Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. (S. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-08-28 S. K., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-06-30 išmokėjo įmonės darbuotojams: E. R. 2017 m. vasario mėnesį – 150 Eur, liepos mėnesį – 150 Eur, rugpjūčio mėnesį – 150 Eur, rugsėjo mėnesį – 150 Eur, spalio mėnesį 150 Eur, lapkričio mėnesį – 150 Eur, 2018 m. balandžio mėnesį – 150 Eur, gegužės mėnesį – 150 Eur, birželio mėnesį – 150 Eur; T. Ž. 2017 m. balandžio mėnesį – 150 Eur, gegužės mėnesį – 150 Eur; M. K. 2017 m. balandžio mėnesį – 150 Eur, birželio mėnesį – 150 Eur; A. T. nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. vasario mėnesio (10 mėnesių) – po 150 Eur, viso 1500 Eur; I. B. 2017 m. balandžio mėnesį – 150 Eur, gegužės mėnesį – 150 Eur, birželio mėnesį – 150 Eur; E. R. nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio (18 mėnesių) – po 150 Eur (viso 2700 Eur), iš viso 6600 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Neoficialų darbo užmokestį mokėjo sekančio mėnesio 13-15 dienomis. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tokiu būdu S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. į teismo posėdį atvyko, kaltę pripažino. Paaiškino, kad eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. 2018-07-16 buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, dėl nustatytų pažeidimų jam, S. K., surašyti du administracinio nusižengimo protokolai. 2018-08-16 nutarimu nubaustas 1000 eurų bauda už ANK 164 str., 205 str. 6d., 163 str. 4d. padarytus nusižengimus, baudą sumokėjo. Gailisi padaręs nusižengimus, pažeidimus pašalinimo, deklaracijas pataisė, sumokėjo mokesčius valstybės biudžetui. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą. Yra vedęs, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, gauna 500 Eur darbo užmokestį. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, sutuoktinė dirba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad S. K. kaltė dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 1), jo paties prisipažinimu, patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-22-7650-A1 (b.l. 5, 6), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 7-8), patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-22-7650-A4 (b.l. 9-11), E. R., E. R. (b.l. 13, 14) paaiškinimais, 2018-07-30 specialisto paaiškinimu (b.l. 25-28), kita rašytine bylos medžiaga.

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Kaip matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad bendrovės darbuotojų E. R., E. R. raštiški paaiškinimai ir patikrinimo metu pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad bendrovėje buvo vykdomas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, ką patvirtina ir bendrovės patikrinimo aktas. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą, vadovaujantis teisės aktais, atsako ūkio subjekto vadovas, o nagrinėjamu atveju tai yra S. K..

S. K. skirtina ANK 99 straipsnio dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Byloje S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažįsta padaręs nusižengimą, gailisi.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad S. K. žalą valstybei atlygino, kaltę pripažino visiškai, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybei bei įvertinęs S. K. šeimos bei materialinę padėtį, daro išvadą, jog skiriant nuobaudą už šį nusižengimą, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nuobauda, negu numatyta ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jam paskirti 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18090802432 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.