Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. L., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, UAB „Gelvora“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Mano būstas NPC“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, antstoliui A. B., antstolei B. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas taip pat negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų trims asmeniniams kreditoriams: Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, antstoliui A. B. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pareiškėjas kreditoriaus Seesam Insurance AS Lietuvos filialo naudai turi 1293,50 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą, kreditoriaus antstolio A. B. naudai 205,99 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą, kreditoriaus AB „AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 737,96 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą.

Bendra pareiškėjo solidarių (su R. L.) ir asmeninių skolų suma yra 16 349,70 Eur. Toks skolinių įsipareigojimų dydis viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžius (nuo 2020 m. sausio 1 d. - 15 175 EUR). Visų Pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams mokėjimo terminai jau yra suėję (visos pareiškėjo skolos pradelstos).

Pareiškėjas nemokus tapo iš esmės po to, kai be jo sutikimo dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditorius AB „Swedbank“, nuo 2012-12-27 vienašališkai nutraukė 2007-01-25 su pareiškėju, R. L. bei A. L. motina G. L. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-000270-FA (toliau - Kredito sutartis) ir pradėjo priverstinį skolos, kuri atsirado po įkeisto būsto realizavimo, išieškojimą iš pareiškėjo turto (priedai Nr. 5, 6). Kreditoriui nutraukus Kredito sutartį, o įkeistą būstą pardavus iš varžytynių, pareiškėjas kartu su R. L. ir G. L. šio kreditoriaus reikalavimo teisių perėmėjui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui solidariai liko skolingi 10 426,48 Eur dydžio sumą, kurios sumokėti pareiškėjas, R. L. ir G. L. neturi finansinių galimybių. Laiku ir visa apimtimi vykdyti Kredito sutarties sąlygas pareiškėjas tapo finansiškai nepajėgus dėl esminio gaunamų pajamų sumažėjimo, prasidėjusio 2011 metų pabaigoje.

2007 m. sausio 25 d. Pareiškėjas (kredito gavėjas), solidarios kredito gavėjos ir pradinis kreditorius ,,Swedbank“ AS (anksčiau AB bankas „Hansabankas“) sudarė Kredito sutartį Nr. 07-000270-FA, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo išduotas 72 405,00 Eur kreditas būstui įsigyti, o šie, įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles bei atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo laiku ir tinkamai vykdoma, susidarė įsiskolinimas.

Pradinis kreditorius, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į Vilniaus miesto 28-ąjį notarų biurą, kuris išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 962 dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų, įstatyminių ir sutartinių palūkanų išieškojimo iš A. L. bei solidarių skolininkų (kredito gavėjų). Vykdomasis įrašas buvo perduotas priverstinio išieškojimo tvarka vykdyti antstolės B. P. kontorai, kurioje buvo užvesta vykdomosios bylos (dėl A. L. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0171/13/02325).

2019-03-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Swedbank“ AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į aukščiau nurodytą pareiškėjo įsiskolinimą ,,PlusPlus Baltic“ OU. 2019-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi ,,PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į minėtą įsiskolinimą kreditoriui PlusPlus Capital AS. Kreditorius pažymi, jog įsiskolinimo likutį pagal vykdomąjį įrašą Nr. 962 atsiliepimo parengimo dienai sudaro 4 546,04 Eur, iš kurių 4 525,71 Eur skolos bei 20,33 Eur procesinių palūkanų. Taigi, pareiškėjas pateikia netikslią informaciją, nurodydamas įsiskolinimo likutį.

Pareiškėjo pajamas sudaro net 2 397 Eur (prieš mokesčius), o būtinąsias išlaidas kas mėnesį vos 450,00 Eur. Nors pareiškėjas nutyli kokio dydžio mokami mokesčiai nuo atlyginimo, tačiau net ir vertinant, kad tokie mokesčiai galėtų sudaryti apie 30 proc., pareiškėjo disponuojamos pajamos sudarytų 1 600,00 Eur, iš kurių atskaičius būtinąsias išlaidas (net nekvestionuojant jų dydžio) liktų daugiau nei 1 000,00 Eur suma, kurios per kelių metų laikotarpį užtektų daug didesnių įsipareigojimų įvykdymui.

Be to, pareiškėjas, nors uždirba dideles pajamas, nenurodo, kokias pastangas dėjo atsiskaityti su kreditoriais iki pareiškimo pateikimo dienos.

Pareiškime yra nurodoma, kad pareiškėjo gaunamų pajamų suma per laikotarpį nuo 2018-04- 06 d. iki 2019-08-04 d. sudarė vidutiniškai 2397 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčius), ir planuojama, kad 2020 metais gaunamo; darbo užmokesčio; suma nesikeis. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo pakankamai pajamų per jo nurodomą laikotarpį ir turėjo finansines galimybės mažinti turimų prievolių; apimti - pagal jo nurodomas pajamas per visą gaunamų pajamų laikotarpį (neįvertinant dar busimų 2020 metų pajamų), pareiškėjas galėjo perpus sumažinti turimų prievolių apimtį. Pareiškėjas niekaip nepaaiškino teismui dėl kokių priežasčių prievolių apimtis nebuvo mažinama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos FABĮ l str. l d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Pagal Lietuvos Respublikos FABĮ 6 str. l d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Lietuvos Respublikos FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog pradelstų solidarių ir asmeninių skolų suma sudaro 16 349,70 Eur. Tačiau tiek kreditoriaus PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atsiliepime duoti paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytą bendrų kreditorinių įsipareigojimų sumą. Kaip nurodo kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, atsiliepimo pateikimo dienai, įsiskolinimo sumą sudaro 4 525,71 Eur skolos ir 20,33 Eur procesinių palūkanų. Iš antstolės B. P. 2019-12-17 patvarkymo dėl informacijos apteikimo bei išieškojimo konkretaus skolininko atžvilgiu nutraukimo, matyti, jog antstolė B. P. nuo 2013-04-11 vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/02323, pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro 2013-03-15 vykdomąjį raštą Nr. 926, dėl jame numatytų sumų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. L., R. L. ir G. L., trečios eilės išieškotojo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas naudai. 2019-12-09 buvo gautas išieškotojo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pranešimas, kuriuo informuojama, kad pagal išieškotojo ir skolininkės R. L. sudarytą susitarimą skolininkė sumokėjo 4 000 Eur sumą. Išieškotojas informavo, kad skolininkė atsiskaitė pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 962 bei išieškotojas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas atsisako nepadengto įsiskolinimo dalies, solidarios skolininkės R. L. atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytą informaciją, antstolė nutraukė išieškojimą skolininkės R. L. atžvilgiu, bei informavo, jog neišieškota suma sudaro 6 197,51 Eur (5 971,62 Eur skola, 7,32 Eur palūkanos, 218,57 Eur antstolio vykdymo išlaidos).

Remiantis išdėstytu, teismas laiko, jog pareiškėjo skola kreditoriui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui sudaro 4 546,04 Eur.

Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jo solidari skola su R. L. kreditoriui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudaro 1336,65 Eur. Kaip matyti iš antstolio A. B. 2020-07-30 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vykdomoji byla dėl 582,45 Eur skolos ir 155,43 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. L. kreditoriaus AB „Vilniaus šilumos tinklai naudai, užbaigta.

Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, jog nėra jokių solidarių įsiskolinimų UAB „Gelvora“ ir UAB „Mano Būstas NPC“ naudai. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių solidarų 790,36 Eur įsiskolinimą kreditoriui UAB „Gelvora“ bei 386,03 Eur solidarų įsiskolinimą kreditoriui UAB „Mano Būstas NPC“, nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo asmeninius įsiskolinimus.

Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas pareiškimo pateikimo dienai jokių solidarių skolų neturi, o jo asmeninių skolų suma neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos FABĮ 2 str. 2 d. keliamų reikalavimų, todėl tuo pagrindu fizinio asmens bankroto bylą jam atsisakytina kelti.

Be to, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

Kaip minėta anksčiau, FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Lietuvos Respublikos FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Be to, jog pareiškėjas neatitinka formalių kriterijų, būtinų fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t.y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams neviršija 25 MMA, vertintinos ir pareiškėjo pastangos atsiskaityti su kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nemokumą grindžia nurodydamas, jog finansinė krizė sugriovė pareiškėjo finansinį stabilumą, o taip pat padidėjo išlaikytinių skaičius ir sumažėjo gaunamos pajamos. Pareiškėjas susilaukė vaikų, pasikeitė šeimyninė padėtis (išsiskyrė). Jo gaunamos pajamos yra nestabilios (priklauso nuo sezoniškumo).

Viena iš Lietuvos Respublikos FABĮ 16 str. nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (Lietuvos Respublikos FABĮ 16 str. 10 p.). Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis turi sveikatos problemų, kurios ribotų galimybes dirbti, į bylą nepateikta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog aktyviai siekia susirasti darbą, už kurį apmokama nepriklausomai nuo sezono. Nepateikė duomenų, jog siekė susirasti darbą Lietuvoje. Tokia pareiškėjo pozicija vertinant ją sąžiningumo kontekste, leidžia manyti, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Pareiškėjo teiginiai, kad jam sunku rasti geriau apmokamą darbą, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Kaip teisingai pažymėjo kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pareiškėjo pajamas sudaro net 2 397 Eur (prieš mokesčius), o būtinąsias išlaidas kas mėnesį vos 450,00 Eur. Taigi pareiškėjo disponuojamos pajamos sudaro 1 600,00 Eur, iš kurių atskaičius būtinąsias išlaidas (net nekvestionuojant jų dydžio) liko daugiau nei 1 000,00 Eur suma, kurios per kelių metų laikotarpį užtektų daug didesnių įsipareigojimų įvykdymui.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, būtų ėmęsis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus bei bendradarbiaudamas su kreditoriais, būtų bandęs ieškoti šalims priimtino sprendimo būdo.

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismo tinklapyje (Lietuvos Respublikos FABĮ 5 str. 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos FABĮ, Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.