Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-317-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
1A-565-317-2012
Teisminio proceso Nr.
1-37-1-00169-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. A.
Nukentėjusysis
L. Č.
Kategorijos
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-565-317/2012

Teisėjas: Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00169-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei ir Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam D. A., jo gynėjui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam L. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt bauda).

Tuo pačiu nuosprendžiu E. D., padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 286 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 10 p., vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2011-08-17, apie 2 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliui L. Č. jį sulaikant dėl to, kad neblaivus vairavo transporto priemonę ir stabdomas nestojo, D. A. aktyviais veiksmais priešinosi ir trukdė atlikti teisėtus policijos pareigūno veiksmus, o būtent: vyr. patruliui L. Č. dedant antrankius E. D., jis griebė L. Č. už dešinės rankos, kurioje buvo antrankiai, jį tempė, o tuo metu E. D. užlaužė pareigūno L. Č. kairę ranką, taip sužalodamas nukentėjusįjį L. Č.. Pareigūnui pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, D. A. nereagavo, o bandant jį sulaikyti, stumdydamas pareigūną, bandė išvengti sulaikymo, taip savo veiksmais pasipriešindamas valstybės tarnautojui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. A. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendžio apkaltinamąją dalį panaikinti, pagal BK 38 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Skunde nurodo, jog neprisipažino dėl padarytos veikos tik todėl, jog manė, kad ji neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnį. Jo teigimu, įstatyme nenurodyta, kokioje ikiteisminio tyrimo ar perduotos teismui bylos stadijoje kaltininkas gali ir turi prisipažinti kaltu. Paties įvykio esminių aplinkybių jis iš esmės neneigė, jo pirminiai parodymai skyrėsi nuo nukentėjusiųjų parodymų tik dėl to, jog iš karto po įvykio buvo stresinėje situacijoje. Po nuosprendžio priėmimo jis dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo L. Č. , su juo susitaikė. Skundo autorius laiko, jog yra visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti apeliaciniame procese. D. A. atkreipė dėmesį į tai, jog jis iš esmės neneigė atlikęs didžiąją dalį veiksmų, kurie jam buvo inkriminuoti, nebeturi pagrindo netikėti tuo, ką teisme nurodė nukentėjusysis ir liudytoja I. P.. Jis nepadarė nukentėjusiajam turtinės ar neturtinės žalos, su juo susitaikė, nėra teistas ar padaręs kitų nusikalstamų veikų, turi nuolatinę gyvenamą ir darbo vietas, todėl nėra jokio pagrindo manymui, kad ateityje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Skundo nagrinėjimo metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nukentėjusysis patvirtino, kad su nuteistuoju susitaikė.

Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas D. A. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 286 str. 1 d.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteisdamas D. A., apylinkės teismas materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė. Teismas taip pat pagrįstai nesvarstė nuteistojo atleidimo nuo atsakomybės klausimo, nes, nesant atitinkamo prašymo bei sąlygų, nebuvo tam teisinio pagrindo. Vis dėlto, pagal susiformavusią teismų praktiką, esant atitinkamoms sąlygoms, klausimas gali būti svarstomas apeliacinės instancijos teisme.

LR BK 38 str. numato, kad kaltininkas, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau tam turi būti visi LR BK 38 str. 1 d. numatyti pagrindai. Nesant nors vieno iš jų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant visiems BK 38 str. nustatytiems pagrindams, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali kaltininko neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tam, kad teismas galėtų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkas turi: 1) prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo 3) susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) turi būti pagrindas manymui, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegijos nuomone, D. A. visų išvardintų sąlygų neatitinka. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikomas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus, arba sąlygotas byloje surinktų neginčijamų įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus ar neteisingus parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t.y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neturintis baudžiamosios teisės žinių D. A., savo padarytą veiką laikė administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 187 str., ir tik dėl šios priežasties jis visiškai neprisipažino. Nurodoma, jog jo parodymai nuo nukentėjusiojo ir liudytojų skyrėsi dėl to, kad iš karto po įvykio jis buvo stresinėje situacijoje. Tačiau įvertinusi byloje esančius duomenis, kolegija sprendžia, jog apelianto prisipažinimas nėra nuoširdus ir savanoriškas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas išteisinimo siekė ne tik dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo problemų, bet aktyviai realizuodamas savo teises į gynybą, t.y. pasinaudodamas kvalifikuoto gynėjo paslaugomis, ikiteisminio tyrimo metu pasinaudodamas teise atsisakyti duoti parodymus, susipažindamas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nutylėdamas tam tikras esminę reikšmę turinčias įvykio aplinkybes ir pan. Kolegijos neįtikina skundo argumentai apie tai, jog nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų skirtumai susidarė tik dėl to, jog iš karto po įvykio D. A. buvo stresinėje būklėje, ir būtent dėl to, galbūt, ką nors pamiršo ar kitaip suprato iš susijaudinimo. Šiuos teiginius kategoriškai paneigia byloje surinkti įrodymai – pareigūnų parodymai ir tarnybiniuose pranešimuose esanti informacija, kito nuteistojo bei liudytojų parodymai. Kolegija konstatuoja, jog apeliacinio procese metu iškeltas ir akcentuotas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra deklaratyvus, sąlygotas tik galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Įvertinus apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. tai, jog neblaivaus nuteistojo vairuojama transporto priemonė, kurioje kartu važiavo ir kitas asmuo, buvo sustabdyta tik kelis kartus iš eilės panaudojus šaunamuosius ginklus, neleidžia kolegija daryti išvadą, jog apeliantas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinusi visumą aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. A. pagal BK 38 str. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasKolegijos teisėjai Jūratė JakubonienėAlgerdas Urbšys