Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1236-966/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
1-1236-966/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03752-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
G. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1236-966/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03752-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.4.2; 1.2.14.3.1; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno m. savivaldybėje, teistas 2011-12-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (trys veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. 2012-11-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas (1 m. 3 mėn. 13 d.), 2012-12-04 paleistas iš pataisos įstaigos, 2014-03-13 išbrauktas iš probacijos tarnybos registro, teistumui neišnykus,

kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2016-01-24 apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo E. C. atžvilgiu, t. y. sudavęs E. C. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veido sritį ir padaręs jam poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą, muštinę žaizdelę dešinėje veido pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė iš jo svetimą 140 eurų vertės turtą, t. y. nukentėjusiajam E. C. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawey Y625“ kartu su jame buvusia SIM kortele bei atminties kortele bendros 140 eurų vertės.

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pamatęs, jog E. C. yra grįžęs į Lietuvą, jis su E. A. 2016-01-24 apie 13.00 val. nuėjo pas jį į namus, norėdamas pasikalbėti dėl skolos. Jie pabeldė į jo buto duris, bet jų niekas neatidarė, todėl jie jas pabandė atidaryti patys. Durys nebuvo užrakintos, todėl jie abu su E. įėjo į jo butą. E. bute buvo vienas, kažką su pjūklu rankose dirbo. E. įėjo į jo butą pirma, o jis paskui ją. E. priėjo prie jo ir paprašė jo eiti į koridorių pasikalbėti, bet jis nėjo, o jis tuomet nesusivaldė, susinervino ir iš karto, pats jam nieko nesakęs, priėjo prie jo, ir trenkė jam smūgį rankos kumščiu į veidą, tada pargriovė ant lovos ir sudavė dar vieną smūgį jam rankos kumščiu taip pat į veidą. Mano, kad jam sudavė iš viso du smūgius ir tikrai žino, kad juos abu sudavė į vieną jo veido pusę. E. E. nepastūmė, jis iš karto sudavė smūgius, paėmė jo telefoną, ir jie išėjo iš buto. Tvirtina, jog su E. padaryti plėšimą, jie nebuvo sutarę, ėjo su E. pasikalbėti, E. nežinojo, kad jis suduos jam smūgius ir pagrobs jo telefoną, tai jis pats sumanė ir padarė netikėtai. Laikrodžio jis neėmė. Be to, jis su E. susitaikė, jo atsiprašė, E. jam atleido, žalą jis jam pilnai atlygino ir jis jam pretenzijų neturi. Prašo, šią bylą nutraukti jiems susitaikius arba užbaigti ją teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą, kurią sumokės, nes turi savo lėšų, išlaiko šeimą, nors oficialiai ir nedirba, dirba įvairius pavienius atsitiktinius darbus, tikrai sumokėtų jam skirtą baudą (b. l. 77, 78, 88).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2016-01-24 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas E. C. pareiškė apie nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2016-01-24 apie 13.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), du iš matymo žinomi asmenys, įsibrovę į butą sudavė jam smūgius ir atimdami galimybę gintis, atėmė MRT „Huawey“, kurio vertė 140 eurų. Prašo pradėti tyrimą. Taip pat protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9);

- nukentėjusysis E. C. parodė, kad tą dieną pas jį buvo jo mama M. C.. Apie 13.00 val. mama nuėjo į koridoriuje esančią bendrą virtuvę, o jis bute liko vienas, dirbo, nes daro remontą. Buto durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Staiga būdamas kambaryje išgirdo, kad atsidarė buto durys, tik pasisuko į tą pusę pažiūrėti ir pamatė, kad į butą įėjo kaimynas G. B. ir jo žmona ar sugyventinė, vardu E. A. Jiems atėjus į jo butą, jis tuo metu kaip tik kalbėjosi savo mobiliuoju telefonu, jis buvo jam prie ausies. Kaimynas iš karto vos jam atsisukus sudavė nieko nepasakęs gal penkis smūgius kumščiu jam į galvos sritį, jis dar bandė gintis, jie abu parkrito ant lovos ir tuomet jis jau pamatė, kad jie išeidinėja iš jo buto. Telefonas kažkur nukrito. Jį mušė tik į galvą ir tik kumščiais, nespyrė. Mergina nemušė. Kai kaimynas jį mušė, jis girdėjo, kad Erika sakė paimti telefoną, laikrodį, dar kažką šūkavo, bet daugiau neįsidėmėjo. Jis nematė, kas paėmė jo daiktus, nes jau buvo sumuštas, nukritęs, todėl ir negalėjo apsaugoti savo turto. Viskas įvyko labai greitai - gavo smūgius, nukrito, ir netrukus jie jau išbėgo iš jo buto. Kai jie įsiveržė į butą, tuo metu jis kaip tik kalbėjo savo telefonu, o kai iš karto gavo pirmąjį smūgį, kur nukrito telefonas, kur jis gulėjo prieš paimant, jis nematė. Telefonas buvo baltos spalvos korpusu, jo IMEI Nr. nežino, dokumentų neturi, išmanusis, dideliu ekranu, mažai naudotas, beveik naujas, be kažkokių ypatingų požymių. Jame buvo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono ir kortelės bendra vertė – 140 eurų. Kai tie asmenys iš jo buto pasišalino, į butą atbėgo jo mama, jis jos paprašė, kad kviestų policiją. Ką matė jo mama, jis nežino. Dėl sužalojimų jis niekur nesigydė, pas teismo medikus buvo nuvykęs. E. C. papildomai parodė, kad G. B. ir E. A. iš jo pagrobė turtą. G. B. jam sakė, kad pagrobė jo telefoną, bet laikrodžio tikrai neėmė. Tvirtina, kad su jais prieš įvykį jis neturėjo jokių absoliučiai ryšių, tikrai nėra jiems skolingas, todėl tvirtina, kad jį sumušė ir pagrobė jo daiktus be jokios priežasties. Jam telefonas grąžintas, tačiau jis neveikia, neįsijungia, o prieš įvykį buvo veikiantis, nėra SIM kortelės ir atminties kortelės. Su G. B. susitaikė, jam pretenzijų neturi, žala jam pilnai atlyginta, todėl prašo nutraukti šią bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 17-18, 23, 28);

- liudytoja M. C. parodė, kad ji dažnai būna pas savo sūnų E. C. namuose, padeda jam tvarkytis, padaro valgyti. Ji buvo pas jį namuose ir 2016-01-24. Sūnaus butas yra dviejų kambarių, bendrabučio tipo, į butą patenkama pro rakinamas koridoriaus duris. Jis šiuo metu pats tą butą remontuojasi, išdėstyti įrankiai, lentos ir pan. Ji apie 13.00 val. nuėjo į koridoriuje esančią bendrą virtuvę. Sūnaus butas liko neužrakintas, nes jis bute tvarkosi, ji nuėjo į virtuvę, todėl tų durų ir neužrakino. Ar buvo užrakintos koridoriaus durys, ji nežino, negali pasakyti, bet būna, kad jos dienos metu lieka neužrakintos, nes vaikšto žmonės iš kitų butų ir jų neužrakina. Būdama virtuvėje, ji išgirdo kažkokius bildesius, lyg kas nukrito ar pan. Tai išgirdusi, ji išėjo iš virtuvės į koridorių ir pamatė, kad sūnaus buto durys yra visiškai atidarytos. Prie buto durų stovi moteris ir tuo metu iš sūnaus buto išbėgo vyras, kuris staiga apsisuko, grįžo atgal į sūnaus butą ir netrukus vėl iš jo išbėgo. Tai buvo sekundžių reikalas. Kai tas vyras išbėgo iš buto antrą kartą, jie abu su ta moterimi pasišalino apskritai iš jų koridoriaus. Ji juos pamačiusi, spėjo paklausti, kas čia darosi, bet jie jai nieko nepasakė, išbėgo. Ji matė, kad vyras nubėgdamas rankoje turėjo baltos spalvos galimai telefoną ir dar lyg kepurę ar kažkokį medžiaginį daiktą tamsios spalvos. Kad bute būtų buvusi ta moteris, ji nematė, prie jos ji buvo tarpduryje, bendrame koridoriuje, per žingsnį nuo sūnaus buto vidaus. Kai jie pasišalino, ji įbėgo pas sūnų, kad pažiūrėtų, kas čia atsitiko. Jos sūnus E. buvo kambaryje, susiėmęs už galvos. Ji jo paklausė, kas atsitiko, jis jai atsakė, „mama, kviesk policiją“. Ji tuomet dar šiek tiek pasiaiškino su juo kas atsitiko, jis jai pasakė, kad jį sumušė ir pagrobė jo telefoną. Ji tuomet paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Ji peroksidu sūnui nuplovė kraujuojantį smilkinį, laukė policijos. Sūnui buvo sumuštas tik veidas, kuris ėmė tinti. Kiek smūgių, į kur jam buvo suduota, ji nematė. Sūnus jai papasakojo, kad į jo butą įsiveržė tas vyras ir mergina, tas vyras jį sumušė ir jie pagrobė sūnaus mobiliojo ryšio telefoną. Sūnus sakė, kad jie nieko jam nepasakė, jis tik spėjo pasukti galvą į atsidariusias buto duris ir iš karto gavo smūgius į galvą. Tuos abu asmenis ji žino iš matymo, jie abu gyvena sūnaus name, tik kitoje laiptinėje, penktame aukšte. Jų pavardžių ir vardų ji nežino, tik sūnus sakė, kad tai E. ir „G.“. Dėl ko jie sumušė jos sūnų ir pagrobė jo turtą, ji nežino, negali pasakyti (b. l. 30);

- liudytoja E. A. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu G. B. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina bendrus savo vaikus. Kadangi G. B. yra šioje byloje įtariamasis, ji atsisako duoti parodymus apie šį jo padarytą nusikaltimą ir gali paaiškinti tik tiek, jog tą kartą jie abu ėjo į kaimyno E. C. namus, norėdami tik pasikalbėti, jo sumušti ir apiplėšti jie nenorėjo, to padaryti sutarę tikrai nebuvo, kad G. B. jam suduos smūgius ir paims jo telefoną, ji nežinojo, viskas taip gavosi, ji su tuo tikrai nesusijusi (b. l. 32);

- akistatos tarp nukentėjusiojo E. C. ir G. B. metu, E. C. paaiškino, jog 2016-01-24 apie 13.00 val. jis buvo savo namuose, kalbėjosi telefonu, kai staiga atsidarė jo buto durys, į butą įėjo G. B. su savo sugyventine E. A., G. B. jam sudavė smūgį į veidą, ar kelis, nepamena jau, jis nukrito ant lovos, G. B. taip pat, jis tuomet atsistojo, jie abu išėjo iš jo buto, kažkuris iš jų paėmė jo telefoną, o dar vėliau pasigedo laikrodžio, bet nematė kas jį paėmė. Be to, dar parodo, kad su G. B. jis susitaikė, telefonas jam grąžintas, žala pilnai atlyginta, jis jam pretenzijų neturi. Prašo nutraukti šią baudžiamąją bylą. G. B. parodė, kad E. C. parodymus girdėjo, juos suprato, juos pilnai tvirtina, viskas taip ir buvo, E. E. nepastūmė, tik laikrodžio nei jis, nei E., tikrai neėmė. Dėl smūgių sudavimo ir telefono paėmimo jis prisipažįsta, su E. susitaikė, žala jam pilnai atlyginta, jis jam pretenzijų neturi. Prašo, jei įmanoma, nutraukti šią baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba užbaigti ją teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant baudą, kurią sumokės (b. l. 26-27);

- 2016-02-18 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą E. A. ir G. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jos metu nieko nerasta, nieko nepaimta (b. l. 64);

- 2016-02-18 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. B. tyrimui pateikė MRT „Huawey“ (b. l. 80);

- 2016-02-18 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas MRT „Huaway“, paimtas iš G. B.. Mobiliojo ryšio telefonas baltos spalvos korpusu, kurio modelis „Y625“, jo IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-84);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. C. poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, muštinė žaizdelė dešinėje veido pusėje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai trijų parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22);

- Kauno apskrities VPK KP Specialiųjų užduočių valdybos 2016-01-29 rašte Nr. 20-IL-9356 nurodyta, kad pagrobto telefono IMEI Nr. yra(duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13);

- Kauno apskrities VPK KP Specialiųjų užduočių valdybos 2016-02-01 rašte Nr. 20-IL-9766 nurodyta, jog pagrobtas MRT po nusikaltimo padarymo, nebuvo naudotas (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie G. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais bei jo prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu (b. l. 128). 2016-04-29 teisme gautas G. B. prašymas skirti jam baudą arba viešuosius darbus, motyvuodamas tuo, kad jo sugyventinė E. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis rūpinasi savo dviem mažamečiais vaikais, taip pat nuo gegužės mėn. dirbs statybose pagal patentą (b. l. 137).

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei savo noru pilnai atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. nusikalto turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), o BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka už paso praradimą, nedidelį chuliganizmą, narkotinių medžiagų vartojimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje bei už gyvenamosios vietos dokumentų nepateikimo deklaravimo įstaigai (b. l. 89-92, 106-110), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, nuo 2012-12-12 įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitą. Diagnozė – konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant narkotikus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-03-16 specialisto išvada Nr. 93TPK-252 nustatyta, kad G. B. nereikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 113, 114, 117), nedirba (2016-05-05 Sodros duomenys).

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 180 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamasis G. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Nors kaltinamasis G. B. padarė vieną nusikaltimą, prisipažino ir gailisi, atlygino žalą, tačiau padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio metu buvo naudojamas grubus fizinis smurtas, teistumui neišnykus, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 49 str. 3 d., 61 str. 2 d.), kurios trukmė, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytina kiek mažesnė nei prašo prokurorė, t. y. artima šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kaltinamasis G. B. prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su areštu, t. y. baudą arba viešuosius darbus, tačiau, kaip minėta, BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis yra areštas, o aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, teismas nenustatė. Kaltinamojo prašyme išdėstyti argumentai susiję su kaltinamojo vaikų priežiūra, noru įsidarbinti, bei tai, kad jis atlygino žalą, yra įvertinti skiriant jam bausmę. Teismo vertinimu šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 str. 3 d. ar 62 str. prasme. Taip pat šios aplinkybės negali būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį – jis įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Be to, G. B. charakterizuojanti medžiaga rodo, jog jis praeityje buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme, buvo paleistas lygtinai, taigi, žinojo, jog privalu laikytis įstatymų, ypatingai privalėjo kontroliuoti savo elgesį, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, teismas konstatuoja, kad nustatytos G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, kad arešto bausmės skyrimas už BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatos G. B. netaikytinos.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- mobilaus ryšio telefonas „Huawey Y 625“, pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam E. C. (b. l. 85), paliktinas E. C. nuosavybėje (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo G. B. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinį įrodymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- mobilaus ryšio telefoną „Huawey Y 625“, palikti E. C. nuosavybėje.

Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė