Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, nukentėjusiesiems R. M., R. P. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), 12 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, teistas 2010-10-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 5 mėn, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje,

kaltinamas pagal LR BK 140str.1d.,145str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M. 2012 m. gegužės 19 d. apie 21.40 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po žodinio konflikto, tyčia pastūmė savo tėvą R. M., kuris gyvena kartu, ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į kaktą, taip sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis L. M. 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 16.00 val. Pakruojo r., Ž. mstl., V. a., tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, grasino, panašiu daiktu į pistoletą, sakydamas „traukis, tuoj nupilsiu, tu nežinai su kuo susidūrei“, nužudyti nukentėjusįjį R. P. K. bei sudarė nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamasis L. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140str.1d., prisipažino ir parodė, kad šias metais, gali būti, kad gegužės 19 d., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, „apsikoliojo“ su tėvu ir jis jam sudavė. Tuo metu buvo išgėręs butelį alaus. Kai kilo konfliktas, buvo vakaras, gali būti, kad apie 21.40 val. Neatsimena, dėl ko įvyko konfliktas, kadangi praėjo nemažai laiko. Atsimena, kad tėvą pastūmė ir trenkė jam kumščiu į veidą. Dėl to buvo iškviesta policija. Kraujas tėvui nebėgo, sužalojimų nematė.Po įvykio buvo su tėvu susitaikęs, jis jam atleido. Jeigu nebūtų tą vakarą gėręs alaus, tikriausiai nebūtų tėvo mušęs. Anksčiau, kai buvo apklaustas policijos, įvykius geriau prisiminė. Ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas.

Kaltinamasis L. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145str.1d., neprisipažino ir parodė, kad .2012 m. rugsėjo 1 d., Ž. miestelio centre, V. aikštėje, dienos metu, po pietų, sėdėjo savo mašinoje ir rūkė, prasidaręs langą. R. P. K. dviračiu privažiavo, sutrenkė jam ranka į veidą ir pradėjo „koliotis“. Ką R. P. K. jam konkrečiai sakė, neatsimena. K. jam sutrenkė delnu į veidą, ranką įkišęs per automobilio langą į vidų. R. P. K. išsitraukė telefoną ir paskambino policijai. Tada jis išlipo iš automobilio ir nuėjo, o R. P. K. laukė policijos. Paskambino draugui, paprašė, kad padėtų užkurti automobilį, nes buvo „nusėdęs“ akumuliatorius. Atvažiavo P. G. ir padėjo „užtempti“ automobilį. Tada jis išvažiavo. Policijos tuo metu dar nebuvo.Įvykio metu nebuvo išgėręs, išgėrė vėliau.Automobilis buvo jo. Automobilis nebuvo sugedęs. Prie jo buvo tik R.P. K.. Vaikai buvo toli, prie ąžuolo, kuris yra netoli aikštelės centre, 50-70 metrų atstumu. Nepamena, kad vaikai būtų prie jo priėję. R.P. K. negrasino, jis pasakė, kad kvies policiją dėl to, kad jis jam sutrenkė. R.P. K. negrasino nužudyti daiktu, panašiu į pistoletą. Nežino, kodėl R. P. K. taip pasakoja, nes jis jo anksčiau nepažinojo, nebendravo, piktumų nebuvo. Mano, kad R.P. K. neturėtų jo apkalbėti. Kad įvykio vietoje ten būtų buvęs V. M., nepamena. Prie parduotuvės ten buvo daugiau žmonių. Su R.P. K. civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė 2012 m. rugsėjo 1 d. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Tą dieną gėrė bare po įvykio, tuo metu, kai buvo centre, buvo blaivus. Policija jį tik vakare atrado ir nustatė neblaivumą. R. P. K. meluoja. Nepilnamečiai liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat meluoja. Jis neturėjo jokio ginklo. Tą dieną buvo negėręs, nebent iš vakaro. Jis nepamena, ar galėjo, paėmęs telefoną, jį rodydamas, sakyti „traukis, nupilsiu“, nes praėjo nemažai laiko. Neprisimena, ar po įvykio buvo priėjęs prie vaikų, ar siūlė jiems pinigų, negrasino. Tvirtina parodymus, duotus pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu(94-95, 99 bylos lapai).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo savo kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, jų santykiai normalūs. Įvykio datos neprisimena, galėjo būti 2012 m. gegužės 19 d., apie 21.40 val. Sūnus grįžo truputį išgėręs, jis jam papriekaištavo, tada susistumdė, sūnus jam delnu sudavė į kaktą. Jų konfliktas buvo abipusis. Pretenzijų sūnui neturi. Norėjo sūnų truputį pagąsdinti ir iškvietė policiją. Jam sūnus į kaktą sudavė delnu, o ne kumščiu. Įvykio metu buvo blaivus, sūnus buvo išgėręs. Byla buvo nutraukta, jiems susitaikius. Šiandien pretenzijų taip pat neturi. Daugiau sūnus jo nemušė. Kaktos oda buvo įdrėksta. Abeji parodymai – ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme – teisingi. Sūnus buvo išgėręs, tačiau negriuvinėjo.

Nukentėjusysis R. P. K. parodė, kad iki įvykio L. M. nepažinojo, jokių piktumų su juo anksčiau neturėjo. Tai buvo, atrodo, 2012 m. rugsėjo 1 d., po pietų, apie 16.00 val. Ž. centre prie parduotuvės „Kanrugė“ paprastai susirenka pensininkai pasišnekėti. Jis taip pat stovėjo prie parduotuvės ir kalbėjosi su vyrais, kai pamatė tamsios spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) Automobilis vos neužvažiavo ant vaikų, dėl to atkreipė dėmesį, nes automobilis susisuko skersas, vinguriavo. Suprato, kad vairuotojas gali būti girtas. Antrą kartą tai mašinai pravažiuojant, ta mašina susimėtė ir užgeso. Vairuotojas bandė užvesti, bet ji neužsikūrė. Pagalvojo, kad bus nelaimė, reikia sudrausminti. Sėdo ant dviračio, privažiavo prie mašinos, iki to automobilio buvo 30-40 metrų atstumas.Pradarė automobilio dureles ir norėjo vairuotoją ištraukti, pasakė „ką dirbi, čiut vaikų neužmušei“,gal ir spėjo jį sugriebti už rūbų, o jis tuo tarpu atkišo į jį pistoletą. Vairuotojas buvo girtas, juto kvapą iš mašinos. Jis, kad ir tokiame amžiuje, neblogai mato, kad neatskirtų telefono nuo pistoleto. Atstatęs pistoletą, jis pasakė ‚tu tuoj čionai krisi“ ar,, kad užmuš“ “būsi nupiltas“, pamatė kažką panašaus į pistoletą, mano, kad pistoletas buvo tikras, panašus į TT pistoletą, juodos spalvos vamzdžiu. Jeigu pistoletas būtų buvęs dujinis, prie vamzdžio turėjo būti pakilimas, bet tame pistolete jo nebuvo. Pasimetė. Jam atrodo, kad pistoletas buvo tikras, nors vaikai sakė, kad gal dujinis. Vairuotojas bandė užkurti mašiną, akumuliatorius veikė. Tiesiog ta mašina neužsivedė. Kai jis į jį atstatė tą pistoletą, prie jo pribėgo du ar trys nedideli vaikai, paskui tik sužinojo, kad jų pavardė B . Surinko policijos numerį. L. M. tuojau pat dingo, griebė už telefono skambinti, greičiausiai draugui. Tada atvažiavo tas P. G., prikabino trosą, mašina nesikūrė. Jis P. G. pasakė, kad mašinos netrauktų, atvažiuos policija ir išsiaiškins, bet jis mašiną nuvilko. Labai greit prisistatė policija. Jie mašinos nerado ir išvažiavo ieškoti. Už kokių 10 minučių L. M. atsirado ir, kaip kiti sako, ėmė vaikus gąsdinti, liepė nesakyti, kad jis pistoletą turėjo. Ten stovėjo ir V. M., bet jis tokiu nuotoliu pistoleto matyti negalėjo, gali ir neprisiminti. Matė, kad L. M. buvo V. M. nusivedęs į parduotuvę, žadėjo alaus nupirkti. L. M., maigydamas telefoną, jam žadėjo iškviesti „mafijozus“ ir iš Vilniaus, ir iš Panevėžio ir jam bus blogai. Po kurio laiko buvo apvogtas, galvoja, kad apvogti galėjo L. M. Vaikų ,kurie matė, buvo du ar trys. Broliai B. buvo priėję prie pat mašinos. Neturtinė jam padaryta žala pasireiškia tuo, kad patyrė baimę, pablogėjo sveikata. Vaistų turėjo savo, nes jų namuose visada turi. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos galėtų ir sumažinti. L. M. jo neatsiprašė, nors to jam būtų užtekę. Neturtinė žala pasireiškė emocine depresija, baime, kurią jaučia iki šiol. Mat pistoletas pas L. M. iki šiol nėra rastas. Jam po įvykio kokią savaitę teko gerti raminamuosius vaistus nuo depresijos. Po įvykio lankėsi pas gydytoją. Dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui.

Iš 2012-09-25 akistatos tarp nukentėjusiojo R. P. K. ir įtariamojo L. M. protokolo matyti, kad nukentėjusysis R.P. K. pasiliko prie savo duotų parodymų (b.l.66 – 67).

Liudytojas P. G. parodė, kad kaltinamąjį L. M. pažįsta, santykiai geri. L. M. jam tą dieną paskambino ir prašė atvažiuoti į Ž. centrą, V. aikštę, padėti „užtempti“ automobilį. Žinojo, kad L. M. važinėjo AUDI markės automobiliu. Nuvažiavo į Ž. centrą. L. M. buvo prie automobilio. Jis, jam atrodo, buvo blaivus. Jis nežiūrėjo, dėl ko nesikūrė automobilis, tik prikabino virvę prie savo ir jo automobilio. Prie savo automobilio vairo sėdo L. M. Nežinojo, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Tempiam, mašina užsikūrė, atkabino virvę ir nuvažiavo į namus. R. P. K. matė stovintį prie parduotuvės. Nepamena, ar jis su juo bendravo. Nepamena, ar jis buvo aikštėje. Neprisimena, kokius anksčiau davė parodymus.Gal ir galėjo L. M. būti „pagiriotas“. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius prisiminė geriau, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (86 bylos lapas).

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamąjį L. M. ir nukentėjusiuosius pažįsta,santykiai su visais normalūs. Kai atėjo į aikštę, L. M. ir R. P. K. jau „koliojosi“, kokiais žodžiais, neprisimena, dėl ko, nežino. Toje vietoje buvo automobilis, jis galėjo būti ir L. Automobilio markės neprisimena. Aš stovėjo prie „Kanrugės“ parduotuvės, nuo L. M. ir R. P. K. galėjo būti apie 300 metrų. L. M. buvo išlipęs iš automobilio, jie abu ginčijosi. Netoli mašinos toje vietoje buvo trys vaikiukai. Jie buvo arčiau mašinos negu aš. Po to atvažiavo kita mašina traukti L. M. mašinos. Kas atvažiavo ta mašina, nežino. Už L. M. automobilio vairo sėdo pats L. ir mašina buvo traukiama. L. M. jam atrodė gal „pagiriotas“ ar išgėręs. Jis žinojo, kad L. M. neturi teisės vairuoti automobilį. R. P. K. jam sakė, kad L. M. jam grasino, bet jis pats asmeniškai to negirdėjo. Girdėjo, kad R. P. K. L. M. sakė „tu man Vilniumi ir Panevėžiu negrasink“.L. M. nebegrįžo į aikštę, kai buvo nutraukta mašina. Jį tik draugiškai išgerti pavadino, bet jis atsisakė. Neprisimena, ar klausė „po kuo liudysi?‘, gal dėl to, kad laiko daug praėjo. Gal ir sakė. Prie automobilio buvo trys vaikai. Jis matė,kad L. M. neblaivus. L. M. jam alaus nepirko, bet galėjo būti, kad jis žadėjo nupirkti alaus, kad neliudytų „po K.‘. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (84 bylos lapas).

Nepilnametis liudytojas G. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2012-09-01, po mokykloje vykusios mokslo metų pradžios šventės, apie 16.00 val. su draugais E. ir E. B. ėjo iš draugų į namus. Matė, kad V. aikštėje automobiliu „Audi 100“ važiavęs L. M. bandė apsisukti ir užgeso jo automobilis. Jis bandė „kurti“ automobilio variklį, tačiau jam nepavyko. Tada jie priėjo prie automobilio ir pasisiūlė jį pastumti. L. M. pasakė, kad gali pastumti. L. M. automobilyje sėdėjo vienas. Jis buvo truputį „pergėręs“. Tai matėsi iš jo akių. Tuo metu prie automobilio dviračiu privažiavo miestelio gyventojas K., kurio vardo nežino. Jis liepė nestumti automobilio, kadangi L. M. neturi teisių ir yra girtas, dar užvažiuos ant ko nors. Po to K., nenulipęs nuo dviračio, tik padėjęs ant žemės kojas, per atidarytą automobilio vairuotojo durelių langą sugriebė abiem rankomis L. M. už džemperio. Jis kažką sakė L. M., bet jis tiksliai nepamena ką. L. M. gynėsi, bandė atsistumti nuo K. Girdėjo, kaip K. L. M. sakė, kad iškvies policiją. Tiksliai kas ten vyko nematė, nes stovėjo šiek tiek toliau nuo automobilio, apie 10 m nuo jo, labiau už automobilio galo. O abu B. buvo prie pat vairuotojo durelių ir turėjo geriau matyti, kas vyksta. K. liepė pasitraukti nuo automobilio. Girdėjo kaip jis skambino į policiją, pranešė vietą, automobilio markę, sakė, kad vairuotojas važinėjasi išgėręs. Kad jam kas grasina nesakė, bent jau to negirdėjo. Kad L. M. rankoje būtų turėjęs pistoletą ir juo grasinęs K. tuo metu nematė. Po to su B. nuėjo į tokią sodybą, esančią prie pat aikštės, tačiau iš ten nematė, kas vyksta aikštėje, nes užstoja pastatas. Ten nuėjus abu B. pradėjo pasakoti, kad L. M. iš mašinos „bordačioko“ ištraukė pistoletą ir juo grasino K. E. net sakė, kad tą pistoletą L. M. buvo ir į jį nusitaikęs. E. sakė, kad tai buvo dujinis pistoletas, bet, jo nuomone, perdirbtas į kovinį. Maždaug už pusvalandžio prie jų, buvusių toje sodyboje prie ąžuolo, priėjo L. M. ir liepė eiti namo, kad nereikėtų liudyti ir važinėti į apklausas. L. M. davė 4 litus, liepė nusipirkti išgerti ir eiti namo. Tuo metu akivaizdžiai matėsi, kad L. M. yra girtas – jis svirduliavo, tai matėsi iš jo kalbos, be to, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jie paėmė pinigus ir jam pažadėjo, kad eis namo. Po to nuėjo į toje pačioje V. aikštėje esančią parduotuvę, kur nusipirko saldainių ir kramtomų gumų. Po to ėjo pro V. aikštėje esančią svetainę, kur sutiko K. K. jų prašė palaukti policijos ir paliudyti, kad L. M. važinėjo su mašina ir turėjo ginklą. Jie K. pasakė, kad paliudys. Tuo metu L. M. automobilio aikštėje jau nebebuvo. K. pasakė, kad jį nutempė P. G. automobiliu „VW Passat“. Po to jie vėl nuėjo į tą sodybą, kuri yra netoli aikštės. Matė, kad į aikštę buvo atvažiavęs policijos automobilis, bet jie ten neėjo, nes nenorėjo liudyti, kadangi bijojo L. M.. Išvažiavus policijai, parėjo į namus. Vakare į namus atvažiavo policijos pareigūnas, kuriam papasakojo apie įvykį. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu į prokurorės klausimus jis parodė, kad su L. M. nepažįstamas, nepalaiko jokių ryšių, jį pažįsta tik iš matymo. Jau po to, kai L. M. davė pinigų, liepė neliudyti ir eiti namo, jiems sakė, kad jeigu jie liudys, jis išžudys jų šeimas. Prašo į teismo posėdį nekviesti, nes bijo L. M. Prašo remti šiais parodymais (b.l. 72 – 73).

Nepilnametis liudytojas E. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2012-09-01 po mokykloje vykusios mokslo metų pradžios šventės, apie 16.00 val. kartu su broliu E. ir draugu G. B. ėjo per V. aikštę ir pamatė, kad ten stovėjo L. M., kurį miestelyje visi vadina „čygonu“, automobilis „Audi 100“. L. M. bandė užvesti automobilio variklį, bet jis „nesikūrė“. Tada „čygonas“ jų paprašė, kad jie pastumtų automobilį. Jie sutiko ir ėjo link automobilio, tačiau tuo metu prie automobilio dviračiu privažiavo miestelio gyventojas K., kurio vardo nežino. Jis liepė nestumti automobilio, kadangi L. M. girtas, o L. M. sakė „ko važinėjiesi girtas, dar ką nors pertrenksi“. Po to K., nenulipęs nuo dviračio, tik padėjęs kojas ant žemės, per atidarytą automobilio vairuotojo durelių lango stiklą ranka sudavė L. M. į veidą. Tada L. M. pasilenkė link keleivio durelių ir iš kažkur paėmė šautuvą. Tas šautuvas buvo mažas ir juodas. Jis buvo metalinis, todėl mano, kad tikras, o ne žaislinis. L. M. tą šautuvą nukreipė į K. ir sakė „tu čia manęs nedaužysi“. Tuo metu K. atsitraukė nuo automobilio, išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino į policiją. Girdėjo, kaip jis prašė atvažiuoti į Ž., į miestelio centrą, o ką daugiau sakė nebegirdėjo. L. M. tuo metu išlipo iš automobilio ir kažkam paskambino, liepdamas labai greitai atvažiuoti. Po to L. M. liepė eiti jiems iš ten. L. M. buvo girtas. Tai matėsi iš jo veido – akys buvo užtinę. Po to jie visi trys nuėjo į netoli aikštės esančią sodybą, prie ten augančio ąžuolo. Netrukus ten atėjo L. M. Jis davė 4 litus ir liepė eiti namo ir neliudyti, ką matė. Jis sakė, kad jeigu liudys, išžudys jų šeimas. Jie jam pažadėjo neliudyti. Už gautus pinigus nusipirko saldainių. Po to dar aikštėje buvo sutikę K., kuris jų prašė paliudyti, ką matė. K. pažadėjo, kad paliudys. Tuo metu aikštėje L. M. automobilio jau nebuvo. K. sakė, kad automobilį nutempė P. G. Po to išėjo namo. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu į prokurorės klausimus jis parodė, kad tuo metu, kai L. M. išsitraukė pistoletą ir nukreipė jį į K., jis stovėjo prie pat automobilio durelių, šalia K., ir viską gerai matė. Brolis stovėjo taip pat šalia, o G. stovėjo šiek tiek toliau, už automobilio galo. Kai L. M. nukreipė pistoletą į K., šis jam pasakė „tu dar man pagrasinsi“ ir išsitraukė telefoną bei paskambino į policiją. L. M. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja. Pamatęs į K. nukreiptą šautuvą jis išsigando, bijojo, kad neišautų į jį. L. M. elgesį vertina blogai, taip elgtis negalima. Prašo į teismo posėdį nekviesti, nes jis bijo L. M.. Papasakojo viską, ką žino. Prašo remtis šiais parodymais (b.l. 77 – 78).

Nepilnametis liudytojas E. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2012-09-01 po mokykloje vykusios mokslo metų pradžios šventės, apie 17.00 – 18.00 val. kartu su broliu Enriku ir draugu G. B. ėjo per V. aikštę ir pamatė, kad į aikštę automobiliu „Audi 100“ įvažiavo L. M. („čygonas“). Jam bandant apsisukti, užgeso jo automobilio variklis. Jis dar bandė užvesti variklį, bet jis nesivedė. Tada „čygonas“ jų paprašė, kad jie pastumtų automobilį. Jie sutiko ir ėjo link automobilio, tačiau tuo metu prie automobilio dviračiu privažiavo miestelio gyventojas K., kurio vardo nežino, kuris liepė nestumti automobilio, kadangi L. M. girtas, be to, gal tas automobilis vogtas. L. M. K. pasakė „ką čia dirbi, važinėjiesi girtas, dar ką nors pertrenksi“. Po to K., nenulipęs nuo dviračio, tik padėjęs kojas ant žemės, per atidarytą automobilio vairuotojo durelių lango stiklą ranka sudavė L. M. į veidą. Tada L. M. pasilenkė ir iš po keleivio sėdynės paėmė pistoletą. Tas pistoletas buvo juodas, metalinis, rankenos šonai buvo rudi. Pistoletas tikrai buvo ne žaislinis, o tikras. Tuo metu pagalvojo, kad tai dujinis pistoletas. L. M. tą pistoletą nukreipė į K. ir sakė „tu čia manęs nedaužysi“. Tada K. atsitraukė nuo automobilio ir paskambino į policiją, o L. M. išlipo iš automobilio ir kažkam paskambino, liepdamas greitai atvažiuoti. Po to L. M. liepė eiti jiems iš ten. L. M. buvo išgėręs, tai matėsi iš jo akių – jos buvo keistos. Po to jie visi trys nuėjo į netoli aikštės esančią sodybą, prie ten augančio ąžuolo. Netrukus, gal už 20 min., ten atėjo L. M. Jis jiems davė 4 litus ir liepė eiti iš centro ir neliudyti, ką matė. Jis sakė, kad jeigu liudys, išžudys jų šeimas. Jie jam pažadėjo neliudyti. Po to nuėjo į parduotuvę „Pas G.“, kur už gautus pinigus nusipirko saldainių. Po to dar aikštėje buvo sutikę K., kuris pasakė, kad L. M. automobilį, kurio aikštėje jau nebuvo, nutempė P. G. K. prašė paliudyti, kad L. M. jam grasino. Po to vėl nuėjo prie ąžuolo. Apklausos pas ikiteis-minio tyrimo teisėją metu į prokurorės klausimus jis parodė, kad tuo metu, kai L. M. išsitraukė pistoletą ir nukreipė jį į K., jis stovėjo prie K. ir viską gerai matė. Prašo į teismo posėdį nekviesti, nes bijo L. M. Papasakojo viską, ką žino, daugiau pridėti nieko neturi. Prašo remtis šiais parodymais (b.l. 82 – 83).

Iš 2012-05-19 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PP patrulio V. L. tarnybinio pranešimo matyti,kad buvo nustatytas dėl smurto artimoje aplinkoje faktas (b.l. 16 – 18).

Iš 2012-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 20 – 21).

Iš 2012-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 39 – 41).

Iš 2012-09-01 vietovės, automobilio apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiū-rėta vietovė, esanti adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42 – 45).

Iš 2012-09-01 asmens blaivumo testo Nr. 1598 matyti, kad 21.39 val. patikrinus L. M. blaivumą jam nustatytas 2.00 prom. girtumas (b.l. 87).

Kaltinamojo L. M. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140str.1d., kadangi jis , smurtaudamas prieš savo tėvą ,jam sukėlė fizinį skausmą .

Kaltinamojo L. M. nusikalstama veika byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145str.1d., kadangi jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti R.P. K. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis L. M. neigė,kad jis R.P. K. grasino nužudyti daiktu, panašiu į pistoletą , parodydamas, kad su šautuvu R.P. K. negrasino, tačiau galėjo, paėmęs telefoną, jį rodydamas, sakyti „traukis, nupilsiu“.Tokie kaltinamojo L. M. parodymai yra paneigti nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo R.P. K. bei liudytojų parodymais, kuriais netikėti pagrindo nėra, nes pats kaltinamasis L,.M. nurodė,kad R.P. K. anksčiau nepažinojo, su juo nebendravo, piktumų nebuvo, todėl R.P. K. neturėtų jo apkalbėti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R.P. K. patvirtino,kad L. M. ,atstatęs į jį pistoletą, pasakė ‚tu tuoj čionai krisi“,, kad užmuš“ “būsi nupiltas“, jis matė kažką panašaus į pistoletą, mano, kad pistoletas buvo tikras, panašus į TT pistoletą, juodos spalvos vamzdžiu,nes,jeigu pistoletas būtų buvęs dujinis, prie vamzdžio turėjo būti pakilimas, bet tame pistolete jo nebuvo. Kai jam pagrasino, jis pasimetė, išsigando,kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nepilnametis liudytojas E. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad L. M. pasilenkė link keleivio durelių ir iš kažkur paėmė šautuvą,tas šautuvas buvo mažas ir juodas,jis buvo metalinis, todėl mano, kad tikras, o ne žaislinis. L. M. tą šautuvą nukreipė į K. ir sakė „tu čia manęs nedaužysi“. Nepilnametis liudytojas E. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat parodė, kad L. M. pasilenkė ir iš po keleivio sėdynės paėmė pistoletą,tas pistoletas buvo juodas, metalinis, rankenos šonai buvo rudi,pistoletas tikrai buvo ne žaislinis, o tikras. Tuo metu pagalvojo, kad tai dujinis pistoletas. L. M. tą pistoletą nukreipė į K. ir sakė „tu čia manęs nedaužysi“. Tada K. atsitraukė nuo automobilio ir paskambino į policiją. Nepilnametis liudytojas G. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad K., nenulipęs nuo dviračio, tik padėjęs ant žemės kojas, per atidarytą automobilio vairuotojo durelių langą sugriebė abiem rankomis L. M. už džemperio, kažką sakė L. M.,L. M. gynėsi, bandė atsistumti nuo K.,girdėjo, kaip K. L. M. sakė, kad iškvies policiją. Jis tiksliai kas ten vyko nematė, nes stovėjo šiek tiek toliau nuo automobilio, apie 10 m nuo jo, labiau už automobilio galo, tačiau abu broliai B. buvo prie pat vairuotojo durelių ir turėjo geriau matyti, kas vyksta. Visi trys nepilnamečiai liudytojai patvirtino,kad L. M. jiems davė pinigų, liepė neliudyti ir eiti namo, sakė, kad jeigu jie liudys, jis išžudys jų šeimas.Kad šalia L. M. automobilio įvykio metu tikrai buvo trys nepilnamečiai vaikai, patvirtino liudytojas V. M., kuris dar patvirtino ,jog R. P. K. sakė, kad L. M. jam grasino,jis girdėjo, kad R. P. K. L. M. sakė „tu man Vilniumi ir Panevėžiu negrasink“. Jis matė,kad L. M. neblaivus. L. M. jam alaus nepirko, bet galėjo būti, kad jis žadėjo nupirkti alaus, kad neliudytų „po K.‘.Visais šiais surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis L. M. , tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, grasino, panašiu daiktu į pistoletą, sakydamas „traukis, tuoj nupilsiu, tu nežinai su kuo susidūrei“, nužudyti nukentėjusįjį R.P. K. bei sudarė nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas,nes liudytojai patvirtino,kad L. M. tą šautuvą nukreipė į K. ir sakė „tu čia manęs nedaužysi“.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., 55str.

Kaltinamasis L. M. teistas 2010-10-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., tačiau, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 5 mėn, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) (107-109,112-113,114-115,116,117-118), padarė du nesunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka (b.l. 119 – 122), į Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (b.l. 124), L. M. gyvena su tėvu, seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (b.l. 126 – 127), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 128), nedirbantis (b.l. 129). Atsižvelgiant į išdėstytą, L. M. baustinas arešto bausme (LR BK 49str.).

L. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. laikinai sulaikytas buvo 2012-09-01 (b.l. 89), paleistas – 2012-09-03 (b.l. 90).Sulaikymo laikas įskaitytinas į L. M. skirtos bausmės laiką (LR BK 66str. ). L. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 31 – 32, 100 – 101) ir dokumentų paėmimas (b.l. 102), kurios paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis R. P. K. pareiškė 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 62, 64 – 65). Nukentėjusysis R.P. K. paaiškino, kad jam padaryta moralinė žala pasireiškė tuo, kad patyrė baimę, pablogėjo sveikata, L. M. jo neatsiprašė, nors to jam būtų užtekę. Neturtinė žala taip pat pasireiškė emocine depresija, baime, kurią jaučia iki šiol, nes pistoletas pas L. M. iki šiol nėra rastas. Jam po įvykio kokią savaitę teko gerti raminamuosius vaistus nuo depresijos. Po įvykio lankėsi pas gydytoją. Nukentėjusysisi R.P. K. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus.Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiojo savijautai.

Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo L. M. kaltę bei jų įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį-L. M. jauno amžiaus,nedirba, mokosi, taip pat į tai, kad nusikaltimu nepadaryta turtinė žala , konstatuoja, kad nukentėjusiojo R.P. K. prašomas priteisti 5000 litų neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo ,protingumo ir teisingumo kriterijus, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1000 litų. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamjo, nes neturtinė žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140str.1d. ir LR BK 145str.1d. ,ir jį nuteisti:

Vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 4d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę L. M. skirti areštą 60(šešiasdešimt) parų.Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. M. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.Į atliktą bausmės laiką L. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-09-01 iki 2012-09-03.

L. M. paskirtas kardomasias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajonas, 1000Lt(vieno tūkstančio litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. P. K., gim. 1945m., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajonas.Likusį nukentėjusiojo Romualdo P. K. 4000Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.