Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2013-09-19, apie 13 val., prie Sukilėlių pr. 51, Kaune, vairuodama automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

I. Š. taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 p., ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad ji išvažiuodama iš aikštelės stebėjo kliūtį iš kairės pusės, visas dėmesys buvo į ją, kad nekliudytų. Tuo metu smarkiai lijo, buvo didelis vėjas. Nejuto, kad išvažiuodama kliudė ir nubraukė kitą mašiną. Tikslo pabėgti iš autoįvykio neturėjo. Apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūno. Jos automobiliui nėra jokio įlenkimo, tik įbrėžimas. Neneigia, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Prisipažįsta kalta, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojas R. S. parodė, kad eismo įvykio metu buvo nubrauktos kelios automobilio detalės, todėl, jo nuomone, vairuotoja turėjo jausti susidūriną. Sprendžiant iš padarytų apgadinimų, žmogus turėjo kontaktą girdėti ir pajausti.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-4), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 5), tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), paaiškinimu (b. l. 7, 8), rašteliu (b. l. 9, 10), VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 11), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 15-16), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad I. Š. 2013-09-19, apie 13 val., prie Sukilėlių pr. 51, Kaune, vairuodama automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. I. Š. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, jis nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b.l. 3-4), automobiliai apgadinti labai nesmarkiai, nors braukimo žymė ant I. Š. automobilio gana ryškiai matoma, tačiau iš pažeidimo pobūdžio matyti, kad nėra jokio įlenkimo, yra braukimo žymė, nestipriai nubrauktas paviršinis automobilio dažų sluoksnis. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad I. Š. galimai nejuto ir negirdėjo kontakto, tai rodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ji neturėjo. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraukta dešinė pusė (priekinis sparnas, abejos durelės, galinis sparnas) (b. l. 5).Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobiliui Citroen, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės galinis sparnas (įlenktas), galinis bamperis (b. l. 2). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Š. būtų turėjusi motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę būdama neblaivi. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog I. Š. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jam skirtina bauda straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. I. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.