Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės D. M. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė D. M. prašo vykdymo procese pakeisti skolininką A. S. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko. Nurodoma, kad jos kontora vykdo išieškojimą pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. L2-1158-644/2010 dėl 3,55 Lt (1,03 Eur) pašto išlaidų ir 42,00 Lt (12,16 Eur) vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Skolininkas A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis 2017 m. kovo 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, mirusiojo A. S. turtą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu perėmė VĮ Turto bankas bei įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

Pagal CPK 596 straipsnį sprendžiant klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kai skolininkas fizinis asmuo miršta, turi būti nustatoma, ar kreditoriaus – išieškotojo reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011).

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Sprendžiant, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais, greta CK 5.63 straipsnyje numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0100/10/01664 vykdant Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-1158-644/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, antstolė D. M. areštavo A. S. nuosavybės teise priklausantį turtą: – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2015 m. gegužės 12 d.). Taip pat skolininkui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), areštavo ir antstolė A. K. (įrašas galioja nuo 2014 m. gegužės 8 d.). Skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) jo turtą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu perėmė Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas bei nuo 2017 m. balandžio 12 d. įregistravo nuosavybės teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto areštas registruotas viešame registre iki palikimo priėmimo.

Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog antstoliui areštavus skolininko turtą bei 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. išviešinus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus išieškotojo reikalavimas naujojo skolininko atžvilgiu gali būti įgyvendinamas.

Teismas konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko, todėl yra pagrindas antstolės prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0100/10/01664 pakeisti mirusį skolininką A. S. teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turo banko (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Skolininką A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0100/10/01664 pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.