Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-471/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-20
Bylos Nr.: 2A-471/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Ieškovas: L. S.
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras

Civilinė byla Nr. 2A-471/2013Proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 85; 99.5; 99.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir 2011 m. gruodžio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2057-450/2011 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lodeksa“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti ieškovo patentuotos akvariuminės sistemos naudojimą; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas, apskaičiuotas pagal atsakovo dokumentus apie atsakovo 2004, 2005 ir 2006 metais iš dėlių auginimo, dauginimo ir realizavimo gautą naudą (bendras pajamas), ir priteisti ieškovo naudai 200 000 Lt, įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų naudojimą medicininių dėlių veisimui.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo vadovės A. G. prašymu 2004 m. vasarą sukūrė akvariuminę sistemą, kurioje galėjo gyventi medicininės dėlės (hirudo medicinalis), nes iki to laiko atsakovas naudojo primityvią dėlių auginimo technologiją, neleidžiančią pasiekti pramoninių gamybos pajėgumų. Ieškovo teigimu, jis atsakovo biofabrike Marijampolėje sumontavo du 375 litrų talpos ir penkis 240 litrų talpos akvariumus su paties sukurta akvariumine sistema dėlėms auginti, tačiau atsakovas su juo neatsiskaitė, nurodydamas, kad viskas padaryta labai blogai. Tuo metu užpatentuoti išradimo ieškovui nepavyko dėl dviejų patentinių patikėtinių tarpusavio konflikto, todėl akvariuminių sistemų patentavimo procesas buvo pradėtas 2006 m. sausio mėn., o 2006 m. spalio 25 d. išduotas patentas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad išradimas buvo atskleistas iki jo patentavimo. Ieškovo nuomone, atsakovas, neteisėtai naudodamas ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, pažeidė ieškovo kaip patento savininko teises ir padarė jam didelę žalą. Atsakovo pagrindinė veikla yra dėlių auginimas, dauginimas ir realizavimas, kuriai atsakovas naudoja ieškovo užpatentuotą išradimą, ir gauna iš jos pajamas, todėl, ieškovo nuomone, iš atsakovo priteistina žala ir negautos pajamos (Patentų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Valstybinis patentų biuras 2006 m. spalio 26 d. išdavė ieškovui patentą Nr. 5365 „Akvariuminė sistema medicininių dėlių bei kitų vandens srovėms jautrių vandens organizmų auginimui ir laikymui“. Patente nurodyta išradimo apibrėžtis: 1. Akvariuminė sistema, skirta medicininėms dėlėms bei kitiems vandens srovėms jautriems vandens organizmams auginti ir laikyti, apimanti vandens organizmų laikymo talpą ir vandens valymo įrenginį, besiskirianti tuo, kad sistemą sudaro mažiausiai du moduliai – vandens padavimo (1) ir vandens pašalinimo (3) – su vandeniui laidžiomis pertvaromis-slopintuvais (4), patalpinti vandens organizmų laikymo talpoje (2), o sistemos vandens valymo įrenginys atitinkamai sujungtas su minėtais moduliais (1, 3); 2. Sistema pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai pertvaros-slopintuvai (4) atlieka biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją; 3. Sistema pagal 1 arba 2 punktą, besiskirianti tuo, kad vandens organizmų laikymo talpa (2) turi sandarų dangtį (7); 4. Vandens valymo būdas akvariuminėje sistemoje, skirtoje medicininėms dėlėms bei kitiems vandens srovėms jautriems vandens organizmams auginti ir laikyti, paremtas pratekėjimo principu, besiskiriantis tuo, kad sukuria vandens cirkuliacijos ciklą per vandens valymo įrenginį ir akvariuminę sistemą, sudarytą iš mažiausiai dviejų modulių – vandens padavimo (1) ir vandens pašalinimo (3) – su vandeniui laidžiomis pertvaromis-slopintuvais (4), patalpintų vandens organizmų laikymo talpoje (2), vandens srauto greitį ties moduliais (1, 3) slopina pertvaromis-slopintuvais (4). Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog 2004 metais ieškovas atliko montavimo, derinimo ir akvariuminių sistemų paleidimo darbus, tačiau jos buvo netinkamos, nes dėlės ėmė masiškai žūti, todėl atsakovas jų nenaudojo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių savo paaiškinimus, o bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į L. Čėsnos firmą „Zoomedas“, kuri 2004 m. liepos mėn. įrengė 10 akvariumų su filtrais, šildytuvais, termometrais ir kita įranga, 2005 m. sausio mėn. – 8 akvariumus, o 2005 m. gegužės mėn. – dar 32 akvariumus. AB „Pireka“ ir UAB „Agavita“ įrengė atsakovui vandens valymo įrengimus, filtravimo sistemą, išnuomojo vandens dezinfekavimo įrangą, t. y. įrengė akvariumines sistemas, kurias atsakovas naudoja medicininių dėlių veisimui. Atsakovas kreipėsi į antstolį A. A., kuris 2005 m. kovo 21 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinantį, kad atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl ieškovo interneto puslapyje patalpintos tikrovės neatitinkančios informacijos apie atsakovo įmonę ir ieškovas kitą dieną šią informaciją pašalino. Teismas padarė išvadą, kad jau nuo 2005 m. ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas nebenaudoja ieškovo akvariuminių sistemų. Teismas pažymėjo, kad esminę reikšmę turi išradimo apibrėžtis, nes ji nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Iš antstolės S. Ž. 2009 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad atsakovui priklausančiame biofabrike stiklinėse ir plastikinėse talpose auginamos bei veisiamos medicininės dėlės. Patalpoje, pažymėtoje plane indeksu 5, yra 11 stiklinių talpų, 6 plastikinės statinės ir 18 plastikinių kibirų su dėlėmis, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 7, - 18 stiklinių talpų su dėlėmis. Visose talpose nevyksta vandens cirkuliacijos ciklas, t. y. yra stovintis vanduo, prie talpų nėra prijungta papildomų mechanizmų, t. y. nei valymo įrenginių, nei vandens padavimo ir pašalinimo modulių. Teismas pažymėjo, kad byloje atliktos trys ekspertizės, kurių išvados iš esmės skirtingos, todėl teismas nesivadovaus kuria nors viena iš jų. Teismas nurodė, kad ieškovo išradimo esmė yra ta, kad akvariuminė sistema susideda iš trijų dalių (vandens padavimo, vandens organizmų laikymo ir vandens paėmimo). Papildomos pertvaros-slopintuvai atlieka biologinio ir mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją, t. y. pertvarų pagrindinė funkcija srovių slopinimas ir filtracija. Vandens valymo būdas paremtas pratekėjimo principu. Nauja yra tai, kad sukuriamas vandens cirkuliacijos ciklas per vandens valymo įrenginį ir akvariuminę sistemą. Atsakovo naudojamoje sistemoje pertvaros skirtos apsaugoti dėles nuo patekimo į vandens valymo įrangą. Teismo nuomone, atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos funkcionalumą lemia vandens valymo įranga, tinkamas patalpos įrengimas ir galimai pati dėlių auginimo technologija. Tai patvirtina eksperto S. K. ekspertizės medžiaga, kadangi būtent šis ekspertas atsakė į teismo užduotus klausimus, pats atvykęs ir apžiūrėjęs atsakovo patalpas, jose sumontuotą vandentiekio filtravimo ir sterilizavimo sistemą. Teismas konstatavo, kad atsakovo naudojamose talpose dėlėms auginti vandens valymo įrangos nėra, nes vandens valymo sistema įrengta biofabriko atskirose patalpose, t. y. užterštas vanduo išsiurbiamas į kanalizaciją, o šviežias vanduo paduodamas per centralizuotą sistemą. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos neatitinka ieškovo išradimo. Nepaisant tokios išvados, teismas pažymėjo, kad iki patento įregistravimo (2006 m. spalio 25 d.) ieškovo 2004 m. sumontuotos akvariuminės sistemos galėjo būti naudojamos atsakovo biofabrike, neatsižvelgiant į patento savininko valią pagal pirmalaikio naudojimo teisę, nes atsakovas iki ieškovo paraiškos įregistruoti išradimą padavimo dienos jau naudojo išradimą (Patentų įstatymo 29 straipsnis). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovui byloje atstovavo du atstovai, kuriems jis sumokėjo 6 000 Lt ir 1 600 Lt, tačiau atsakovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos tik už vieno atstovo pagalbą, t. y. 1 600 Lt, nors visi įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas, teismui buvo pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendra atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (7 600 Lt) yra labai didelė, sumažino ją iki 3 600 Lt sumos. Be to, teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 000 Lt išlaidų už ekspertizę.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl išradimo apibrėžties nustatymo ir vertinimo. Teismas privalėjo įsigilinti į ieškovo išradimo esmę – apibrėžtį ir ją palyginti su atsakovo naudojama įranga. Nebūtina konstatuoti atsakovo naudojamos įrangos identiškumo patentuotam išradimui, pakanka nustatyti, kad atsakovo naudojama įranga yra ekvivalentiška patentuotam išradimui. Ieškovo patentuoto išradimo esmę sudaro akvariumo talpos konstrukcija, susidedanti iš pagrindinės talpos, skirtos gyvūnams, dviejų vandeniui laidžių pertvarų, vandens padavimo bei vandens pašalinimo modulių – ertmių, prie kurių gali būti pajungta įvairių gamintojų įranga, sukurianti vandens cirkuliavimą, taip pat gali būti naudojamas sandarus dangtis. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad atsakovo naudojamos akvariumų talpos turi visus keturis ieškovo patentuoto išradimo elementus. Tokios pačios konstrukcijos įranga yra užfiksuota ekspertų išvadose, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Pažymėtina, kad jokie prietaisai, sukuriantys vandens cirkuliaciją, ar valymo įrenginiai, nėra nurodyti patento apibrėžtyje. Visa pagalbinė įranga (žarnos, kompresoriai, filtrai) gali būti lengvai prijungiama, išmontuojama, įjungiama ir išjungiama, tačiau tai nedaro įtakos pačios talpos konstrukcijai ir gebėjimui atlikti patente nurodytą funkciją. Patentuoto išradimo esmė yra vandens pralaidumo ir cirkuliacijos sąlygų užtikrinimas akvariuminėje talpoje vandenį praleidžiančių pertvarų pagalba. Šis išradimas nėra valymo įrenginys, nes valymo įrenginys, kaip ir kiti įrenginiai, gali būti pajungtas prie patentuoto išradimo, kurio objektas yra pati akvariuminė talpa. Patento aprašyme nurodyta, kad pertvarkos gali būt pagamintos iš bet kokios vandeniui laidžios medžiagos. Vandens cirkuliavimas taip pat nėra patento objektas. Teismo išvada, kad atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos neatitinka ieškovo išradimo, prieštarauja išradimo apibrėžčiai.

2. Dėl nesusijusių su byla faktų nustatymo ir atsakovo pripažintų faktų nenustatymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nepateikęs rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimus, neįrodė, jog jis pagaminto atsakovo turimus akvariumus. Ši teismo išvada neturi teisinės reikšmės bylai ir prieštarauja atsakovo pripažintiems faktams. Ieškovas teigė, kad pagamino tik septynis akvariumus. Byloje nebuvo ginčo, kad kitus akvariumus galėjo pagaminti kiti asmenys. Su ieškovo patentuotu išradimu gali būti naudojama bet kokia vandens cirkuliavimą užtikrinanti įranga, todėl aplinkybė, kad atsakovas įsigijo įrangą iš trečiųjų asmenų, yra nesusijusi su bylos dalyku. Byloje turėjo būti nustatyta, ar atsakovas pažeidė patento savininko teises, o ne kas pagamino atsakovui akvariumus. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas naudojo ieškovo išradimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino faktą, kad ieškovas 2004 m. atliko akvariuminių sistemų montavimo, derinimo ir paleidimo darbus. Be to, atsakovas nurodė, kad atsisakė ieškovo sukurtų sistemų, nes dėlės pradėjo žūti. Apelianto nuomone, tai, kad atsakovas patvirtino faktą, jog naudojo ieškovo sukurtas akvariumo talpas, yra viena svarbiausių aplinkybių byloje (CPK 182 straipsnis).

3. Dėl ekspertizių ir kitų įrodymų vertinimo. Kadangi byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas 2004 m. naudojosi ieškovo išradimu, ginčas kilo tik dėl to, ar atsakovas toliau naudojo šį išradimą. Pagal Patentų įstatymo 41 straipsnį atsakovas turėjo įrodyti, kad jo dėlės auginamos kitokioje talpoje, nei patentuota. Byloje buvo atliktos trys ekspertizės. Du ekspertai nurodė, kad atsakovas naudoja patentuotą išradimą, o vienas – nenaudoja. Ekspertai akcentavo skirtingus dalykus ir atliko ekspertizę skirtingomis sąlygomis, metodais ir laikotarpiais. Ekspertas S. K. nesivadovavo byloje esančia medžiaga, didžiausią dėmesį skyrė funkcijos, kurią gali užtikrinti patentuotas išradimas, nevykimui jo apsilankymo metu, tačiau atsakovo naudojamose konstrukcijose aptiko ir detaliai nurodė visus esminius patentuoto išradimo elementus, todėl sau prieštaraudamas pateikė išvadą, kad atsakovas ginčo išradimu nesinaudoja. Apelianto nuomone, šio eksperto apsilankymo pas atsakovą metu atsakovas buvo pašalinęs prietaisus iš akvariumų, tačiau pačios eksperto išvados turinys įrodo, kad atsakovas naudojo patentuotą išradimą. Teismas nurodė, kad nesirems nė viena iš ekspertų išvadų, tačiau vėliau vadovavosi ieškovui nepalankia eksperto S. K. išvada. Teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, atmesdamas ieškovo paaiškinimus bei dvi ieškovui palankias ekspertizės išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą. Teismas neatsižvelgė, kad ir ekspertas J. P. buvo nuvykęs į atsakovo biofabriką. Be to, byloje buvo pateikta ir kitokios vaizdinės, filmuotos ir fotografuotos medžiagos, kurioje labai gerai matėsi atsakovo naudojama įranga ir jos smulkios detalės. Į vietą atvykusiems ekspertams buvo parodomi akvariumai be minėtoje medžiagoje užfiksuotos įrangos. Filmuotoje medžiagoje, viešose publikacijose, televizijos laidose užfiksuota tikroji atsakovo naudojamų akvariumų konstrukcija, o teismas į tai neatsižvelgė.

4. Dėl pirmalaikio naudojimo teisės. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo sukurtas išradimas gali būti teisėtai naudojamas atsakovo veikloke pagal Patentų įstatymo 29 straipsnį, kuris nustato patento savininko teisių apribojimą (pirmalaikio naudojimo teisė). Patento savininko teisių apribojimas negali nuneigti pačių išimtinių teisių, nes jis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Minėtas straipsnis turi būti taikomas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pirmalaikio naudojimo teisė yra taikoma ne tik patentų teisei, bet ir kitoms pramoninės nuosavybės rūšims. Dizaino įstatymas ir Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas numato išsamesnį pirmalaikio naudojimo teisės reglamentavimą, nei Patentų įstatymas. Pramoninės nuosavybės objekto naudojimas turi vykti tik teisėtai, sąžiningais ketinimais, pramoninės nuosavybės objektas (dizainas) turi būti nenukopijuotas ir sukurtas nepriklausomai nuo kito asmens įregistruotos pramoninės nuosavybės. Minėtų įstatymų nuostatos turi būti taikomos ir pirmalaikio naudojimo teisės pagal Patentų įstatymo 29 straipsnį aiškinimui ir taikymui, nes jos atskleidžia tikrąjį pirmalaikio naudojimo teisės turinį ir tikslus, t. y. saugoti tik teisėtus sąžiningo išradėjo interesus. Pagrindiniuose intelektinės nuosavybės teisę reglamentuojančiuose tarptautiniuose teisės aktuose akcentuojamas trečiųjų šalių interesų teisėtumas ir patentu suteiktų teisių apsaugos prioritetas, taikant išimtinių teisių į patentą ribojimą. Kadangi Lietuvos teismų praktika patentų teisės srityje yra negausi, galima vadovautis kitų ES valstybių narių teismų sprendimuose pateiktais pirmalaikio naudojimo teisės išaiškinimais. Pavyzdžiui, Vokietijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. Xa. ZR 18/08 pažymėjo, kad pirmalaikio naudojimo teisė gali būti taikoma pagal sąžiningumo ir teisėtumo kriterijus; jeigu dėl ginčo išradimo išradėją ir patento naudotoją siejo sutartiniai santykiai, tai teisės naudoti išradimą turi būti nustatoma vadovaujantis būtent pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius, o naudotojas tokiu atveju neturi teisės remtis pirmalaikio naudojimo teise. Naginėjamu atveju santykis tarp atsakovo ir ieškovo, atsakovo vykdomas patentuoto išradimo naudojimas visiškai neatitinka teisėtumo, sąžiningumo ir nepriklausomumo principų. Tarp šalių buvo susiklostę nerašytiniai sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas, tikėdamasis sąžiningo atlygio ir atsakovo bendradarbiavimo komercinėje veikloje, sukūrė išradimą ir pateikė jį atsakovui. Atsakovas suklaidino ieškovą, kad išradimo nenaudos veikloje. Ieškovas tik iš viešų publikacijų sužinojo apie tolesnį atsakovo komerciškai sėkmingą ginčo išradimo naudojimą. Tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su anksčiau minėtais principais, todėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma pirmalaikio naudojimo teisė.

5. Dėl nuostolių priteisimo. Ieškovas pateikė visus duomenis, reikalingus nustatyti atlygintinos žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė atsakovo gautas pajamas pripažinti ieškovo nuostoliais (Patentų įstatymo 41⁵ straipsnis, CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo finansinių dokumentų matyti, kad atsakovas iš savo veiklos per metus gaudavo vidutiniškai apie 150 000 Lt pajamų (2006-2010 m.). Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo bendras pajamas, o pats pažeidėjas turi įrodyti, kokia yra jo grynoji nauda (atskaičius išlaidas). Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo veiklos sąnaudas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė didelę turtinę žalą, t. y. negavo atlygio nei už išradimo sukūrimą, nei už jo naudojimą. Apskaičiuodamas savo nuostolius (200 000 Lt), ieškovas atsižvelgė į tai, kad: negavo pajamų už savo pagamintus akvariumus (5 000 Lt už 1 vnt.), atsakovas neužsakė iš ieškovo likusių akvariumų, atsakovas nuo 2004 m. nemokamai naudoja ieškovo išradimą be leidimo, taip pat į atsakovo patirtas sąnaudas ir pastangas pajamoms uždirbti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į ginčo patento esmę. Prieštarauja bylos medžiagai ir kitas argumentas, kad atsakovo naudojami akvariumai visiškai atitinka ginčo išradimo apibrėžčiai. Ieškovas siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, apšmeižti atsakovą ir sugadinti reputaciją, nes atsakovas uždraudė ieškovui atsakovo vardu reklamuoti ieškovo akvariumų konstravimo paslaugas. Konfliktas tarp šalių kilo dar 2005 m., kai ieškovas nesąžiningai teigė, kad jis sukūrė ir įdiegė atsakovo biofabrike akvariumines sistemas auginti medicinines dėles. Atsakovas kreipėsi į ieškovą, kad šis pašalintų tokią informaciją iš savo interneto puslapio. Vėliau užpatentavęs savo išradimą, ieškovas sugalvojo atsakovui atkeršyti, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovui pareikalavus ieškovas pašalino minėtą informaciją iš savo interneto puslapio, patvirtina faktą, jog atsakovo naudojamas akvariumines sistemas sukūrė ne ieškovas. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas nenaudoja jo sukurtų akvariuminių sistemų. Paraiška dėl patento buvo pateikta 2006 m. sausio 25 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo akvariumines sistemas išrado ir pagamino būtent ieškovas. Ieškovas pripažino, kad nėra dokumentų, įrodančių jo atliktą darbą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas naudoja kito asmens pagamintus ir įrengtus akvariumus. Tarp ieškovo sukurtų ir atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų yra esminiai skirtumai.

2. Atsakovas neneigė, kad kurį laiką naudojosi ieškovo sukurtomis akvariuminėmis sistemomis, tačiau nuo 2005 m. pradėjo naudoti visiškai kitas sistemas. Aplinkybė, kad 2004 m. ieškovas sumontavo atsakovui kelis akvariumus, nepatvirtina, jog atsakovas iki šiol juos naudoja. Byloje yra įrodymai, kad akvariumines sistemas atsakovui sukūrė ir įdiegė kiti asmenys.

3. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamo byloje atliktų ekspertizių išvadų vertinimo. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus: vaizdo medžiagą, nuotraukas, viešas publikacijas. Teismas vertino įrodymų visumą, o ne vien apelianto surinktą medžiagą.

Šalies argumentai

4. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo akvariuminės sistemos buvo sumontuotos 2004 m., t. y. anksčiau nei buvo gautas patentas. Jeigu atsakovas ir naudotų ieškovo akvariumines sistemas (nors atsakovas nenaudoja ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų), tai ieškovas turėtų pirmalaikio naudojimo teisę pagal Patentų įstatymo 29 straipsnį, nes ieškovo akvariuminės sistemos atsakovui buvo sumontuotos teisėtai ir sąžiningais ketinimais, atsakovas jų nekopijavo. Be to, ieškovas, būdamas sąžiningas ir protingas žmogus, galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu uždrausti naudoti jo sistemas, tačiau iš karto pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nepagrįstai remiasi Vokietijos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes kitų šalių teismų sprendimai negali būti laikomi precedentais.

5. Prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą gali kilti konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė tuo, kad atsakovas naudojo jo patentu saugomą technologiją. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų elgęsis neteisėtai, kad būtų nevykdęs įstatyme nustatytos pareigos arba atlikęs veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. Atsakovui šiuo atveju atsakomybė negali kilti, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Byloje įrodymais nėra patvirtintas ir žalos dydis. Neaišku, kokiu būdu ieškovas apskaičiavo 200 000 Lt žalą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą ir netenkinti atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba, teismui nustačius, kad yra pagrindas priteisti šias išlaidas, sumažinti priteistinų išlaidų sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismas nesivadovavo CPK 98 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.), pagal kurį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nes atsakovas nepateikė teismui savo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo, nenurodė, kokios prašomos priteisti sumos priskaičiuotos už konkrečias advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas.

2. Atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, nagrinėjamu maksimalus atlyginimas už advokato paslaugas negali siekti 3 600 Lt, nes byloje buvo pateiktas tik vienas atsiliepimas į ieškinį (ir identiškas atsiliepimas į patikslintą ieškinį), paduotas atskirasis skundas, sudalyvauta teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra apie 3 val.

3. Atsakovas, prašydamas priteisti jam už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 2 000 Lt, nepateikė šių išlaidų patvirtinančių įrodymų. Teismas, savo iniciatyva gavęs patvirtinimą iš teismo buhalterės, atsakovui suteikė nepagrįstą teisinį ir procesinį pranašumą prieš ieškovą, pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Be to, teismas neištyrė, ar visa ši suma buvo sumokėta už ekspertizės atlikimą.

4. Teismas papildomu sprendimu priteisė atsakovui 5 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į tai, kad sprendimu jau buvo priteisti 1 600 Lt šių išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CPK 98 straipsnio redakcija, įsigaliojusia 2011 m. spalio 1 d., nes byla buvo pradėta dar 2008 m., todėl atsakovui nebuvo pareigos teikti teismui prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu.

2. Apeliantas tvirtina, kad atlyginimo už advokato paslaugas suma negali siekti 3 600 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Nagrinėjamoje byloje buvo reikalingos specialios žinios, reikėjo vykti į Marijampolę ir į Vilnių, surašyti du atsiliepimai, teismo posėdžių trukmė viršijo 5 val.

3. Nepagrįsti skundo argumentai dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo.

4. Nesuprantami apelianto argumentai, kad teismas papildomu sprendimu atsakovui priteisė 5 600 Lt, neatsižvelgdamas į tai, kad sprendimu jau buvo priteista 1 600 Lt. Byloje atsakovą atstovavo du atstovai, todėl sprendimu buvo priteistos išlaidos tik už vieno atstovo pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo vadovė A. G. 2004 m. vasarą kreipėsi į ieškovą dėl problemų, laikant medicinines dėles (Hirudo medicinalis), sprendimo, nes atsakovas jas laikė stiklainiuose be vandens valymo įrenginių. Ieškovas pasiūlė dėles patalpinti į akvariumus, o vandenį valyti biologiniais, absorbciniais ir kitais filtrais, taip padidinant dėlių auginimo efektyvumą. Ieškovas pagamino, įrengė ir pristatė atsakovui du 375 litrų talpos ir penkis 250 litrų tarpos akvariumus. Ieškovo teigimu, jis sukūrė (išrado) akvariuminę sistemą, kurioje dėlės galėjo sėkmingai gyventi ir augti. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad naudojo ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, tačiau dėlėms pradėjus masiškai žūti, jų atsisakė ir dėl kitų akvariuminių sistemų įsigijimo kreipėsi į L. Čėsnos firmą „Zoomedas“. Apeliantas nepagrįstai sureikšmina faktą, kad atsakovas pripažino naudojęs ieškovo sukurtas akvariumines sistemas. Atsakovas pripažino, kad pradėjo naudoti ieškovo akvariumines sistemas, tačiau, kilus problemoms dėl dėlių šiose sistemose laikymo, jų nebenaudojo. Šis atsakovo pripažinimas nereiškia, kad ieškovo sukurtos akvariuminės sistemos pas atsakovą funkcionuoja iki šiol. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovui jau nuo 2005 m. buvo žinoma, kad atsakovas nenaudoja ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų. Atsakovas 2005 m. balandžio 20 d. su pretenzija kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad interneto puslapyje www.akvariumas.com, kurio autoriumi nurodytas ieškovas, pateikta klaidinanti informacija, jog „Akvariumas.com sukūrė ir įdiegė į gamybą (Marijampolės biofabrikas UAB „Lodeksa“) akvariumines sistemas, skirtas medicininių dėlių (Hirudo medicinalis) auginimui bei dauginimui uždarame cikle, todėl norintys pradėti medicininių dėlių verslą gali kreiptis į Akvariumas.com“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2201-51/2007 lapas 41). Pretenzijoje nurodytą aplinkybę patvirtina antstolio A. A. 2005 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2201-51/2007 lapai 39-40). Iš ieškovo 2005 m. balandžio 21 d. elektroninio laiško ir interneto puslapio www.akvariumas.com matyti, kad ieškovas patenkino atsakovo pretenziją, t. y. pakeitė anksčiau minėtą informaciją, nurodydamas, jog „Akvariumas.com sukūrė akvariumines sistemas, skirtas medicininių dėlių (Hirudo medicinalis) auginimui bei dauginimui uždarame cikle, todėl norintys pradėti medicininių dėlių verslą gali kreiptis į Akvariumas.com“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2201-51/2007 lapai 42-43). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pripažino faktą, jog atsakovas nuo 2005 m. nenaudoja ieškovo sukurtų akvariuminių sistemų, skirtų medicininių dėlių auginimui ir dauginimui.

Pagal Patentų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 3 d.) 1 straipsnį išradimų apsaugos forma yra patentas, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas naudojo ieškovo išradimą, kai ieškovas turėjo Patentų įstatymo jam suteikiamą išradimo apsaugą. Bylos duomenimis, Valstybinis patentų biuras ieškovui patentą Nr. 5365, kurio pavadinimas „Akvariuminė sistema medicininių dėlių bei kitų vandens srovėms jautrių vandens srovėms jautrių vandens organizmų auginimui ir laikymui“, išdavė tik 2006 m. spalio 25 d., o patento paraiška buvo pateikta 2006 m. sausio 25 d. (t. 1, b. l. 18-27). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi patente nurodyta išradimo apibrėžtis, nes ji nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas, o išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti (Patentų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui išduotame patente nurodyta tokia išradimo apibrėžtis: 1. Akvariuminė sistema, skirta medicininėms dėlėms bei kitiems vandens srovėms jautriems vandens organizmams auginti ir laikyti, apimanti vandens organizmų laikymo talpą ir vandens valymo įrenginį, besiskirianti tuo, kad sistemą sudaro mažiausiai du moduliai – vandens padavimo (1) ir vandens pašalinimo (3) – su vandeniui laidžiomis pertvaromis-slopintuvais (4), patalpinti vandens organizmų laikymo talpoje (2), o sistemos vandens valymo įrenginys atitinkamai sujungtas su minėtais moduliais (1, 3); 2. Sistema pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai pertvaros-slopintuvai (4) atlieka biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją; 3. Sistema pagal 1 arba 2 punktą, besiskirianti tuo, kad vandens organizmų laikymo talpa (2) turi sandarų dangtį (7); 4. Vandens valymo būdas akvariuminėje sistemoje, skirtoje medicininėms dėlėms bei kitiems vandens srovėms jautriems vandens organizmams auginti ir laikyti, paremtas pratekėjimo principu, besiskiriantis tuo, kad sukuria vandens cirkuliacijos ciklą per vandens valymo įrenginį ir akvariuminę sistemą, sudarytą iš mažiausiai dviejų modulių – vandens padavimo (1) ir vandens pašalinimo (3) – su vandeniui laidžiomis pertvaromis-slopintuvais (4), patalpintų vandens organizmų laikymo talpoje (2), vandens srauto greitį ties moduliais (1, 3) slopina pertvaromis-slopintuvais (4).

Apelianto teigimu, ieškovo išradimo esmė yra pati akvariumo talpos konstrukcija, susidedanti iš pagrindinės talpos, skirtos dėlėms, dviejų vandeniui laidžių pertvarų ir vandens padavimo bei pašalinimo modulių – ertmių, prie kurių gali būti pajungta įvairių gamintojų įranga, sukurianti vandens cirkuliavimą, taip pat gali būti naudojamas sandarus dangtis. Apelianto nuomone, atsakovo naudojamos talpos turi visus minėtus elementus, todėl atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos yra ekvivalentiškos ieškovo patentuotam išradimui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Nors atsakovo naudojamų akvariuminių sistemų (akvariumų talpų) konstrukcija yra panaši į ieškovo patentuotą, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo naudojamos akvariuminės sistemos yra ekvivalentiškos ieškovo patentuotam išradimui. Kaip matyti iš patento apibrėžties, ieškovo sukurtoje akvariuminėje sistemoje pertvaros-slopintuvai atlieka biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkciją, be to, kas yra svarbiausia, tokioje sistemoje vandens valymo būdas paremtas pratekėjimo principu. Nenaudojant vandens pratekėjimo funkcijos, pertvaros-slopintuvai neatlieka joms skirtos biologinio ir (arba) mechaninio vandens valymo įtaiso funkcijos, taip pat neatlieka kitos išradimo aprašyme nurodytos funkcijos – užtikrinti vandens kaitą (ne mažiau kaip 5 talpos tūriai per valandą) ir valymą bei slopinti vandens bangavimą ir koncentruotas sroves dėlių laikymo talpoje. Ieškovo išradimo aprašyme nurodytas akvariuminės sistemos veikimo principas, pagal kurį iš vandens valymo įrenginių vanduo paduodamas į vandens padavimo skyrių, toliau vanduo patenka kiaurai per visą pertvaros-slopintuvo plotą ir patenka į skyrių, kuriame laikomos dėlės, vėliau vanduo pro kitą pertvarą-slopintuvą patenka į vandens pašalinimo skyrių, iš kurio pašalinamas. Atsižvelgiant į išradimo aprašyme nurodytą ieškovo sukurtos akvariuminės sistemos veikimo principą, galima daryti išvadą, kad akvariumo talpos konstrukciją (pagrindinė talpa skirta dėlėms, dvi vandeniui laidžios pertvaros ir vandens padavimo bei pašalinimo moduliai – ertmės, sandarus dangtis) galima būtų pripažinti ieškovo išradimu tik tuo atveju, jeigu naudojamas vandens pratekėjimas, t. y. vanduo paduodamas į vandens padavimo skyrių, toliau vanduo iš vandens padavimo skyriaus kiaurai per vieną pertvarą-slopintuvą patenka į pagrindinę dėlių laikymo talpą, po to vanduo patenka kiaurai per kitą pertvarką-slopintuvą į vandens pašalinimo skyrių, iš kurio pašalinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, tik tokiu būdu naudojant ieškovo sukurtą akvariuminę sistemą galima būtų gauti naudos iš ieškovo patente nurodytos akvariumo talpos konstrukcijos. Ieškovo išradimo aprašyme nurodyta, kad medicininė dėlė yra jautrus organizmas, mėgstantis švarų ir ramų vandenį, pamaitinta dėlė išskiria didelį kiekį toksinių medžiagų į vandenį, neriasi, keičia odą, todėl vanduo, jeigu nebus valomas vandens valymo įrenginiuose, taps nuodingas pačiai dėlei. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovo išradimo (akvariuminių sistemų) esmė yra patente nurodytos akvariumo talpos konstrukcijos (su trimis moduliais ir pertvaromis-slopintuvais) naudojimas kartu su vandens pratekėjimu, nes tokiu būdu išvalomas (pakeičiamas šviežiu arba filtruotu vandeniu) dėlių užterštas vanduo. Svarbiausia, kaip nurodyta išradimo aprašyme, būtina užtikrinti vandens kaitą, kuri turi būti ne mažiau kaip 5 talpos tūriai per valandą, t. y. beveik nuolatinis šviežio ar filtruoto (jeigu naudojamas uždaras cirkuliavimo ciklas) vandens padavimas ir pašalinimas. Siekiant išvengti nuolatinio vandens padavimo ir pašalinimo proceso sukeliamų neigiamų pasekmių (stipraus vandens judėjimo ir turbulencijos), ieškovo sukurtoje akvariuminėje sistemoje ir numatytos pertvaros-slopintuvai. Nesant nuolatinio vandens pratekėjimo, kuris reikalingas pagal išradimo esmę, šios pertvaros neslopina stipraus vandens judėjimo ir turbulencijos. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo patentuotas išradimas nėra valymo įrenginys, kad išradimas yra tik minėta akvariumo talpos konstrukcija, kurią atsakovas ir naudoja, kad vandens pratekėjimas nėra esminis dalykas ieškovo išradime.

Nagrinėjamoje byloje nustatant, kokias akvariumines sistemas naudoja atsakovas, ar jos yra sukurtos ieškovo patentuoto išradimo pagrindu, buvo paskirtos dvi ekspertizės, gautos trijų ekspertų išvados, remiamasi antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir kita medžiaga. Pirmosios instancijos teismas iš antstolės S. Ž. 2009 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad atsakovui priklausančiame biofabrike stiklinėse ir plastikinėse talpose auginamos bei veisiamos medicininės dėlės; vienoje patalpoje yra 11 stiklinių talpų, 6 plastikinės statinės ir 18 plastikinių kibirų su dėlėmis, o kitoje – 18 stiklinių talpų su dėlėmis; visose talpose nevyksta vandens cirkuliacijos ciklas, t. y. yra stovintis vanduo, prie talpų nėra prijungta papildomų mechanizmų, t. y. nei valymo įrenginių, nei vandens padavimo ir pašalinimo modulių (t. 1, b. l. 94). Iš prie šio protokolo pridėto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovo naudojamos akvariumų talpos savo konstrukcija yra panašios į nurodytas ieškovo patente, tačiau dalis atsakovo akvariumų neturi minėtų pertvarų-slopintuvų (t. 1, b. l. 98). Tas pačias aplinkybes patvirtino ekspertas S. K., kuris atsakovo biofabrike lankėsi 2011 m. birželio 21 d. Šis ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad prie akvariumų talpų ir pačiose talpose nei mechaninis, nei biologinis valymas nevyksta, taip pat nevyksta vandens cirkuliacija (t. 2, b. l. 43). Ekspertas J. P. lankėsi atsakovo biofabrike 2009 m. spalio 21 d., tačiau taip pat nematė akvariumų, pajungtų į uždarą sistemą su vandens padavimo ir pašalinimo moduliais. Jis matė tik akvariumus su pertvaromis, kuriuose buvo laikomos dėlės. Ekspertas patvirtino, kad apžiūros metu talpose, kuriose auginamos medicininės dėlės, nevyko mechaninis ir biologinis valymas, taip pat nevyko vandens pašalinimas, padavimas ir vandens cirkuliacija, nors neatmetė galimybės, kad atsakovo naudojamose talpose dėlių laikymui galėtų vykti vandens pašalinimo ir padavimo procesas, vandens cirkuliacija, prijungus prie jų vandens padavimo ir pašalinimo modulius arba panaudojus kitas vandens tiekimo priemones (t. 1, b. l. 117-118). Ekspertė N. K., atlikdama ekspertizę, nebuvo nuvykusi į atsakovo biofabriką, o vadovavosi video ir foto medžiaga, publikuota internete, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šios ekspertės išvadas. Ekspertas J. P. taip pat vadovavosi internete esančia foto medžiaga, iš kurios nėra galimybės nustatyti, ar vyksta vandens cirkuliavimas, be to, neaišku, kada buvo padarytos nuotraukos. Minėta, kad atsakovas pripažįsta, kad 2004 m. pradėjo naudoti ieškovo sukurtas akvariumines sistemas, kurios dar nebuvo patentuotos, tačiau 2005 m. jų atsisakė. Antstolio G. M. 2007 m. liepos 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodyta, ar atsakovo biofabrike esančiose akvariumuose vyksta vandens cirkuliacija. Minėta, kad būtent vandens pratekėjimas yra esminis dalykas, konstatuojant, ar akvariumo talpa, kuri savo konstrukcija panaši į patente nurodytą, galėtų būti pripažįstama atitinkančia ieškovo išradimą. Pažymėtina, kad ekspertas S. K. savo išvadoje nurodė, jog vandens kokybės užtikrinimas pagal ieškovo išradimą yra komplikuotas, nes ši sistema vykdo tik mechaninio ir biologinio filtravimo funkciją, bet nekeičia bazinių vandens fiziko-cheminių parametrų. Eksperto teigimu, dėlių normalaus egzistavimo poreikius atitinkančio vandens kokybę garantuoja centralizuota atsakovo biofabriko vandens valymo ir sterilizavimo sistema, per kurią vyksta šviežio vandens papildymas į akvariumus, o užterštas vanduo nusiurbiamas į kanalizaciją, todėl cirkuliacija nevyksta. Iš byloje esančių įrangos pirkimo-pardavimo, įrangos nuomos sutarčių ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas nuo 2004 m. nuolat investuoja į eksperto nurodytą centralizuotą vandens valymo ir sterilizavimo sistemą, t. y. įrenginėja vandens nugeležinimo, minkštinimo ir kitus filtrus, juos renovuoja, nuomojasi vandens dezinfekavimo įrangą (t. 1, b. l. 162-180). Pasak ekspertą S. K., atsakovo akvariumuose įrengtos pertvaros-slopintuvai atlieka tik vieną funkciją – patogiai išleisti ir prileisti vandenį, netrikdant gyvūnų, tačiau neatlieka srovės slopintuvų vaidmens, nes vandens cirkuliacija nevyksta. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad atsakovo naudojamos akvariumų talpos savo konstrukcija yra panašios į akvariumų talpų konstrukciją, nurodytą ieškovo patente, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas naudoja ieškovo išradimą, nes pagal bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovas savo akvariuminėse sistemose nenaudoja vandens pratekėjimo funkcijos, kurios esmė ir yra vandens valymas, o dėlėms tinkamos kokybės vandenį paduoda iš įrengtos centralizuotos vandens valymo ir sterilizavimo sistemos ir toks vandens padavimas nėra nuolatinis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog atsakovas po to, kai ieškovas įgijo apsaugą savo išradimui, naudojo ieškovo sukurtas akvariumines sistemas. Priešingai, bylos duomenimis, atsakovas daug investavo į kitas priemones, kurios leido jam sėkmingai auginti medicinines dėles.

Nustačius, kad atsakovas nenaudoja ieškovo patentuotų akvariuminių sistemų, nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmalaikio naudojimo teise ir ieškovo nuostolių dydžio apskaičiavimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. papildomo sprendimo

Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3 600 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 2 000 Lt išlaidų, atsakovo patirtų už pakartotinės ekspertizės atlikimą.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, kuria buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, įpareigojo atsakovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Lt užstato už ekspertizės atlikimą (t. 1, b. l. 231-232). Nors byloje nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovas sumokėjo užstatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė šias išlaidas atsakovui iš ieškovo, nes atsakovas užstatą sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, todėl lėšų sumokėjimo faktą teismas gali patikrinti pats. Dėl to neturi pagrindo apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas suteikė atsakovui nepagrįstą teisinį ir procesinį pranašumą prieš ieškovą bei pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

Bylos duomenimis, atsakovui šioje byloje atstovavo du atstovai, kuriems jis sumokėjo 6 000 Lt ir 1 600 Lt (t. 1, b. l. 79, t. 2, b. l. 69). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovo naudai išlaidas tik už vieno atstovo suteiktą teisinę pagalbą, t. y. 1 600 Lt. Atsakovas prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam išlaidas už kito atstovo pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendrą atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų sumą (7 600 Lt), papildomu sprendimu nusprendė ją sumažinti iki 3 600 Lt sumos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu atstovavimo išlaidų mažinimu. Atmestini apelianto argumentai, kad ir ši sumažinta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovų atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, pirmosios instancijos teismo sumažinta atsakovo atstovavimo išlaidų suma (3 600) nelaikytina nepagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu jau priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 600 Lt atstovavimo išlaidų, todėl iš papildomu sprendimu priteistos 3 600 Lt atsakovo atstovavimo išlaidų sumos turi būti atimta jau priteista 1 600 Lt suma. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu sumažino išlaidas ne už kito atstovo pagalbą (t. y. ne nuo 6 000 Lt iki 3 600 Lt), o atsižvelgė į bendrą atsakovo patirtų išlaidų sumą (7 600 Lt) ir ją sumažino iki 3 600 Lt.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs bendrą atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų sumą iki 3 600 Lt, nepagrįstai neatsižvelgė į 2011 m. lapkričio 2 d. spendimu jau priteistą 1 600 Lt atstovavimo išlaidų sumą. Dėl šios priežasties skundžiamas papildomas teismo sprendimas keistinas – iš ieškovo atsakovo naudai priteistą 5 600 Lt bylinėjimosi išlaidų (už atstovavimą ir ekspertizę) sumą sumažinant iki 4 000 Lt sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo grąžinimo

Ieškovas už apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo sumokėjo 216 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 181). Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas dėl papildomo teismo sprendimo, kuriuo buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išspręstas procesinis klausimas, o ne materialus reikalavimas. CPK nuostatose, reglamentuojančiose ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu, nėra nustatyta, kad procesinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl ir apeliacinis skundas dėl papildomo teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ieškovui grąžintinas už apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. papildomą sprendimą pakeisti – sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 000 (keturių tūkstančių) Lt sumos. Kitą papildomo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2012 m. sausio 31 d. įmokos mokėjimo kvitu už apeliacinį skundą sumokėtus 216 (du šimtus šešiolika) Lt žyminio mokesčio.

TeisėjaiAlė BukavinienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas