Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-17 · Administracinė byla Nr. I-3027-95/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
I-3027-95/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01069-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Liuda Arlauskienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3027-95/2013Proceso Nr. 3-61-3-01069-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. K. 2013-04-08 padavė teismui skundą (b. l. 1-5), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)nemokėti dalies priskaičiuotos karių ir pareigūnų pensijos; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos valstybę, išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visą nesumokėtą pensijos dalį (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtos pensijos dalis sudaro 42872,60 Lt).

Skunde nurodė, kad 1999 m. birželio 2 d. jam paskirta (duomenys neskelbtini) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – pensija), tačiau nuo 2010-01-01 pensija buvo sumažinta. Dėl to 2013-03-21 kreipėsi į LR Vidaus reikalų ministeriją, tačiau gavo atsakymą, kad pensija sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas).

Skunde nurodo, kad Laikinojo įstatymo taikymas yra aiškiai neproporcingas ir neprotingas. Pažymėjo, kad nurodytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir nepagrįstai riboja asmens teisę į nuosavybę. Pareiškėjas skundo reikalavimus taip pat grindžia Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties LR Konstitucijai“, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, kuriomis tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu besiverčiantiems valstybinių pensijų gavėjams jų gaunamos pensijos buvo sumažintos daugiau nei asmenims, nedirbantiems jokio darbo ir nesiverčiantiems jokiu verslu, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Nurodo, kad jam dėl pensijos sumažinimo neišmokėta 42872,60 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 30-32) nurodė, kad apskaičiuojant pareiškėjui paskirtą pensiją, nuo 2010-01-01 buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, o nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 buvo taikoma ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostata kaip dirbančiam pensininkui. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 d. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimą dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį. Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas ginčijamam sprendimui. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenustatė, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. gali būti taikoma retroaktyviai, todėl tvirtina, kad ministerijos sprendimai dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas dėl reikalavimo priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį yra praleidęs įstatymų nustatytą skundo padavimo pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai terminą. Nurodo, kad pareiškėjas apie jo valstybinės pensijos sumažinimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2010 m. sausio 1 d. (t. y. įsigaliojus Laikinajam įstatymui) ar vėliausiai turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka jam išmokant valstybinę pensiją už 2010 m. sausio mėnesį. Kadangi pareiškėjas į ministeriją su reikalavimu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį kreipėsi tik 2013-03-21, t. y. praleidęs įstatymų nustatytą apskundimo terminą, valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį nepriteistina.

Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovių atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM atsiliepimo į skundą nepatekė, o tik pateikė dokumentų kopijas iš pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bylos.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta be trečiojo suinteresuoto asmens atstovo.

Skundas tenkintas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad VRM 1999-06-14 išvada Nr. 15362 pareiškėjui nuo 1999-06-02 neterminuotai paskirta 1612,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už ištarnautą laiką - 26 m. 05 mėn. 10 d. (b. l. 19).

Atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas pareiškėjui nuo 2010-01-01 pensija sumažinta iki 1415,49 Lt. Pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas draudžiamąsias pajamas, pensija pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 perskaičiuota ir buvo mokama 2010 m.: sausio - vasario mėn. po (duomenys neskelbtini), kovo mėn. – (duomenys neskelbtini), balandžio mėn. – (duomenys neskelbtini), gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini), birželio mėn. – (duomenys neskelbtini), liepos mėn. – (duomenys neskelbtini), rugpjūčio mėn. – (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėn. – (duomenys neskelbtini), spalio mėn. – (duomenys neskelbtini), lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini), gruodžio mėn. – (duomenys neskelbtini). 2011 m.: sausio mėn. – (duomenys neskelbtini), vasario mėn. – (duomenys neskelbtini), kovo mėn. – (duomenys neskelbtini), balandžio mėn. – (duomenys neskelbtini), gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini), birželio mėn. – (duomenys neskelbtini), liepos mėn. – (duomenys neskelbtini), rugpjūčio mėn. – (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėn. – (duomenys neskelbtini), spalio mėn. – (duomenys neskelbtini), lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini), gruodžio mėn. – (duomenys neskelbtini). 2012 m.: sausio mėn. – (duomenys neskelbtini), vasario mėn. – (duomenys neskelbtini), kovo mėn. – (duomenys neskelbtini), balandžio mėn. – (duomenys neskelbtini), gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini), birželio mėn. – (duomenys neskelbtini), liepos mėn. – (duomenys neskelbtini), rugpjūčio mėn. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 24).

Pareiškėjas 2013-03-21 prašymu kreipėsi į VRM ir prašė mokėti paskirtą pensiją ir grąžinti neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 8-9, 25-26).

Atsakovė 2013-04-03 sprendime Nr. 1D-3498(11) nurodė pareiškėjui, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenumato, ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti jo prašymą dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo ir nepriemokos grąžinimo (b. l. 10-11, 27-28).

Iš byloje esančių įrodymų ir ginčo šalių teismui išdėstytos pozicijos matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis.

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios (Žin., Nr. 82-4274).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; VPĮ 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neišmokėtos pensijos dalies, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. adm. bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (žr. nutartį 2011-11-14 adm. byloje Nr. A575-1831/2011).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM į bylą pateiktos 2013-02-25 Pažymos apie pareiškėjo 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11PP (P)-15912 ir skundžiamo sprendimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta (duomenys neskelbtini) (turėjo išmokėti (duomenys neskelbtini), o išmokėjo – (duomenys neskelbtini)) karių ir pareigūnų valstybinės pensijos (b. l. 13, 24). Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kaip prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šioje dalyje skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.) Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atsakovei dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2013-03-21 (b. l. 8-9, 25-26). Apie tai, kad jam sumažinta pensija, kaip nurodo atsakovė atsiliepime, pareiškėjas sužinojo 2010 m. vasario mėn., t. y., kai jam buvo sumokėta už 2010 m. sausio mėn. sumažinta pensija. Taigi, pareiškėjas praleido įstatyme numatytą 3 metų terminą, todėl, atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjui neprašant termino atnaujinti, taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjui mažintinas priteistinos pensijos dalies dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo suma už 2010 m. sausio mėn.

Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Aukščiau paminėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje konstatuota, kad vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios nagrinėjamu atveju deramai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Tai, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams, iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje nurodė, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Kadangi priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinus valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teismo įpareigojimas, vadovaujantis suformuota teismų praktika, gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini)sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikiama pareiškėjui informacija apie mokamos pensijos dydį, teisės aktus, kuriais remiantis pensija buvo apskaičiuota, atsisakoma mokėti pareiškėjui sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį bei atsisakoma ateityje mokėti paskirtos pensijos dydį.

ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą ar jo dalį. Kaip pažymėta minimoje 2013-03-12 LVAT nutartyje, skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti. Nors Vidaus reikalų ministerija, priimdama skundžiamą aktą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau, kaip paminėta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje, teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.

Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintos pensijos dalį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta J. K. išmokėti pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintos valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėArūnas KaminskasEgidija Puzinskaitė