Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-281-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-05
Bylos Nr.
AN2-281-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00196-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. T.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
Advokatai
Valda Grigonytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-281-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00196-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. T. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarimu buvo pripažintas kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 13 d., apie 03.05 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą, po eismo įvykio, palikusi automobilį įvykio vietoje, pati iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitvarai. Už šių administracinių nusižengimų padarymą A. T. Kauno apylinkės teismas skyrė galutinę subendriną administracinę nuobaudą – 1200 eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu A. T. atstovė Valda Grigonytė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarimą ir teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, A. T. atžvilgiu nutraukti. Teismui nusprendus, kad A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, prašoma panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

2.1. Skunde teigiama, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkte nėra tiesiogiai įtvirtinta, jog asmuo turi pareigą likti įvykio vietoje, tik nurodyta, kad jis turi susisiekti su nukentėjusiuoju, o jei to padaryti neįmanoma - policijos pareigūnais. Todėl skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kyla ne už asmens fizinį nebuvimą prie savo transporto priemonės, o už pasišalinimą iš įvykio. Pasitraukimas iš įvykio vietos sietinas ne su pačiu asmens faktiniu buvimu įvykio vietoje, o su tam tikru atsakomybės prisiėmimu už sukeltą eismo įvykį, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi imtis visų įmanomų priemonių, siekiant sumažinti kilusias pasekmes, pranešti nukentėjusiajam, policijos pareigūnams, o to nedarydamas jis parodo tam tikrą abejingumą kilusiems padariniams.

2.2. Skunde taip pat teigiama, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir nori taip elgtis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio. A. T. teisme paaiškino, jog padariusi eismo įvykį, ji buvo šoko būsenoje, manė, jog galėjo žūti, kadangi smūgis buvo stiprus ji pati susižalojo šoną ir šlaunis. Įvykus eismo įvykiui ji norėjo išsikviesti policijos pareigūnus bei GMP, tačiau apsižiūrėjusi pastebėjo, jog su savimi neturi mobilaus ryšio telefono, be to buvo naktis, todėl ji neturėjo jokių realių galimybių iškviesti pareigūnus bei medikus, pro šalį nevažiavo jokie kiti pašaliniai asmenys, todėl ji pėsčiomis išėjo namo ir tik vėliau pranešė policijos pareigūnams jau žinodama, kad įvykis yra įformintas policijoje o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Todėl sprendžiant klausimą, susijusį su kaltininko tyčios buvimu, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio. Tuo tarpu A. T. praeityje nėra bausta už analogišką administracinį nusižengimą ar vairavimą esant neblaiviai, tai buvo atsitiktinis įvykis kuriame nebuvo A. T. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio.

2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, ši norma nėra imperatyvi ir teismas spręsdamas ar asmeniui, padariusiam ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taikyti teisės vairuoti atėmimą kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Tuo tarpu, jeigu apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą nuspręstų, jog A. T. vis dėlto pažeidė KET ir padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atstovės manymu, tai negali būti laikomas pakankamu motyvu taikyti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, kadangi turi būti atsižvelgta ir į A. T. asmenybę, jog ji ankščiau už analogiškus ar grubius administracinius nusižengimus niekada nebuvo bausta, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. anksčiau ir neteista, todėl vien pažeidimo, už kurį ji yra nubausta skundžiamu nutarimu, padarymas, neapibūdina A. T. kaip nuolatos sąmoningai pasirenkančios teisei priešingus veiksmus. Taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl A. T. per didelio neatidumo ar neatsargumo, bet dėl to, jog ji buvo apakinta iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės, be to kelio danga buvo slidi dėl plikledžio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos direktorius V. L. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, teigdamas, kad apeliantės argumentas, jog ji dėl peršalimo grįžusi namo nepranešė policijai apie eismo įvykį, institucijos vertinamas itin kritiškai, kaip gynybinė A. T. versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir kilsiančių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. T. atstovės Valdos Grigonytės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašoma administracinę teiseną nutraukti. Taip pat skunde prašoma, teismui nusprendus, kad A. T. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, panaikinti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. T. veiksmuose nėra nusižengimo numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje sudėties, kadangi šis teisės pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o A. T. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, iš įvykio vietos pasišalino dėl objektyvių aplinkybių – ji buvo šoko būsenoje, susižalojo šoną ir šlaunis, be to, neturėjo mobilaus ryšio telefono. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog A. T. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai kaip siekimas palengvinti pažeidėjos teisinę padėtį.

8. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

9. Apeliacinį skundą A. T. atstovė grindžia tuo, kad KET 222 punkte nėra tiesiogiai įtvirtinta, jog asmuo turi pareigą likti įvykio vietoje, tik nurodyta, kad jis turi susisiekti su nukentėjusiuoju, o jei to padaryti neįmanoma - policijos pareigūnais. Pasitraukimas iš įvykio vietos sietinas ne su pačiu asmens faktiniu buvimu įvykio vietoje, o su tam tikru atsakomybės prisiėmimu už sukeltą eismo įvykį, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi imtis visų įmanomų priemonių, siekiant sumažinti kilusias pasekmes, pranešti nukentėjusiajam, policijos pareigūnams, o to nedarydamas jis parodo tam tikrą abejingumą kilusiems padariniams. Šie skundo argumentai nepaneigia A. T. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo. Tai, kad pažeidėja iš įvykio vietos pasišalino ne kartu su transporto priemone, su kuria sukėlė eismo įvykį, o pasišalino, automobilį palikusi įvykio vietoje, neduoda pagrindo išvadai, jog tokiu būdu A. T. nevengė prisiimti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, KET reikalavimas informuoti policijos įstaigą nėra bereikšmis, kadangi tik tokiu būdu, eismo įvykio dalyviams nepasitraukus iš įvykio vietos, atvykę pareigūnai gali operatyviai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, atlikti reikalingus proceso veiksmus, užfiksuoti paliktus pėdsakus, nustatyti atsakingus asmenis, patikrinti asmenų blaivumą, o priešingu atveju tokių veiksmų atlikimas yra itin apsunkinamas bei užsitęsia ar netgi yra neįmanomas. Šiuo atveju bylos duomenimis neginčijamai nustatyta (to neginčija ir pati atsakomybėn patraukta A. T.), jog ji savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jos vairuojama transporto priemonė bei kelio atitvarai, tačiau pasišalinusi iš įvykio vietos, ji sutrukdė operatyviai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, nes policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje radus transporto priemonę, buvo nustatytas jos savininkas – L. L., kuri pradžioje nurodė kitą jos automobilį vairavusį asmenį, ir tik tyrimo eigoje buvo išsiaiškinta, kad eismo įvykio kaltininkė yra A. T.. Taigi, A. T., suvokdama, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas, paliko transporto priemonę, o pati iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešusi policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas, ir neprisiėmė už savo veiksmus atsakomybės, todėl jos veiksmai pagrįstai ir teisingai buvo įvertinti kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjimą skundo autorė grindžia tuo, kad A. T. iš eismo įvykio pasišalino neturėdama jokių realių galimybių iškviesti policijos pareigūnų bei medikų, nes neturėjo mobilaus ryšio telefono, be to, dėl įvykio buvo šoko būsenoje, manė, jog galėjo žūti, kadangi smūgis buvo stiprus ji pati susižalojo šoną ir šlaunis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad šie įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. T. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdama, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Kelių eismo taisykles, o skunde išdėstytus jos nekaltumą patvirtinančius teiginius vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nėra pagrindo netikėti A. T. teiginiais, kad po įvykio ji patyrė šoką, be to, neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl negalėjo apie įvykį iš karto pranešti policijai, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad A. T. apie įvykį policijai nepranešė sąmoningai, t.y. tyčia. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad apie eismo įvykį ji nepranešė ir objektyviai atsiradus galimybei tą padaryti, t. y. grįžus namo, kuomet pažeidėja jau turėjo realią galimybę paskambinti policijai, tačiau to nepadarė nei kitą dieną, nei vėliau. Kaip nurodė A. T. atstovė, apie įvykį policijai buvo pranešta maždaug po savaitės.

11. Abejonių teismui kelia ir A. T. nurodyta aplinkybė pasišalinti iš įvykio vietos dėl išgąsčio bei patirtų sumušimų, taip pat peršalimo ir pakilusios temperatūros. Automobilio savininkė L. L. paaiškinime nurodė, kad jos draugė A. T. apie autoįvykį, kurį sukėlė vairuodama ir apgadindama jai priklausantį automobilį, jai pranešė kitą dieną, atvažiavusi pas ją į namus, kuomet papasakojo, kad jos vairuojamas automobilis trenkėsi į kelio atitvarus. A. T. jai sakė, kad pati nesusižeidė, kitų automobilių neapgadino, po įvykio parėjo pėsčiomis namo į Žaliakalnį, eidama namo peršalo. Jos sutarė, kad kai A. T. pasveiks, jos kreipsis į advokatę ir policiją. Pati A. T. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad jos vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kelio atitvarus, smūgis buvo stiprus, tačiau ji pati nesusižeidė, tik susitrenkė šoną, šlaunis, apsižiūrėjo, kad mobilųjį telefoną buvo palikusi namuose, stipriai „sustresavo“ ir palikusi automobilį, pėsčiomis grįžo namo. Taigi, po įvykio A. T. pėsčiomis grįžo namo, dėl šono ir šlaunies sumušimų į medikus nesikreipė, kas neabejotinai patvirtina, kad pažeidėjos įvardinti sumušimai nebuvo labai pavojingi jos sveikatai. A. T. taip pat tvirtino, kad policijai apie įvykį nepranešė dėl po įvykio jai pakilusio temperatūros, dėl ko ji apie savaitę laiko gydėsi. Ji nurodė, kad draugei L. L., kuriai priklauso automobilis, ji paskambino po įvykio kitą dieną ir susitarė, kad kai pasveiks, tuomet kreipsis į policiją, ji bijojo, kad jai nebūtų virusas, o ne paprastas peršalimas, tačiau L. L. paaiškinime nurodė, kad kitą dieną A. T. atvažiavo pas ją į namus ir papasakojo apie įvykį. L. L. pažeidėja nurodė, kad per įvykį nesusižeidė, tačiau apie peršalimą ir naktį pakilusią temperatūrą, jokių aplinkybių nenurodė. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. T. kitą dieną po eismo įvykio buvo išvykusi iš namų, taigi, ji apie eismo įvykį policijos pareigūnams galėjo pranešti ne tik telefonu, tačiau ir pati, nuvykusi į policiją. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad A. T. sveikatos būklė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, užkirtusi jai galimybę apie įvykį informuoti policiją, kaip to reikalauja KET 222 punktas.

Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

12. Apeliaciniame skunde prašoma A. T. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atsižvelgiant į jos asmenybę, jog ji ankščiau už analogiškus ar grubius administracinius nusižengimus niekada nebuvo bausta, anksčiau neteista. Skundo autorės vertinimu, taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl A. T. per didelio neatidumo ar neatsargumo, bet dėl to, jog ji buvo apakinta iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės, be to, kelio danga buvo slidi dėl plikledžio.

13. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus asmenims gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, ši norma nėra imperatyvi ir teismas, spręsdamas, ar asmeniui, padariusiam ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

14. Pažymėtina, kad tiek ir skiriant administracines nuobaudas, tiek ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

15. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas A. T. administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatyta viena pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. T. ne vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vien per paskutinius metus penkis kartus bausta už greičio viršijimą, taip pat ne kartą ir už automobilio palikimą stovėti neleistinose vietose, kas rodo, kad ji yra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Be to, iš atnaujinto administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus, matyti, kad ir po šių pažeidimų, už kuriuos A. T. nubausta skundžiamu nutarimu, padarymo, yra užfiksuoti du jos padaryti KET taisyklių pažeidimai už leistino greičio viršijimą (dėl vieno iš jų nėra priimto sprendimo). Be to, sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo, šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog A. T. nesiėmė veiksmų apie įvykį pranešti policijai nei iškart po įvykio, nei kitą dieną, dėl ko galimybė operatyviai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes buvo apsunkinta, o patikrinti vairuotojos blaivumą eismo įvykio metu tapo neįmanoma. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad A. T. savo elgesio nevertina kritiškai, išvadų iš padarytų nusižengimų nėra padariusi, todėl jai neskyrus administracinio poveikio priemonės nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skundžiamu nutarimu pažeidėjai paskirta įstatyme nustatytam minimaliam 1 metų terminui, todėl ji nelaikytina per griežta.

16. Nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog eismo įvykis įvyko ne dėl A. T. per didelio neatidumo ar neatsargumo, bet dėl to, jog ji buvo apakinta iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės, be to, kelio danga buvo slidi dėl plikledžio. KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tai reiškia, kad eismo dalyvis, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įvertinti savo vairavimo patirtį, ir, atsižvelgęs į vairavimui įtakos turinčias išorines aplinkybes, t.y. meteorologines sąlygas, matomumą (važiuojamosios kelio dalies apšvietimą, paros metą ir kt.), pasirinkti saugų vairavimo greitį, kad bet kokioje situacijoje būtų galimybė nesukelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui. Byloje nustatyta, kad A. T. administracinius nusižengimus padarė tamsiu paros metu, žiemą, kaip nurodė pati pažeidėja, esant slidžiai kelio dangai, todėl ji, kaip eismo dalyvis, privalėjo įvertinti šias nepalankias vairavimui sąlygas ir būti itin atidi ir atsargi, tačiau to nepadarė, dėl ko ir įvykio eismo įvykis.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė