, su kuria kartu gyveno, padidėjo atkryčio rizika, todėl priverčiamosios priemonės taikymą buvo nuspręstą tęsti. Stebėtu laikotarpiu būklė išliko stabili, A. S. pats rūpinasi medikamentais, juos vartojo. Parama ir globa rūpinasi netoliese gyvenanti sesuo. Socialiniai interesai išlieka siauri, daugiausia buitinio pobūdžio. A. S. pradėjo lankytis savitarpio paramos grupėje, susitvarkė su socialinėmis užduotimis (padėjo sesuo). Nusiskundimų dėl A. S. psichinės sveikatos, agresyvaus elgesio negauta. A. S. teisingai orientuotas savyje, laike, vietoje, kontaktui prieinamas, gynybiškas, įsitempęs, nekantrus. Nuotaika pažeminta, emocijos blankios. Mąstymas neproduktyvus, lėtas, nenuoseklus. Dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių neišklausta. Psichozės nėra. Gydytis, vartoti medikamentus sutinka.

Gydytojų konsultacinė komisija apžiūrėjusi pacientą, remiantis psichiatrijos stacionarų, teismo psichiatrų ekspertizių ir pastarąjį pusmetį pacientą stebėjusios poliklinikos psichikos sveikatos centro specialistų komandos išvadomis patvirtina tą pačią diagnozę – paranoidinę šizofreniją (F20.0 pagal TLK 10 AM). Susirgimas lėtinis, pilnai nepagydomas. Psichinė būsena išlieka stabili pakankamai ilgą laiką, pacinetas sutinka gydytis, laikytis gydymo rekomendacijų. A. S. prižiūrėjo ir juo rūpinosi sesuo S. L..

Nurodoma, jog tikslinga A. S. nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio priverstinio stebėjimo – taikymą poliklinikos Psichikos sveikatos centre, rekomenduojant gydymą tęsti bendra tvarka.

Teismo posėdžio metu VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė D. N. paaiškino, kad ji yra socialinė darbuotoja, su A. S. matosi kas savaitę. Po teikimo pateikimo mirė A. S. sesuo, tačiau išvadą ir rekomendaciją dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės nutraukimo palaiko. A. S. kas mėnesį turi lankytis pas gydytoją, pas gydytoją atvyksta visuomet. Prie pagalbos A. S. prisideda ir jo sūnus.

A. S. gynėja advokatė A. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. faktiškai pats tvarkosi, pasirūpina vaistais. Sesuo pas jį negyveno, tik užeidavo, todėl mano, jog pagrindo toliau tęsti priverstinį gydymą nėra.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti ir toliau pratęsti paskirtas priverčiamąsias medicinos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautoje VšĮ ,,Kauno miesto poliklinika“ Dainavos padalinio gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, jog A. S. psichiatrų žinioje yra nuo 1990 m., Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre buvo gydytas 1998 m., diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma.

Kaip matyti iš gydytojų konsultacinės komisijos išvados, A. S. psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai, medikamentus vartoja, jo būsena stabili. Teismo posėdžio metu VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio atstovė patvirtino, jog A. S. vartoja medikamentus, pas socialinę darbuotoją atvyksta kas savaitę, kontaktą palaiko. A. S. suvokia, kad turi vartoti gydytojų paskirtus vaistus ir tam neprieštarauja, grėsmės visuomenei nekelia. Be to, kaip matyti iš paties A. S. paaiškinimų, jis ir anksčiau faktiškai gyveno savarankiškai, pats pirko ir vartojo vaistus, sesuo pas jį į namus tik užeidavo, nuolatos vaistų vartojimo nekontroliavo. Net ir po mamos mirties, A. S. būsena išliko stabili. Be to, kaip matyti iš paties A. S. ir socialinės darbuotojos paaiškinimų, šiuo metu A. S. palaiko glaudesnius ryšius su sūnumi, su kuriuo dažnai susitinka, šis padeda materialiai.

Atsižvelgiant į tai, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu A. S. psichikos sveikatos būklė jau ilgą laiką išlieka stabili, A. S. vartoja jam paskirtus vaistus, pas gydytojus nustatytu laiku atvyksta, yra kritiškas savo būklei, suvokia, jog turi vartoti vaistus ir tam neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad A. S. psichinė būklė yra pagerėjusi, matyti teigiamas taikomo gydymo efektas, šiuo metu jis nekelia pavojingumo sau ir visuomenei, todėl yra pagrindas taikomą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių nutraukimo A. S..

Panaikinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, gydymą tęsiant bendra tvarka pagal asmens individualius poreikius.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.