Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-584-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
1A-584-166-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Švedienė
Kaltinamasis
V. P., I. G., M. T.
Kategorijos
Pranešėjas S.Punys Byla Nr. 1A - 584-166/2011

Teisėjas G.Viederis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,gynėjams advokatams Sauliui Ženteliui, Vyteniui Dziegoraičiui, Vytautui Sviderskiui,išteisintiesiems V. P., I. G., M. T.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendžio, kuriuo:

V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „G.“ direktoriumi, vykdydamas UAB „G.“ akcininkų I. G. ir M. T. nurodymus, siekdamas iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ apgaule įgyti didelės vertės draudimo išmoką, po vagystės, įvykdytos nuo 2005 m. gruodžio 15 d. 19 val. iki 2005 m. gruodžio 16 d. 10.10 val. iš UAB „G.“ parduotuvės „T. L.“, esančios (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio mėnesį, nuo 19 iki 25 dienos (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2005 m. gruodžio 19 d. prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pagrobta drabužių už 120 326,25 Lt, nors vagystės metu drabužių buvo pagrobta ne daugiau kaip už 40 000 Lt; bei 2005 m. gruodžio 19 d. pavogtų vertybių sąrašą, kuriame melagingai nurodyta, kad pagrobtas kompiuteris „IBM Think Pad T42P“, 12 071 Lt vertės, spausdintuvas „HP LaserJet 5100“, 8 476,90 Lt vertės, vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“, 13 781 Lt vertės, nors šių daiktų parduotuvėje ir jos pagalbinėse patalpose vagystės metu nebuvo. Tokiu būdu V. P. buvo kaltinamas pasikėsinęs iš AB „Lietuvos draudimas“ apgaule įgyti 114 655,15 Lt.

I. G. ir M. T. buvo kaltinami tuo, kad būdami UAB „.G“ akcininkais, parengė nusikalstamą veiką – iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ apgaule įgyti didelės vertės draudimo išmoką, ir jai vadovavo: po vagystės, įvykdytos nuo 2005 m. gruodžio 15 d. 19 val. iki 2005 m. gruodžio 16 d. 10.10 val. iš UAB „G.“ parduotuvės „T. L.“, esančios (duomenys neskelbtini), nurodė UAB „G.“ direktoriui V. P. 2005 metų gruodžio mėnesį, nuo 19 iki 25 dienos (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ pateikti 2005 m. gruodžio 19 d. prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pagrobta drabužių už 120 326,25 Lt, nors vagystės metu drabužių buvo pagrobta ne daugiau kaip už 40 000 Lt; bei 2005 m. gruodžio 19 d. pavogtų vertybių sąrašą, kuriame melagingai nurodyta, kad pagrobtas kompiuteris „IBM Think Pad T42P“, 12 071 Lt vertės, spausdintuvas „HP LaserJet 5100“, 8 476,90 Lt vertės, vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“, 13 781 Lt vertės, nors šių daiktų parduotuvėje ir jos pagalbinėse patalpose vagystės metu nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-18 nuosprendžiu išteisino V. P., I. G., M. T., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliacinių skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendžio dalį dėl V. P. išteisinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.; I. G. ir M. T. išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d.. 182 str. 2 d. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti draudimo išmoką už neva pagrobtą kompiuterį, spausdintuvą ir vaizdo kamerą, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

V. P. pripažinti kaltu pasikėsinus apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

I. G. pripažinti kaltu organizavus pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

M. T. pripažinti kaltu organizavus pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Savo skunde prokuroras sutinka su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendžiu dalyje, kurioje V. P., I. G., M. T. išteisinti dėl pasikėsinimo apgaule įgyti draudimo išmoką už pagrobtus drabužius, ir šioje dalyje nuosprendžio neskundžia.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau prokuroras nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje, kurioje V. P., I. G., M. T. išteisinti dėl pasikėsinimo sukčiauti, siekiant iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“ UAB „G.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, dėl neva įvykio metu pagrobtų: kompiuterio „IBM Think Pad T42P“, 12071 Lt vertės, spausdintuvo „HP LaserJet 5100“, 8476,90 Lt vertės, vaizdo kameros „Sony HDR-FX1E HDV“, 13781 Lt vertės.

Prokuroro teigimu, teismas išteisinamajame nuosprendyje, vadovaudamasis, akivaizdžiai šališkos liudytojos, kaltinamiesiems dirbančios, A. G. paaiškinimais teisme, kad į kompiuterį ji sutartį perrašė iš M. T. duoto popierinio varianto, nepagrįstai kritiškai vertino V. P. ir L. J. parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teisme 2011-05-11 gautas I. G. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriuo jis prašo prokuroro skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, padarytos teisingos išvados atitinka bylos aplinkybes ir V. P., I. G., M. T. išteisinti pagrįstai.

Dėl prokuroro skundo argumentų

Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje, kurioje V. P., I. G., M. T. išteisinti dėl pasikėsinimo sukčiauti, siekiant iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas“ UAB „G.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, dėl neva įvykio metu pagrobtų: kompiuterio „IBM Think Pad T42P“, 12071 Lt vertės, spausdintuvo „HP LaserJet 5100“, 8476,90 Lt vertės, vaizdo kameros „Sony HDR-FX1E HDV“, 13781 Lt vertės. Prokuroras teigia, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje, nepagrįstai rėmėsi akivaizdžiai šališkos liudytojos, kaltinamiesiems dirbančios, A. G. paaiškinimais teisme, kad ji sutartį į kompiuterį perrašė iš M. T. duoto popierinio varianto, nepagrįstai kritiškai vertino V. P. ir L. J. parodymus.

Prokuroras savo skunde teigia, jog V. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tiek policijai tiek draudimo bendrovei jis melagingai nurodė, jog vagystės metu pagrobtas kompiuteris, spausdintuvas ir vaizdo kamera, vykdydamas darbdavio I. G. nurodymus, žinodamas, jog I. G. jam šiuos nurodymus davė, siekdamas apgaulės būdu gauti draudimo išmoką. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad dėl išmokos už kompiuterį, spausdintuvą ir vaizdo kamerą į akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“ kas nors iš kaltinamųjų būtų kreipęsis, kadangi, prokuroro teigimu, tai, kad draudimo bendrovei buvo perduotas pavogtų vertybių aprašas patvirtino V. P. ir teisme apklausta liudytoja N. Ž., kuri įvykio metu dirbo AB „Lietuvos draudimas“.

Prokuroras taip pat teigia, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad kompiuterio ir spausdintuvo parduotuvėje vagystės metu nebuvo, tačiau vaizdo kamera – buvo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis I. G. ir M. T. parodymais, kad parduotuvės „T. L.“ prezentacija buvo filmuojama kaltinime nurodyta vaizdo kamera, tačiau, prokuroro teigimu negalima teigti, kad ši, ar kita kamera vagystės metu parduotuvėje buvo, nes V. P., J. J., S. C. ir D. D. parodė, kad nei kompiuterio, nei spausdintuvo, nei vaizdo kameros parduotuvėje vagystės metu nebuvo. Visi jie vieningai parodė, kad policijai dėl šių daiktų pagrobimo S. C. ir D. D. melavo V. P. nurodymu, V. P. ir E. J. – akcininkų iš Rygos nurodymu.

Be to prokuroras savo skunde nurodė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, poėmio metu Latvijoje, bendrovėje „T.T“ paimtas kompiuteris, kuriuo buvo ruošiami su Lietuvos Bendrove „G.“ susiję dokumentai. Šiame kompiuteryje rasta kompiuterio spausdintuvo ir vaizdo kameros, prokuroro manymu, tariamos nuomos sutartys, nes specialistai nustatė, kad šis dokumentas sukurtas 2005-12-27, tai yra jau po vagystės, tačiau teismas šį argumentą atmetė, vadovaudamasis, prokuroro teigimu, akivaizdžiai šališkos A. G. paaiškinimais teisme, kad ji sutartį perrašė ir iš M. T. jai duoto popierinio varianto. Tai, kad jau po vagystės iš vairuotojo buvo gauti dokumentai, prokuroro teigimu patvirtina E. J. ir V. P. parodymai.

Prokuroras taip pat teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai kritiškai vertino E. J. parodymus, vadovaudamasis vien tuo, kad ji, bendraudama telefonu, negeru žodžiu minėjo akcininkus iš Latvijos. Prokuroro teigimu, E. J. parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys nešališkų liudytojų parodymams, byloje surinktiems dokumentams.

Šie prokuroro teiginiai atmestini dėl žemiau nurodytų argumentų.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinis dokumentas, kuriuo skundžiamame epizode prokuroras grindžia kaltinimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, siekiant apgaulės būdu pasisavinti didelės vertės svetimą turtą – byloje esantis V. P. pavogtų vertybių sąrašas, į kurį įtraukta: kailiniai iš audinės (7800 Lt vertės); kompiuteris „IBM Think Pad /T42P“ (12071 Lt vertės); printeris HP Laser Jet 5100 (8476,90 Lt vertės); videokamera SONY HDR-FX 1E HDV (13781 Lt vertės); grynieji pinigai – 1850 Lt (t.1, b.l. 42). Prokuroro teigimu, šis sąrašas skirtas AB „Lietuvos draudimas“, į jį nepagrįstai įtraukta: kompiuteris „IBM Think Pad /T42P“ (12071 Lt vertės), printeris HP Laser Jet 5100 (8476,90 Lt vertės), videokamera SONY HDR-FX 1E HDV (13781 Lt vertės). Dėl šio kaltinimo prokuroras remiasi V. P., E. J., D. D. ir S. C. parodymais.

Prokuroras neskundžia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendžio dalyje, kurioje V. P. I. G. ir M. T. epizode dėl pasikėsinimo apgaulės būdu pasisavinti iš AB „Lietuvos draudimas“ 120326,25 Lt vertės draudiminę išmoką yra išteisinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, išteisindamas V. P., I. G., M. T. dėl abiejų kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos epizodų, nurodė, kodėl jis nesivadovauja V. P., E. J., S. C., D. D. parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas M. T. neigė savo kaltę ir paaiškino jog po vagystės jo tėvas, tapęs direktoriumi, rado lapą, kur buvo surašytos prekės, tačiau jos neįtrauktos į kasos knygą. Vaizdo kamera, kuria buvo filmuojama prezentacija ir kuri nurodyta važtaraštyje, yra ta pati kamera. Kur ji buvo po prezentacijos, jis nežino. Nurodymo į pretenziją įtraukti org. techniką nedavė. Jam atrodo, kad org. technikos jie nebuvo apdraudę. Už šią techniką sumokėtas PVM buvo grąžintas pagal Latvijos įstatymus (t.6 b.l. 115-117).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas I. G. neigė savo kaltę ir paaiškino, kad jokių nurodymų dėl aparatūros E. ar V. nėra davęs. Jis asmeniškai draudimo sutarties nesudarinėjo, tai V. P. darbas, tačiau jam buvo žinoma, kad apdraustos buvo tik prekės, jį apie tai informavo M. Kad V. P. dėl technikos būtų pareiškęs kokį reikalavimą draudimo bendrovei, nežino ir tokio reikalavimo nėra matęs.

Buhalterinė kompanija „FMG“ jiems buvo pranešusi, kad dėl nesusipratimų su darbuotojais parduotuvė „T.L.“ laiku nepateikia ataskaitų, kasoje nustatytas pinigų trūkumas, taip pat akcininkai iš patalpų nuomotojo R. V. gavo informacijos, kad parduotuvėje vyksta prekyba apeinant kasos operacijas (be čekių). Todėl buvo nuspręsta parduotuvėje daryti inventorizaciją apie tai buvo įspėti visi darbuotojai, taip pat jiems buvo pranešta, kad inventorizacijos metu nustačius prekių trūkumus, jie bus kompensuojami iš darbuotojų pinigų.

Technikos įgijimo ir jos išsiuntimo į Lietuvą procese nedalyvavo, bet prezentacijos metu jis asmeniškai filmavo su „Sony“ kamera (t.6, b.l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2005-12-23 apklaustas liudytoju V. P. patvirtino, kad į pagrobtų daiktų sąrašą jis įtraukė neapdraustas daiktus: E. J. asmeninius kailinius, kompiuterį, spausdintuvą ir vaizdo kamerą, kuriuos „SIA TT“ nuomoja UAB „G.“ ir kurie buvo dėžėse šalia seifo. Taip pat buvo pagrobta 1850 Lt bei mobiliojo ryšio telefonas, dokumentus dėl sąraše nurodytų: kompiuterio, spausdintuvo ir vaizdo kameros nuomos pateiks vėliau (t.4 b.l. 115-116).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. parodė, kur parastai kabojo E. J. kailiniai, gulėjo mobilaus ryšio telefonas, stovėjo dėžėse supakuota org. technika (kompiuteris, spausdintuvas, vaizdo kamera).

2006-02-02 apklaustas įtariamuoju V. P. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad jo pareiškime nurodytų: kompiuterio, spausdintuvo ir vaizdo kameros parduotuvėje niekada nėra buvę, kad jie buvo parduotuvė jam konkrečiai liepė sakyti I. G.. Kokiu tikslu, jis nežino.

Papildomai 2006-06-19 apklaustas įtariamuoju V. P. parodė, kad kompiuterio, spausdintuvo ir vaizdo kameros nuomos sutarties originalą jis gavo iš autobuso vairuotojo, ar prieš tai gavo sutarties faksinį variantą, neatsimena. Nuomos sutartis jau buvo pasirašyta M. T., jam buvo liepta ją pasirašyti ir pateikti policijos pareigūnams, kaip įrodymą, kad nurodyti pagrobti daiktai (kompiuteris, spausdintuvas ir vaizdo kamera) iki vagystės buvo parduotuvėje. Šią nuomos sutartį jis gavo jau po vagystės. Šią sutartį jis pasirašė, nes vykdė darbdavių nurodymus. Nuomos sutartyje nurodyti daiktai jam atvežti nebuvo (t.4, b.l. 146-147).

Teisme V. P. parodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir 2006 m. vasario 24 d., jis buvo piktas ant savęs, ant žmonių, kurie jam turėjo padėti, bet nepadėjo, pyko ir ant kartu teisiamų asmenų iš pastarųjų nesulaukė jokios pagalbos, tikėjosi bent advokato, tačiau atvedė valstybinį, kuris, jo nuomone, ne advokatas. Jis tais žmonėmis tikėjo, vykdė jų nurodymus, o pagalbos nesulaukė ir tai jį įžeidė (t.6, b.l. 93). Sudarydamas neapdraustų prekių sąrašą, nemanė ir nemano, kad tai sukčiavimas, nes žinojo, kad draudimas nemokės jokių išmokų, kadangi sąraše nurodytos prekės nebuvo apdraustos, todėl tokio sąrašo sudarymas neturėjo sukelti jokių pasekmių.

Po vagystės, sekmadienį, jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio, kuriame dalyvavo jis ir M. T., I. G., E. J. ir A. G., metu buvo kalbama apie vagystę, būsimą inventorizaciją. Apie techniką pagrinde buvo kalbėta su I. G., nepamena, ar M. T. ką minėjo. I. G. jam telefonu buvo nurodęs sakyti, kad parduotuvėje buvo technika. Tuomet jis surinko visus darbuotojus ir paaiškino jiems, ką jie turi sakyti. Jo bute pokalbis vyko vėliau, po poros dienų (t.6, b.l. 89).

Jis nežino, ar E. J. kailiniai vagystės metu buvo parduotuvėje, ant pakabos jų nematė, apie pavogtus kailinius sužinojo tik kitą dieną, anksčiau jis buvo matęs, kad E. juos nešiojo (t.6, b.l. 94).

Nežino, ką pateiktas lapas reiškia, nes galėjo bet ką užsirašyti. 1 lape - nėra - „paimt „V. Š. 150 (t.6, b.l. 114) parašyta jo ranka (t.6, b.l. 118).

Liudytoja E. J. parodė, kad po vagystės 2005-12-19 parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija. Inventorizacijos metu ji prekių neskaičiavo, skaičiavo V. P., o draudimo agentė rašė. Ji pasirašė ant inventorizacijos akto, nes taip liepė V. P. (t.2 b.l. 32-34).

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. J. negalėjo konkrečiau nurodyti, kur kabojo ar buvo sudėtos pagrobtos prekės, tačiau parodė, kur buvo padėtos dėžės su kompiuteriu, spausdintuvu, vaizdo kamera, kur gulėjo mobiliojo ryšio telefonas, pinigai, bei jai priklausantys kailiniai (t.2 b.l. 35-37).

2006-02-02 apklausta įtariamąja E. J. parodė, kad realiai dėžių su technika ji nematė, apie tai, kad pagrobtas kompiuteris, spausdintuvas ir vaizdo kamera jai sakyti liepė V. P. ir I. G., su kurio ji bendravo telefonu. Vėliau šiuos parodymus ji patikslino 2006-04-10 apklausos metu bei patvirtino, kad iš parduotuvės taip buvo pagrobti jai priklausantys kailiniai 7900 Lt vertės. (t.2, b.l. 47-49)

2008-09-29 apklausta liudytoja E. J. vėl pakeitė savo parodymus ir parodė, kad nurodymus, ką sakyti policijai dėl kompiuterinės technikos vagystės, jai davė tiek I. G., tiek M. T. (t.2, b.l. 53).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. J. parodė, kad ji vagystės metu taip pat nukentėjo – buvo pagrobti jos kailiniai. Ji nežino, ar kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas buvo pavogti. Ji tokių dalykų nematė, tačiau I. G. ir M. T. jos prašė, kad ji policijoje sakytų, jog ir tie trys paminėti daiktai buvo pavogti. Pokalbis vyko pas V. P. bute. Ar V. P. dalyvavo pokalbyje neatsimena. Praėjus kuriam laikui po vagystės, iš Rygos atvažiavo M. T. tėvas, pasakė, kad jis dabar yra direktorius ir liepė visoms darbuotojoms rašyti pareiškimus išeiti iš darbo savo noru. Ji nesutiko, bet ją vis tiek atleido. Ji kreipėsi į teismą, ir teismas pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė kompensaciją.

Po vagystės, tiksliai negali pasakyti kada, V. P. prašymu važiavo į autobusų stotį paimti iš Rygos atsiųstų dokumentų. Kas ten buvo per dokumentai – nežino, jų netikrino ir nežiūrėjo. Kaip direktoriaus pavaduotoja ji nedirbo su dokumentais, nesidomėjo gaunamų prekių apskaita. P.F. klube buvo filmuojama videokamera. Filmavo šeimininkai latviai. Videokamerą turbūt atsivežė latviai, nes pas juos kameros nebuvo. Jai atrodo, kad filmavo I. G.. Kokia buvo vaizdo kamera, kuria I., filmavo prezentaciją, nežino. Po prezentacijos tos kameros parduotuvėje nematė. Jokių dėžių su technika parduotuvėje nebuvo. Bute pas V. P. tiek I., tiek M. prašė sakyti, kad iš parduotuvės buvo pavogta ir org. technika. Prieš jiems atvykstant iš R. P. su I. G. bendravo telefonu ir po to V. P. jai perdavė, jog latviai prašė sakyti, kad buvo pavogti kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas. Būnant bute pas V. P., būtent I. ir M. jai nurodė sakyti, kad buvo dėžės, kad stovėjo brangi kamera, kompiuteris. Nežino, kodėl per apklausą 2006-02-02 nedavė parodymų, kad ir M. prašė taip sakyti, jai nebuvo svarbu, ar M., ar I., jie – rygiečiai, savininkai ir viskas (t.6 b.l. 30-33).

Tokių įvykių, kad prekės būtų parduodamos be kasos čekių, nebuvo. Apie trūkumą kasoje nieko nežino. Kas pardavė rūbus be čekių, nežino. Apie apyvartą per tuos du mėnesius nieko nežino. Ji tik prižiūrėjo pardavėjų darbą, pavadavo V. P.. Kokio dydžio buvo atlyginimas, neprisimena. Jei blogai dirbo, kodėl akcininkai apie tai jos neįspėjo. Kad tą vakarą paliko kailinius parduotuvėje, tik sutapimas. Pateiktame teismui lape su neapskaitytomis prekėmis – jos raštas. Nieko neatsimena, kokios ten prekės, gal jos buvo paimtos reklamuoti kokį nors šou (t.6, b.l. 117-118).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2005-12-23 apklausta liudytoja S. C. parodė, kad lapkričio mėn. pabaigoje į parduotuvę kartu su rūbais buvo atvežta org. technika: kompiuteris, spausdintuvas ir vaizdo kamera. Jie buvo supakuoti dėžėse ir padėti pagalbinėje patalpoje (t.2 b.l. 13-15).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2006-01-26 S. C. parodė, kur iki vagystės buvo telefonai, kur buvo sudėti kompiuteris ir kita org. technika, kur buvo padėti pinigai, tačiau negalėjo parodyti, kur iki vagystės kabojo E. J. kailiniai (t. 2, b.l. 17-18).

2006-02-02 S. C. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad iki vagystės kompiuterio printerio ir vaizdo kameros ji pagalbinėse patalpose nematė, sakyti, kad jie ten buvo, jos prašė V. P. (t.2, b.l.19-20).

Teisme S. C. parodė, jog neatsimena, ką kalbėjo pareigūnams dėl kompiuterio, vaizdo kameros ir spausdintuvo, taip pat neatsimena, ar girdėjo, kad P. būtų nurodęs J. ir D. sakyti, kad prieš vagystę dėžės su technika buvo parduotuvėje. Iki vagystės parduotuvės patalpose kompiuterio, printerio ir vaizdo kameros nematė. Tik prekybos salėje stovėjo nuolat naudojamas darbinis kompiuteris. Neprisimena, ar P. nurodė sakyti, kokioje vietoje iki vagystės buvo vaizdo kamera, kompiuteris ir printeris. Prezentacijos metu F. klube gal kas ir filmavo arba fotografavo, ji tiksliai nepamena. Prisimena, jog ikiteisminio tyrimo metu dėl org. technikos pakeitė savo parodymus, tačiau neprisimena dėl kokių priežasčių.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2006-01-26 liudytoja D. D. (A.) parodė, kad kompiuteris, printeris ir vaizdo kamera buvo dėžėse, kurios stovėjo šalia seifo, po langu (t.2, b.l.26).

2006-04-10 D. D. (A.) pakeitė savo parodymus. Ji parodė, kad jokių dėžių su org. technika ji nematė, jų į parduotuvę atvežta nebuvo, sakyti, kad dingo kompiuteris, spausdintuvas ir kamera jai nurodė V. P.. Taip pat D. D. patikslino, jog nežino, ar prieš vagystę E. J. kailiniai buvo parduotuvės sandėlyje. Apie kailinių dingimą ji žino tik iš pačios E. J. žodžių.

Teisme liudytoja D. D. (A.) parodė, kad neatsimena visų aplinkybių, nes viskas buvo seniai, todėl tvirtina byloje esančius savo parodymus, kadangi papildomai nelabai ką gali atsiminti. Negali tvirtinti, ar yra teisinga aplinkybė, kad būtent parduotuvės direktorius V. P. liepė sakyti policijai, kad be drabužių iš parduotuvės taip pat dingo vaizdo kamera, spausdintuvas ir kompiuteris. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur neva buvo padėti parduotuvėje kompiuteris, printeris ir vaizdo kamera, turbūt todėl, kad taip nurodė V. P., tačiau dabar neprisimena. Tų daiktų parduotuvėje nematė. Tyrimo metu papildė ir patikslino savo pirminius parodymus tikriausiai todėl, kad išsigando, nes tuo metu buvo sulaikyta jos kolegė. Nenorėjo atsidurti ten pat.

Teisme liudytoja A. G., parodė, kad vaizdo kamera ir spausdintuvas buvo nupirkti SIA „T.T.“ ir paruošti prezentacijai, kuri vyko Lietuvoje, Vilniuje. Šias prekes ji pati priėmė ir parašė dokumentus, kad prekės įvestos į SIA „T.T.“ buhalteriją. Tai ji padarė Rygoje. Po to M. T. jai davė kompiuterio nuomos sutartį, ji savo kompiuteryje padarė tos sutarties kopiją. Nuomos sutartis buvo apie tai, kad šios prekės nuvežtos į Lietuvą prezentacijai. Ji šią sutartį įvedė į savo kompiuterį ir buhalterinę apskaitą. Pagal nuomos sutartį prekės turėjo būti išnuomotos Lietuvoje veikiančiai UAB „G.“. Kitą dieną po prezentacijos ji matė vaizdo kamerą, kurią kartu su D. nuvežė į parduotuvę Lietuvoje. Kompiuterio ir spausdintuvo ji Lietuvoje nematė, nežino ar jie buvo atvežti į Lietuvą. Kompiuteris spausdintuvas ir vaizdo kamera buvo nupirkti prieš prezentaciją, tikslios datos neatsimena. Nuomos sutartį, M. T. jai davė dar iki prezentacijos, tačiau gali būti, kad į kompiuterį ji nuomos sutartį įkėlė vėliau. Dokumentas buvo pasirašytas, nes be parašo jis būtų negaliojantis, kas pasirašė, neatsimena. Kriminalistai buvo paėmę jos kompiuterį ir ji buvo apklausta liudytoja. Ji dalyvavo darant parduotuvėje inventorizaciją. Pagrobtų prekių kiekis buvo žinomas vėlai vakare, atlikus inventorizaciją.

Taip pat ji dalyvavo pokalbio, vykusio V. P. bute, metu. Bute be jos dar buvo V., I., M., ir E., kurios pavardės ji nežino. Prisimena, kad bute buvo kalbama apie vagystę, būsimą inventorizaciją, kad būtų kalbama apie draudimo sutartį, ji negirdėjo, nors pokalbyje dalyvavo visą laiką, gal tik trumpam ji buvo nuėjusi į tualetą (t.6 b.l. 78-81).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad parduotuvė „T. L.“ veikė nuostolingai, buvo nustatytas trūkumas, UAB „G.“ turėjo žinių, kad parduotuvėje prekiaujama be kasos čekių, parduotuvės apyvarta buvo nepakankama, kad būtų galima susimokėti už nuomą, todėl buvo kreiptasi į patalpų nuomotoją, kad šis sumažintų prekybos patalpų nuomos mokestį. UAB „G.“ akcininkai, tikslu nustatyti trūkumus parduotuvėje „T. L.“, nusprendė daryti inventorizaciją, apie kurią buvo pranešta visiems darbuotojams. Taip pat darbuotojai buvo įspėti, kad, nustačius trūkumą, jie privalės jį padegti iš asmeninių lėšų.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad parduotuvės direktorius V. P. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta galimo įsilaužimo: ant parduotuvėje ant langų nebuvo sudėtos apsauginės grotos, nebuvo įjungtos apsauginės vaizdo kameros. Be to, V. P. su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė draudimo sutartį, akivaizdžiai žinodamas, kad parduotuvės patalpos neatitinka draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų ir tokia sutartis draudikui yra neįpareigojanti, kadangi draudimo sutartyje nustatyta, kad turi būti įrengta apsauga, taip pat nustatyta, kad, neatvykus draudėjui ar jo atstovui, į įvykio vietą, saugos tarnyba neatsako už padarytus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Įsilaužimo metu suveikus signalizacijai ir apsaugos tarnybai paskambinus parduotuvės direktoriui V. P. ir jo pavaduotojai E. J. nei vienas iš jų į telefono skambutį neatsiliepė. Vėliau paskambinęs į saugos tarnybą V. P. ir sužinojęs, kad parduotuvėje suveikė signalizacija į parduotuvę nusprendė nevykti ir atvyko tik ryte. Iš E. J. žodžių, būtent vagystės išvakarėse ji savo kailinius nusprendė palikti parduotuvėje.

2006-02-02 papildomai apklausti V. P., E. J., S. C., o vėliau (2006-04-10) ir D. D. vieningai pakeitė savo parodymus: S. C., o vėliau ir D. D. parodė, jog sakyti, kad parduotuvėje buvo technika ir nurodyti jos buvimo vietą joms liepęs parduotuvės direktorius V. P.; apklaustas įtariamuoju, V. P. parodė, kad kompiuterio, spausdintuvo ir vaizdo kameros parduotuvėje niekada nėra buvę, kad jie buvo parduotuvė jam konkrečiai liepė sakyti I. G., kokiu tikslu, jis nežino; apklausta įtariamąja E. J. parodė, kad realiai dėžių su technika ji nematė, apie tai, kad pagrobtas kompiuteris, spausdintuvas ir vaizdo kamera jai sakyti liepė V. P. ir I. G., su kurio ji bendravo telefonu.

Vėliau 2008-09-29 E. J. pakeitė savo parodymus ir parodė, jog bute pas V.P. I. ir M. jos prašė sakyti, kad iš parduotuvės taip pat buvo pavogta ir org. technika. Prieš jiems atvykstant iš Rygos V. P. su I. G. bendravo telefonu ir po to V. P. jai perdavė, jog latviai prašė sakyti, kad buvo pavogti kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas. Būnant bute pas V. P., būtent I. ir M. jai nurodė sakyti, kad buvo dėžės, kad stovėjo brangi kamera, kompiuteris. Praėjus kuriam laikui po vagystės, iš Rygos atvažiavęs M. T. tėvas, pasakė, kad jis dabar yra direktorius ir liepė visoms darbuotojoms rašyti pareiškimus išeiti iš darbo savo noru. Ji nesutiko, bet ją vis tiek atleido. Ji kreipėsi į teismą, ir teismas pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė kompensaciją. Nežino, kodėl per apklausą 2006-02-02 nedavė parodymų, kad ir M. prašė taip sakyti, jai nebuvo svarbu, ar M., ar I., jie – rygiečiai, savininkai. (t.6 b.l. 30-33).

V. P. teismo posėdyje parodė, kad po vagystės, sekmadienį, jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio, kuriame dalyvavo jis ir M. T., I. G., E. J. ir A. G., metu buvo kalbama apie vagystę, būsimą inventorizaciją. Apie techniką buvo kalbėta su I. G., nepamena, ar M. T. ką minėjo. I. G. jam telefonu buvo nurodęs sakyti, kad parduotuvėje buvo technika. Tuomet jis surinko visus darbuotojus ir paaiškino jiems, ką jie turi sakyti (t.6, b.l. 89). Taip pat V. P. parodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir 2006 m. vasario 24 d., jis buvo piktas ant savęs, ant žmonių, kurie jam turėjo padėti, bet nepadėjo, pyko ir ant kartu teisiamų asmenų iš pastarųjų nesulaukė jokios pagalbos, tikėjosi bent advokato, tačiau atvedė valstybinį, kuris, jo nuomone, ne advokatas. Jis tais žmonėmis tikėjo, vykdė jų nurodymus, o pagalbos nesulaukė ir tai jį įžeidė (t.6, b.l. 93).

Apklausti teismo posėdyje ir I. G. ir M. T. neigė nurodę V. P. sakyti, kad org. technika parduotuvėje buvo ir dėl jos vagystės kreiptis į draudimo bendrovę.

Apklausta teismo posėdyje A. G. parodė, kad ji dalyvavo pokalbio, vykusio V. P. bute, metu. Bute be jos dar buvo V., I., M., ir E., kurios pavardės ji nežino. Prisimena, kad bute buvo kalbama apie vagystę, būsimą inventorizaciją, kad būtų kalbama apie draudimo sutartį, ji negirdėjo, nors pokalbyje dalyvavo visą laiką, gal tik trumpam ji buvo nuėjusi į tualetą (t.6 b.l. 78-81).

Taigi, teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų S. C. bei D. D. parodymais, kad sakyti joms, jog vagystės metu parduotuvėje buvo nurodyta technika, liepė V. P.. Jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Šios liudytojos, apklaustos teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kodėl jos pakeitė parodymus. Tiek viena, tiek kita teigė, jog nieko neprisimena.

D. D. parodė, kad pakeitė savo parodymus, todėl, kad nenorėjo atsidurti ten, kur tuo metu buvo jos kolegė.

S. C. paklausta, ar jai buvo daromas spaudimas, ar kas nors sakė, kad ji taip pat gali būti sulaikyta, jeigu laikysis anksčiau duotų parodymų, neprisimena.

Byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinės taip pat patvirtina E. J. nepagarbą darbdavių atžvilgiu (juos plūdo necenzūriniais žodžiais). Be to, apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pripažino, jog E. J. ir V. P. melagingai nurodė, kad prekės iš Lietuvos buvo išvežtos į Rygą. Šios aplinkybės neginčija ir prokuroras.

Nei V. P., nei E. J. negalėjo paaiškinti parduotuvės seife surastų lapų su neapskaitytomis prekėmis atsiradimo aplinkybių.

E. J. buvo atleista iš užimamų pareigų, tarp jos ir UAB „G.“ vyko teisminiai ginčai, jai ir V. P. buvo pareikšti įtarimai. Pažymėtina, kad po to, kai E. J. pakeitė savo parodymus, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, nors, be pačios E. J. parodymų, nėra jokių įrodymų, kad iš parduotuvės buvo pavogti jai priklausantys kailiniai. Tiek S. C., tiek D. D. parodė, kad apie kailinių dingimą jie sužinojo iš pačios E. J.. Parodymų patikrinimo vietoje metu jos negalėjo nurodyti, kur kabėjo E. J. kailiniai. Teismo posėdžio metu V. P. parodė, kad nežino, ar E. J. kailiniai vagystės metu buvo parduotuvėje, ant pakabos jų nematė, apie pavogtus kailinius sužinojo tik kitą dieną, anksčiau jis matė, kad Edita juos vilkėjo.

Atkreiptinas dėmesys, jog epizode dėl pasikėsinimo apgaulės būdu pasisavinti iš AB „Lietuvos draudimas“ 120326,25 Lt vertės draudiminę išmoką V. P. I. G. ir M. T. yra išteisinti ir prokuroras šioje dalyje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendžio neskundžia. Teismas, išteisindamas V. P., I. G., M. T. dėl abiejų kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos epizodų, nurodė, kodėl jis nesivadovauja V. P., E. J., S. C., D. parodymais.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl visų prokuroro skunde nurodytų argumentų pasisakė išsamiai ir motyvuotai, prokuroras gi, apeliaciniame skunde laisvai interpretuodamas apylinkės teismo argumentus, jų motyvuotai nepaneigė ir, pareikšdamas savo nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti arba panaikinti apylinkės teismo nuosprendį.

Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai V. P., E. J., S. C., D. D. parodymus pripažino nenuosekliais bei prieštaringas ir jais vadovavosi rezervuotai.

Prokuroro teiginys, kad teismas kritiškai vertino E. J. parodymus vadovaudamasis vien tuo, kad ji, bendraudama telefonu, negeru žodžiu minėjo akcininkus iš Latvijos, neatitinka aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių, o teiginys, kad E. J. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, paneigtas byloje esančiais įrodymais.

Taip pat yra nepagrįstas prokuroro teiginys, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad kompiuterio ir spausdintuvo parduotuvėje vagystės metu nebuvo tačiau vaizdo kamera – buvo. Prokuroro teigimu, tokią išvadą teismas padarė remdamasis I. G. ir M. T. parodymais, kad parduotuvės „T. L.“ prezentacija buvo filmuojama kaltinime nurodyta vaizdo kamera, tačiau, prokuroro teigimu, negalima teigti, kad ši, ar kita kamera vagystės metu parduotuvėje buvo, nes V. P., E. J., S. C. ir D. D. parodė, kad nei kompiuterio, nei spausdintuvo, nei vaizdo kameros parduotuvėje vagystės metu nebuvo. Visi jie vieningai parodė, kad policijai dėl šių daiktų pagrobimo S. C. ir D. D. melavo V. P. nurodymu, V. P. ir E. J. – akcininkų iš Rygos nurodymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais V. P., E. J. S. C. D. D. vieningai parodė, kad kompiuteris, spausdintuvas ir video kamera parduotuvėje buvo, nurodė konkrečią šios technikos buvimo vietą.

Vėliau V. P., E. J. S. C. D. D. parodymus pakeitė ir parodė, kad kompiuterinės technikos vagystės metu parduotuvėje nebuvo.

Kompiuterinės technikos įsigijimo faktą patvirtina byloje esantys buhalteriniai dokumentai: prekių važtaražtis-sąskaita, serija Nr. (duomenys neskelbtini) ; materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1, kuriuose nustatyta, kad 12 071 Lt vertės kompiuterį „IBM Think Pad T42P“, 8 476,90 Lt vertės spausdintuvą „HP LaserJet 5100“ ir 13 781 Lt vertės vaizdo kamerą „Sony HDR-FX1E HDV“ Latvijos įmonė SIA „T.T.“ buvo įsigijusi iš kitos Latvijos firmos SIA „A. P.“ ir išnuomojusi UAB „G.“.

Kad prezentacijos metu buvo filmuojama vaizdo kamera patvirtino E. J., I. G., M. T., A. G., taip pat byloje esantis vaizdo įrašas.

Kodėl V. P., E. J., D. D. ir S. C. parodymai vertinti kritiškai, jau buvo pasisakyta.

Kad buvo filmuojama būtent pagrobta kamera, patvirtino I. G. ir M. T..

A. G. patvirtino, kad ji vaizdo kamerą kartu su D. nuvežė į parduotuvę, daugiau šios kameros nebematė.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kamera vagystės metu parduotuvėje buvo.

Prokuroro teiginys, jog teismas konstatavo, kad kompiuterio ir spausdintuvo parduotuvėje nebuvo, neatitinka tikrovės, kadangi teismas, pasisakydamas dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., konstatavo, kad nepakanka objektyvių įrodymų tvirtinti, kad kompiuteris ir spausdintuvas parduotuvėje vagystės metu buvo, tačiau tiek iš kaltinamųjų, tiek iš liudytojų parodymų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad iš tų trijų technikos vienetų Vilniuje tikrai buvo vienintelė 13 781 Lt vertės vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“ ir ši galėjo būti pavogta vagystės iš parduotuvės „T. L.“ metu. Todėl, pastarosios įrašymas 2005 m. gruodžio 19 d. rašte „Pavogtos vertybės“ nebuvo melagingas, atitinkamai, galimai pasikėsinto įgyti turto suma mažintina. Toliau apylinkės teismas padarė prielaida, kad, jei ir būtų galima kalbėti apie pasikėsinimą apgaule įgyti draudimo išmoką, tai tik mažesnei – 20 547,90 litų sumai. Tuomet nusikalstamos veikos kvalifikacija keistųsi į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nebeliktų nusikaltimą kvalifikuojančio požymio – didelės vertės svetimo turto (tai yra, siekto įgyti svetimo turto suma nesiektų 250 MGL dydžio).

Kolegija taip pat atmeta prokuroro teiginį, kad byloje nurodytos org. technikos nuomos sutartis buvo pasirašyta atgaline data ir ją iš autobuso vairuotojo paėmė E. J. ir perdavė V. P..

M. T. nebuvo kaltinimas dėl dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Pažymėtina, kad byloje be paties V. P. parodymų, kurie yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir kuriais apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „G.“ nebuvo įsigijusi kompiuterinės technikos ir jos nebuvo išnuomojusi parduotuvei „T. L.“, taip pat nėra įrodymų kad ši nuomos sutartis buvo pasirašyta atgaline data.

Priešingai, nei teigia prokuroras, UAB „G.‘“ kompiuterinės technikos įsigijimo faktą patvirtina byloje esantys buhalteriniai dokumentai: prekių važtaražtis-sąskaita, serija Nr. (duomenys neskelbtini); materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1, kuriuose nustatyta, kad 12 071 Lt vertės kompiuterį „IBM Think Pad T42P“, 8 476,90 Lt vertės spausdintuvą „HP LaserJet 5100“ ir 13 781 Lt vertės vaizdo kamerą „Sony HDR-FX1E HDV“ Latvijos įmonė SIA „T.T.“ buvo įsigijusi iš kitos Latvijos firmos SIA „A. P.“ ir išnuomojusi UAB „G.“.

Kad kompiuterinė technika buvo įsigyta iki prezentacijos ir išnuomota UAB „G.“, taip pat patvirtino pirmosios instancijos teismo apklausta liudytoja A. G., kuri paaiškino, kad M. jai padavė nuomos sutartį, ant kurios taip pat buvo parašas UAB „G.“. Nuomos sutartį, M. T. jai davė dar iki prezentacijos, tačiau gali būti, kad elektroninis nuomos sutarties variantas į jos kompiuterį galėjo būti įkeltas ir vėliau. Dokumentas buvo pasirašytas, nes be parašo jis būtų negaliojantis, kas pasirašė, neatsimena. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nurodytus: kompiuterį „IBM Think Pad T42P“, spausdintuvą „HP LaserJet 5100“ ir vaizdo kamerą „Sony HDR-FX1E HDV“ UAB „G.“ tuo laiku, kai vyko vagystė, buvo išsinuomojusi.

Dėl prokuroro teiginio, kad nuomos sutartį V. P. nurodymu iš autobuso Ryga-Vilnius vairuotojo paėmė E. J., pažymėtina, kad šis teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes E. J. parodė, kad po vagystės, tiksliai negali pasakyti kada, V. P. prašymu važiavo į autobusų stotį paimti iš Rygos atsiųstų dokumentų. Kas ten buvo per dokumentai – nežino, jų netikrino ir nežiūrėjo.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. J. iš tikrųjų yra paėmusi iš autobuso vairuotojo dokumentus, tačiau tai buvo ne nuomos sutartis, o inventorizacijos dokumentai ir kompaktinis diskas. Ši aplinkybė patvirtinta teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Šios aplinkybės neginčija ir prokuroras (t.6 b.l. 31).

Apklausta pirmosios instancijos posėdyje A. G. parodė, kad, atlikus inventorizaciją, vėlai vakare jau buvo žinomas prekių trūkumas. Visa informacija apie atliktą inventorizaciją buvo suvesta į M. T. nešiojamąjį kompiuterį, bet Lietuvoje dėl techninių priežasčių nebuvo galimybės atspausdinti sąrašą, nes nebuvo galimybės M. T. kompiuterį pajungti prie spausdintuvo. Todėl visa informacija buvo nuvežta į Rygą ir ten atspausdinta. Lietuvoje liko sąrašas, kurį rašė pardavėjos, o kompiuteris su visais duomenimis buvo nuvežtas į Latviją ir kitą dieną buvo išspausdintas sąrašas, kuris buvo įrašytas į kompaktinį diską, tikslu ištaisyti gramatines klaidas Lietuvoje, nes ji nemoka lietuvių kalbos. Tada kompaktinis diskas ir atspausdintas sąrašas buvo nuvežti į autobusų stotį ir perduotas maršrutinio autobuso Ryga-Vilnius vairuotojui. Siuntinį turėjo paimti V. P., bet kas paėmė, ji nežino. Kompaktinis diskas ir sąrašas buvo įdėtas į vieną voką. Rygoje ji pati perdavė voką autobuso vairuotojui (t.6, b.l. 78-81). Šios aplinkybės prokuroras taip pat neginčija.

Prokuroro teiginiai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad dėl išmokos už kompiuterį, spausdintuvą ir vaizdo kamerą į akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“ kas nors iš kaltinamųjų būtų kreipęsis, taip pat tai, jog draudimo bendrovei buvo perduotas pavogtų vertybių aprašas patvirtino V. P. ir teisme apklausta liudytoja N. Ž., kuri įvykio metu dirbo AB „Lietuvos draudimas“, atmestini kaip nepagrįsti.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad byloje nurodyti kompiuteris spausdintuvas ir vaizdo kamera buvo įsigyti vėliau negu buvo sudaryta minima draudimo sutartis. Apie pasirašytą draudimo sutartį UAB „G.“ akcininkai žinojo. Draudimo sutartį tarp UAB „G.“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pasirašęs V. P., akivaizdžiai žinojo draudimo sutarties sąlygas (buvo apdraustos tik atsargos visa faktine – 280000 Lt – verte) – tai patvirtina tiek draudimo sutartis (t.1, b.l. 48-56), tiek ir kiti byloje esantys įrodymai (V. P., UAB „G.“ akcininkų parodymai). V. P. parodė, kad sudarydamas neapdraustų prekių sąrašą, nemanė ir nemano, kad tai sukčiavimas, nes žinojo, kad draudimas nemokės jokių išmokų, kadangi sąraše nurodytos prekės nebuvo apdraustos, todėl tokio sąrašo sudarymas neturėjo sukelti jokių pasekmių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-11-28 apklausta liudytoja N. Ž. parodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ji dirba 15 metų. Atlikus inventorizaciją, po to, kai buvo pateiktas pavogto turto sąrašas, buvo nustatyta, kad padarytos žalos dydis viršija 120000 Lt, todėl sprendimą dėl draudimo išmokos turėjo priimti komitetas, todėl visa surinkta medžiaga buvo pateikta komitetui (t.2, b.l. 58).

Apklausta teisiamajame posėdyje, N. Ž. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad UAB „G.“ priklausančioje parduotuvėje buvo atliekama faktinių prekių likučių inventorizacija, tai yra buvo skaičiuojama, kiek prekių liko po vagystės. Jai asmeniškai buvo pateiktas inventorizacijos aprašas ir pavogtų vertybių sąrašas. Kas įteikė neatsimena. (t.6. b.l. 34).

Kad buvo sudaromas likusių po vagystės prekių sąrašas patvirtina visi dalyvavę inventorizacijoje parduotuvės „T. L.“ darbuotojai.

A. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, paėmę paprastus baltus lapus, jie skaičiavo likusias parduotuvėje prekes. Po to, pagal gautų prekių važtaraščius bei sąskaitas apie parduotas prekes buvo nustatytas prekių trūkumas. Trūkumas buvo skaičiuojamas, iš važtaraščiuose nurodytų prekių atimant parduotas prekes bei faktiškai likusias parduotuvėje prekes. Pagrobtų prekių kiekis buvo žinomas vėlai vakare, atlikus inventorizaciją. Jis buvo žinomas visiems, kas norėjo tai žinoti.

Tiek iš liudytojos A. G. tiek iš N. Ž. parodymų aišku, draudiko atstovei N. Ž. buvo įteiktas inventorizacijos 2005-12-19 aprašas Nr.1 su paskaičiuotų prekių likučiais (893 vnt. 133684,02 Lt vertės) ir pavogtų vertybių sąrašas, sudarytas iš važtaraščiuose nurodytų prekių atimant tiek parduotas prekes, tiek faktiškai likusias parduotuvėje prekes. Būtent šio sąrašo pagrindu buvo nurodyta UAB „G.“ priklausančiai parduotuvei „T. L.“ vagystės metu padaryta žala – 120326,25 Lt (t.4, b.l. 37-106).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis teisininkas R. N. paaiškino, kad draudėjas turi pareigą pranešti apie draudiminį įvykį. Jo nepranešimas leidžia draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes draudikas turi tirti įvykį, o pavėluotas pranešimas ar nepranešimas šią galimybę iš draudiko atima. Draudėjo žodinis, o paskui ir rašytinis pranešimas įgalioja draudiką vėliau kreiptis į kompetentingą instituciją. Atsargos yra suvartojami daiktai, tai nėra pastatai, ilgalaikis turtas, tai – greitos apyvartos, prekybai ar galutinio produkto pagaminimui reikalingi daiktai. Šiuo atveju, jei atsargos buvo drabužių parduotuvėje, tai iš praktikos jis sprendžia, kad draudžiant atsargas apdraudžiami drabužiai, kurie tuo metu yra parduotuvėje. Atlyginami nuostoliai, padaryti draudėjui. Nei už kieno nors paliktus parduotuvėje asmeninius daiktus, nei už kitus šioje parduotuvėje buvusius daiktus, nepriklausančius pagrindinėms atsargoms, pavyzdžiui, už dingusią vaizdo kamerą, tikrai nebūtų atlyginama (t.6 b.l. 66-68).

Lietuvos draudimo Vilnius nuostolių sureguliavimo centro 2006-03-06 sprendime nurodyta draudimo suma – 280000 Lt, nuostolio suma – 120.326,25 Lt, papildomos įrangos nuostolio suma – 0,00 Lt (t. 1, b.l. 59).

Iš byloje esančios lentelės matyti, kad, AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus nuostolių sureguliavimo centras, atlikdamas nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimą, apskaičiavo 119326,25 draudimo išmokos sumą, pastatams ir gamybiniams įrengimams padaryta žala apskaičiuota nebuvo (t.1, b.l. 62-64).

Lietuvos draudimo Vilnius nuostolių sureguliavimo centro 2006-03-06 sprendime nurodyta draudimo suma – 280000 Lt, nuostolio suma – 120 326,25 Lt, papildomos įrangos nuostolio suma – 0,00 Lt (t. 1, b.l. 59).

Lietuvos draudimo Vilnius nuostolių sureguliavimo centro 2006-03-02 sprendime Nr. 84 nurodyta nemokėti draudimo UAB „G.“ (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)) už 2005-12-16 pavogtas prekes iš parduotuvė (duomenys neskelbtini), kadangi draudėjo įgaliotas atstovas atsisakė pretenzijos (t.1, b.l. 60).

Iš byloje esančios lentelės matyti, kad, AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus nuostolių sureguliavimo centras, atlikdamas nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimą, apskaičiavo 119326,25 draudimo išmokos sumą, pastatams ir gamybiniams įrengimams padaryta žala apskaičiuota nebuvo (t.1, b.l. 62-64).

UAB „G.“ atstovė advokatė E. K. 2006-02-24 rašte, adresuotame AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė pretenzijos, pareikštos dėl 2005-12-16 įvykio (materialinių vertybių iš vyriškų ir moteriškų drabužių parduotuvės „T.L.“ dingimo), ir įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl nurodyto įvykio ateityje (t.1, b.l. 65)

Taigi byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad AB „Lietuvos draudimas“ be 120326,25 Lt žalą patvirtinančio sąrašo būtų gavęs atskirą V. P. reikalavimą sumokėti draudimą ir už neapdraustas pavogtas prekes: kailinius iš audinės (7800 Lt vertės); kompiuterį „IBM Think Pad /T42P“ (12071 Lt vertės); spausdintuvą HP Laser Jet 5100 (8476,90 Lt vertės), videokamerą SONY HDR-FX 1E HDV (13781 Lt vertės); grynuosius pinigus – 1850 Lt. Be to, pažymėtina, kad V. P. sudaryto sąrašo kopijoje (t.1, b.l. 42) nėra nurodytas adresatas, tai yra, nėra nurodyta, kam ir kokiu tikslu šis sąrašas buvo sudarytas. Prokuroras teigia, kad šis sąrašas buvo skirtas draudimo bendrovei, V. P. nurodo, kad jis buvo skirtas policijos pareigūnams. Todėl prokuroro teiginys, kad draudiko atstovei N. Ž. buvo perduotas V. P. 2005-12-19 sudarytas neapdraustų prekių sąrašas tam, kad apgaulės būdu gauti draudimo išmoką, atmestinas kaip nepagrįstas, jį paneigia byloje esantys įrodymai.

Be to, neaišku kokiu pagrindu prokuroras sumažino V. P. surašytą pagrobtų vertybių sąrašą dviem punktais, nieko nepasisakydamas nei dėl E. J. priklausančių kailinių 7800 Lt vertės, nei dėl 1850 Lt.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Laureta UlbienėVirginija Švedienė