Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172³ str., padarymą nubaustas 50 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad jis, vykdantis individualią veiklą, iki 2014-04-17 nepateikė Šiaulių apskrities VMI vykdomos individualios veiklos 2010–2012 metų buhalterinės apskaitos registrų, kuriuos 2014-01-22 Šiaulių apskrities VMI nurodymu Nr. FR0706-64 privalėjo atkurti ir pateikti iki 2014-03-25, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40, 62 straipsnių nuostatas, dėl to mokesčių administratorius negalėjo tinkamai atlikti jam priskirtos funkcijos.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog nepateikus dokumentų, VMI negali tinkamai atlikti funkcijų, tačiau protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai funkcijų negalėjo ir šiuo metu negali atlikti VMI, jei jie jau pabaigė visą operatyvų patikrinimą. Nenurodant protokole, kokias funkcijas jis (apeliantas) trukdė VMI atlikti ir kokių savo teisių jie negali įgyvendinti, buvo pažeistos jo (apelianto) teisės į gynybą. Skunde taip pat pažymima, kad ATPK 172 (3) straipsnio dispozicija yra blanketinė, kuri nukreipia į kitus teisės aktus, nurodančius VMI teises ir funkcijas. Apelianto įsitikinimu, protokole privalo būti nurodyta, kokias VMI teises jis trukdė įgyvendinti. Apibendrindamas pažeidėjas teigia, kad nėra padarytas teisės pažeidimas, o teismas, paskirdamas jam nuobaudą, netinkamai išaiškino ir taikė nagrinėjamu atveju ATPK 172 (3) straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip jau minėta, A. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 172³ str. numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje nurodyta, kad valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais nevykdymas, taip pat trukdymas įgyvendinti kitas jų teises, užtraukia baudą nuo 50 iki 2000 Lt. Minėto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta nuo nurodymų nevykdymo, nuo trukdymo Valstybinei mokesčių inspekcijai įgyvendinti kitas teises. Todėl plačiau pasisakyti dėl A. G. neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių, tai savo skunde akcentuoja apeliantas, nėra pagrindo, tuo labiau spręsti, galėjo ar negalėjo apeliantas tinkamai gintis nuo aplinkybių, kurios pažeidimo sudėčiai nebūtinos ir jam neinkriminuojamos.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 030512, tiek skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kokias teisės normas apeliantas savo neveikimu pažeidė, nors skunde dėl nesuprantamų priežasčių teigiama priešingai. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) teisė gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija, o 7 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2, 5 ir 8 punktai numato mokesčių mokėtojo pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) 2014 m. sausio 22 d. surašė nurodymą mokesčių mokėtojui A. G., vykdančiam individualią veiklą, iki 2014 m. kovo 25 d. atkurti savo vykdomos individualios veiklos 2010–2012 metų buhalterinės apskaitos registrus (atkurti Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31) ir pateikti minėtus dokumentus Institucijai nurodytu adresu (11 b. l.). Aukštesniojo teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus nurodymas yra pakankamai aiškus ir konkretus, A. G. 2014-01-22 pasirašytas. Teismas, įvertinęs šio nurodymo turinį, neturi pagrindo abejoti jo teisėtumu. Apeliantas nekelia klausimo, kad minėtas Institucijos nurodymas jam buvo nesuprantamas ar neaiškus, taip pat sutinka, kad reikalaujami dokumentai teritoriniam mokesčių administratoriui pateikti nebuvo, tačiau deklaruoja manymą, jog nurodymas buvo tik tarpinis dokumentas, nesutrukdęs mokesčių administratoriui užbaigti operatyvaus patikrinimo ir surašyti pažymą dėl rezultatų (13–15 b. l.). Apeliantas nepagrįstai tapatina operatyvaus patikrinimo procedūrą su konkrečiu mokesčių administratoriaus nurodymu, kurį jis privalėjo įvykdyti. Apelianto skunde deklaruojami subjektyvūs išmąstymai yra aiškiai nulemti siekio suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės.

Pirmiausia, jei apeliantui kilo abejonių dėl mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, pastarąjį jis galėjo skųsti Mokesčių administravimo įstatymo 146 str. nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise apeliantas nepasinaudojo, 2014 m. sausio 22 d. nurodymas nebuvo apskųstas, todėl A. G. privalėjo jį vykdyti. Taigi mokesčių administratoriaus 2014 m. sausio 22 d. nurodymas Nr. FR0706-64 laikytinas teisėtu, apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko nurodymo, su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai, jis neįvykdė, todėl nurodyto reikalavimo laiku neįvykdžius ir nepateikus nurodytų dokumentų, A. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172³ str.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. G. kaltės padarius ATPK 172³ str. numatytą pažeidimą. Administracinė nuobauda parinkta ATPK 172³ str. sankcijos ribose, laikantis ATPK 30 str., 30² str. reikalavimų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.