Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. e2-1554-867/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
e2-1554-867/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00002-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1554-867/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00002-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. R. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 435,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 18 punkte nustatyta, jog asmenys, pažeidę taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkosauginio reido metu nustatė, jog atsakovas 2018 m. vasario 18 d. 16.00 val. Šalpės upėje, Daukšaičių kaime, aukščiau Pagraumenės malūno, neteisėtai žvejojo ir turėjo sugavęs 1vieną margąjį upėtakį (e. b.l. 7-9). Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį (e. b.l. 4-5, 11-12). Iš ieškovo į bylą pateikto žalos, padarytos žuvų ištekliams, skaičiavimo nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų gamtai padarytos žalos dydis yra 435,00 Eur (e. b.l. 10).

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą pripažįstama, kad žala aplinkai padaroma, jei yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų žuvų ištekliams buvo padaryta žala. Žalos dydis apskaičiuotas ir įvertintas taikant teisės aktuose nustatytą metodiką bei formalius reikalavimus tokiai žalai įvertinti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtintas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2 punktas, 9 punktas, 10 punktas). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1- 6.4 straipsniai, 6-245-6.249 straipsniai). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atlygino žalą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 435,00 Eur padarytai žalai atlyginti (Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kadangi Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 435,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011-11-07 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., 435,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 435,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. sausio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsiskaitomoji sąskaita nr.(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. R. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Valstybės naudai priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė