Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-163-830/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
1-163-830/2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00311-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
L. S., E. Z.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Saulius Kučys
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-163-830/2014Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00311-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1; 1.2.25.4.5. 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 28 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,nukentėjusiesiems L. S. ir E. Z.,kaltinamajam A. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2013 metų rugpjūčio 26 dieną, apie 7 val. 58 min., Panevėžyje, Statybininkų gatvėje, ties namu numeris 17 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją P. Z., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčioji P. Z.,- jai buvo padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos pakaušyje ir dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva apie dešinį inkstą, dešinio žastikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, gaktikaulio dešinės pusės abiejų šakų lūžiai ir 2013-09-01 VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ P. Z. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis pakaušyje ir dešiniame antakyje, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva apie dešinį inkstą, dešinio žastikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiais, gaktikaulio dešinės pusės abiejų šakų lūžiais, tai komplikavosi plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis A. G. paaiškino, kad 2013-08-26 dieną, ryte jis automobiliu išvažiavo iš namų, važiavo į darbą, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo Dariaus ir Girėno gatve, pasuko į dešinę, į Statybinkų gatvę. Ties pėsčiųjų perėja pamatė kaip žmogus - moteris užkrito ant jo automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į automobilio stiklą. Moteris nukrito kaip iš dangaus, visiškai jo nematė. Kas jam sutrukdė pamatyti žmogų, neįsivaizduoja. Važiuodamas visą laiką žiūrėjo į kelią. Tą dieną saulė švietė iš priekio. Kiekvieną dieną galvoja kaip galėjo nepamatyti žmogaus, atsakymo neranda, negali paaiškinti. Važiavo 30-40 km/h greičiu. Kai moteris užkrito ant variklio dangčio, iš karto stabdė. Puolė skambinti greitajai, policijai, apžiūrėjo nukentėjusią moterį - ji dejavo, kad skauda. Greitąją pagalbą iškvietė pats. Greitoji atvažiavo greitai. Iš kurios pusės ėjo moteris nematė, pagal sužalojimus suprato, kad ji ėjo iš kairės pusės. Ją pamatė tik kai ji atsidūrė ant variklio dangčio. Bendravo su nukentėjusiuoju (moters sūnumi), susitarė, kad atlygins 50 000 litų neturtinę žalą. 20 000 litų jau atlygino. Likusius atlygins per tris metus. (duomenys neskelbtini) dirbu vadybininku. Viskas susiję su transporto inspekcija, leidimų išėmimu. Vairuotojo teisės jam yra kaip darbo įrankis, visada važinėja, t.y. detalių paieška, dokumentacijos tvarkymas, visur reikia važinėti.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios L. S. apklausos protokolas, surašytas ikiteisminio tyrimo metu, iš kurio matyti, kad 2013-08-26 eismo įvykio metu, kuris įvyko Panevėžyje, Statybininkų g., ties namu Nr. 17 esančioje pėsčiųjų perėjoje, buvo sužalota jos mama P. Z., kuri 2013-09-01 nuo patirtų sužalojimų mirė. Su mama nuolat palaikė artimus ir glaudžius ryšius, bendraudavo, mama dažnai atvykdavo pas L. S. į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti, taip pat ir ji atvykdavo mamos aplankyti į (duomenys neskelbtini). Dėl motinos mirties jai padaryta moralinė žala. Ji ir jos brolis E. Z. su eismo įvykio kaltininku A. G. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį jai su broliu kaltininkas jau sumokėjo 20 000 litų sumą, o per 3 metus įsipareigojo sumokėti dar 30 000 litų. Civilinio ieškinio byloje nereikš ir pretenzijų A. G. neturi. (b.l. 45);

2) Nukentėjusiojo E. Z. apklausos protokolas, surašytas ikiteisminio tyrimo metu, iš kurio matyti, kad mama P. Z. gyveno viena atskirai. Ką ji dienomis veikdavo ir kur vaikščiodavo, jis nežino. 2013-08-26, po 18.00 val. jam paskambino dukra ir pasakė, kad mama pateko į eismo įvykį, yra ligoninėje ir ruošiama operacijai. Po operacijos mama sąmonės neatgavo, ji visą laiką buvo komos būsenoje. 2013-09-01, apie 12.00 val., mama mirė. Kur mama ėjo prieš eismo įvykį, jis nežino. Dėl eismo įvykio metu mirusios mamos jam padaryta moralinė žala. Dėl laidojimo išlaidų ir kitų būtinų dalykų patyrė turtinę žalą. (b.l. 47);

3) Įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas, kuriuose nurodyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas Statybininkų gatvėje, jo dešinysis priekinis ratas 1,6 m, dešinysis kairysis ratas 1,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, galinių ratų ašis 3,6 m atstumu nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Po automobiliu rastas batas. 4,00 m atstumu prieš automobilį, gatvės važiuojamojoje dalyje, 1,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto rasta žymė, panaši į kraują. (b.l. 5-6, 7, 10-11);

4) Transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlenktas variklio dangtis, suskilęs priekinis stiklas. Važiuojant automobiliu 30 km/h greičiu, automobilis sustoja per 3,8 m. ( b. l. 9);

5) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. M 347/13 (05), kurioje nurodyta, kad P. Z. lavono tyrime nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos pakaušyje ir dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva apie dešinį inkstą, dešinio žastikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, gaktikaulio dešinės pusės abiejų šakų lūžiai. Sužalojimai P. Z. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai 2013-06-26 partrenkus ją automobiliu. Tai nurodo dešinio žastikaulio lūžis, dešinės blauzdos kaulų lūžis, gaktikaulio dešinės pusės šakų lūžiai. P. Z. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos. Patirti sužalojimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su P. Z. mirtimi. P. Z. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis pakaušyje ir dešiniame antakyje, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva apie dešinį inkstą, dešinio žastikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiais, gaktikaulio dešinės pusės abiejų šakų lūžiais, tai komplikavosi plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. (b.l. 58-59);

6) Teismo medicinos eksperto G. S. apklausa, iš kurios matyti, kad pagal P. Z. kūno sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, pirminis smūgis automobilio dalimis buvo suduotas į jos dešinę pusę- tai nurodo poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, dešinės blauzdos kaulų, dešinio žastikaulio ir gaktikaulio dešinės pusės šakų lūžiai. (b.l. 60-61);

7) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8212/13(01), kurioje nurodyta, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 21);

8) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8209/13(01), kurioje nurodyta, kad P. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 20);

9) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas“ nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d., 09.00 val. buvo mažas debesuotumas, meteorologinio matomumo nuotolis 20 km, rasa. (b.l. 70);

10) 2013-11-20 susitarimas „Dėl žalos atlyginimo“, pasirašytas A. G., E. Z. ir L. S., kuriame nurodyta, kad A. G. atlygins dėl autoįvykio metu žuvusios P. Z. turtinę ir neturtinę žalą E. Z. ir L. S., kuri lygi 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų, neskaitant draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dalies. Šalys susitarė, kad 50 000 Lt sudaro visa E. Z. ir L. S. patirta turtinė ir neturtinė žala, viršijanti draudimo bendrovės atlygintos žalos dalį. Šalys susitarė, kad turtinė ir neturtinė žala bus atlyginama tokia tvarka: 20 000 litų A. G. duoda pasirašant šį susitarimą dėl žalos atlyginimo. Sutarties pasirašymas yra taip pat ir patvirtinimas, kad E. Z. ir L. S. 20 000 litų gavo iš A. G.. 30 000 litų A. G. sumoka per tris metus, kiekvienais metais sumokant 10 000 litų iki einamųjų metų gruodžio 31 d., galutinai atsiskaitydamas ne vėliau kaip iki 2016-12-31. E. Z., pasirašydamas šį susitarimą, pareiškia, kad atsiima savo ieškinį baudžiamojoje byloje. (b.l. 56);

11) Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštas „Dėl žalos atlyginimo“, kuriame nurodyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio nereikš, nes P. Z. gydymo išlaidas pilnai atlygino draudimo bendrovė. (b.l. 68);

12) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas AJA 5131921, išduotas „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, kuriame nurodyta, kad automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-08-18. (b.l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimo motyvai

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. t.y. jis 2013 metų rugpjūčio 26 dieną, apie 7 val. 58 min., Panevėžyje, Statybininkų gatvėje, ties namu numeris 17 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją P. Z., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčioji P. Z..

A. G. padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) nes, iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog A. G. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. A. G. buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo P. Z.. Iš įvykio aplinkybių matyti A. G. pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdamas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situaciją, t.y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

Skirdami bausmę A. G. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. Skiriant bausmę A. G. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. A. G. padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 2 d.). A,G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. A. G. teisiamas pirmą kartą. A. G. ankščiau baustas dėl nešiurkščių KET pažeidimų ATPK tvarka, įvykio metu turėjo galiojančią vieną nuobaudą (b.l. 25-30). A. G. dirba (b.l. 31), vedęs, šeimoje augina 3 vaikus, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 80).

Už BK 281 str. 5 d. nurodytos veikos padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti A,G. skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei vidurkis. Teismas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad A. G. ankščiau neteista, dirba, charakterizuojamas teigiamai, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei tai, kad kaltinamais pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės numatytos BK 68 str.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas šioje byloje įvertina tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgia į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). A. G. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, o jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybiškas (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Po nusikaltimo padarymo nukentėjusiesiems atlygino dalį neturtinės žalos, o tai rodo jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, apgailestavimą dėl jo. A. G. charakterizuojamas teigiamai, automobilį naudoja darbinėje veikloje, vairuotojo stažą turi nuo 1985 m. (b.l. 23).

Įvertinus tai darytina išvada jog bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant A. G. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kiti bylos klausimai

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (9 Lt), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Kaltinamojo nuosavybės teisės neapribotos.

Kaltinamasis ir nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 56), pagal kurį A. G. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems A. Z. ir L. S. padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusieji teismo prašė patvirtinti šį susitarimą. Iš šio susitarimo matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiesiems atlygino 20 000 Lt neturtinės žalos, bei įsipareigojo per tris metus atlyginti dar 30 000 Lt, kiekvienais metais sumokant 10 000 litų iki einamųjų metų gruodžio 31 d., galutinai atsiskaitydamas ne vėliau kaip iki 2016-12-31. Kaltinamasis ir nukentėjusieji susitarė, kad kaltinamajam nesumokėjus nurodytu terminu visos žalos dalies, A. G. už kiekvieną praleistą dieną sumokės po 1 procentą delspinigių nuo likusios nesumokėtos sumos. Šis susitarimas dėl žalos atlyginimo teismo tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., BK 64¹ str.

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – laisvė atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimt mėnesių).

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. – atidėti A. G. paskirtos bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. G., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo sudarytą tarp A. G. ir nukentėjusiųjų E. Z. bei L. S., pagal kurį A. G. įsipareigojo per tris metus atlyginti nukentėjusiesiems likusią 30 000 Lt neturtinę žalą, kiekvienais metais sumokant 10 000 litų iki einamųjų metų gruodžio 31 d., galutinai atsiskaitydamas ne vėliau kaip iki 2016-12-31. A. G. nesumokėjus nurodytu terminu visos žalos dalies, už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuoti po 1 procentą delspinigių nuo likusios nesumokėtos sumos.

Priteisti iš A. G. 9 Lt (devynis litus) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas