Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, specialaus išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 6 d., šiuo metu teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2025 m. birželio 29 d. apie 09.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,HONDA CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0146, jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. G. kaltė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino pilna apimtimi. Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad kuris laikas gyvena pas draugą Č., su juo įvykio dieną gėrė, gal kažką šventė nepamena, alkoholinius gėrimus jau vartojo iš pačio ryto. Nusprendė nuvažiuoti pas savo dukrą į (duomenys neskelbtini), pasiėmė savo dėdės automobilį ir su draugu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas kitą draugą, jį pasiėmė, tada važiavo pas dukrą į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), buvo gal dar kažkur sustoję, gerai nepamena. Tiek prieš vairavimą, tiek ir vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus. Pabuvo pas dukrą ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), kur sustabdė pareigūnai. Teisę vairuoti jau seniai yra praradęs, gal prieš penkiolika metų, taip pat dėl girtumo, žinojo, kad neturi teisės vairuoti, bet va taip jis nusprendė pasielgti, nes buvo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai S. Č. ir M. G., paaiškino, kad 2025 m. birželio 29 d. iš tiesų važinėjosi automobiliu, kurį vairavo neblaivus A. G. Liudytojas S. Č. paaiškino, jog įvykio rytą kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė važiuoti su kaltinamuoju į (duomenys neskelbtini), dar (duomenys neskelbtini) pasiėmė draugą M. G., važiuojant į (duomenys neskelbtini) kelis kartus buvo sustoję, tam, kad išgertų alaus, mašinoje turėjo ,,bambalių“, vėliau juos grįžusius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sustabdė pareigūnai, kadangi važiuojant žiedine sankryža A. staigiai stabdė vairuojamą automobilį, nes priešais važiavo kitas automobilis, tam, kad neatsitrenkti į jį. Automobilis su kuriuo jie važiavo buvo M., jį iš pastarojo pasiėmė A. (t. 1, b. l. 19-21). Liudytojas M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. birželio 29 d. iš teisų su A. G. ir S. Č. su džipu ,,Honda“, važiavo pasivažinėti į (duomenys neskelbtini), vėliau grįžus į (duomenys neskelbtini) juos sustabdė pareigūnai dėl A. vairavimo, kur žiedinėje sankryžoje A. staigiai sustabdė vairuojamą džipą, nes būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Vairuodamas A. tikrai neatrodė blaivus, o (duomenys neskelbtini) dar vartojo alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 27-29). Taigi, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai patvirtina aplinkybę, jog 2025 m. birželi 29 d. kaltinamasis A. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat ir vairavimo metu vartojo alkoholinius gėrimus.

Byloje esantis 2025 m. birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patvirtina, kad 2025 m. birželio 29 d. apie 09.09 val. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju patikrinimu nustatyta 2,47 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,61 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo aktu, konstatuota, kad alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo, tai yra 2025 m. birželio 29 d. 09.11 val. metu A. G. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antro patikrinimo, tai yra 2025 m. birželio 29 d. 09.26 val. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad įvykio metu A. G. vairavo transporto priemonę ,,Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. V., tuo tarpu, iš pastarojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog liudytojas savo automobilio nedavė A. G., priešingai pastarasis savavališkai jį pasiėmė, be jo žinios, žinodamas, kad jo nėra namuose, kad jis yra ligoninėje. Anksčiau taip pat niekada nėra davęs vairuoti A. savo automobilio, nebent automobilį reikėdavo patraukti vos kelis metrus (t. 1, b. l. 23-25).

Visi šie įrodymai patvirtina, jog A. G. 2025 m. birželio 29 d. apie 09.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,HONDA CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0146, jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Kaltinamasis pripažįstamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog yra neblaivus, vis viena vairavo transporto priemonę, taip padarė vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą. Teismas nenustatė nei kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, nors teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tam teismas nenustatė pagrindų. Teismo vertinimu kaltinamojo prisipažinimas nėra siejamas su savanoriškumu, priešingai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo tiek akivaizdi, jog kitokios pozicijos, nei prisipažinimo kaltinamasis ir negalėjo pasirinkti, tuo tarpu jokio nuoširdaus kaltinamojo gailesčio dėl savo veiksmų, teismas nenustatė, priešingai, net ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nors ir esmines aplinkybe pripažino, tačiau siekė nutylėti tam tikrus faktus, kaip pavyzdžiui važinėjimą po miestą iki paimant draugą, taip pat melagingai nurodė, aplinkybę, jog jam buvo leista naudotis transporto priemone, su kuria buvo padarytas nusikaltimas, atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė nuoširdaus gailesčio, tuo tarpu kaltinamojo prisipažinimas buvo pagrindas bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Skiriant bausmę teismas įvertina tai, kad kaltinamasis nors ir šiuo metu yra laikomas neteistu, tačiau įvertinus jo praeitį, šiuo nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika, nėra laikoma atsitiktinio pobūdžio, o priešingai kaltinamojo neigiamų nuostatų raiška, kai akivaizdu, jog iš ankstesnio nusikalstamo elgesio ir skirtų bausmių, kaltinamasis negebėjo pasimokyti. Kaltinamasis trijų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka nei psichiatro nei psichologo įskaitoje neregistruotas. Nors dar yra darbingo amžiaus, tačiau yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau aktyviai darbine veikla nesidomi, nes jau kaip pats nurodė apie porą metų nedirba. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas buvo ne tik ciniškas, tačiau ir išskirtinai pavojingas visuomenės atžvilgiu, o būtent kaltinamasis nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus, tuomet nusprendė iš (duomenys neskelbtini) vykti į (duomenys neskelbtini), kai tarp gyvenviečių atstumas yra apie 8 kilometrus, dalis kelio yra mieste, dalis kelio automagistralėje, kur visada eismas yra išskirtinai intensyvus, o vykdamas į (duomenys neskelbtini), dar važinėjo po (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) vyko atgal į (duomenys neskelbtini) ir šiame mieste buvo sustabdytas pareigūnų, kaip liudytojai paaiškino būtent dėl jo vairavimo. Tokiu būdu jo intensyvus vairavimas tiek mieste, teik automagistralėje, kėlė išskirtinę grėsmę ne tik jo paties, tačiau ir kitų kelių eismo dalyvių saugumui, o be to kartu su savimi jis vežėsi ir du keleivius. Pats kaltinamasis pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus ne tik iki vairavimo, tačiau ir vairavimo metu, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, o byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog sustabdžius kaltinamąjį ir patikrinus jo neblaivumą, promilių kiekis tik didėjo, kas patvirtina faktą, jog alkoholis buvo vartotas neseniai, ir šios aplinkybės išskirtinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, juo labiau, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo artimas sunkiam. Toks kaltinamojo nusikalstamas veikimas tapo neabejotinu iššūkiu visuomenei, o pačio kaltinamojo veiksmų vertinimas, nurodant, kad jis buvo tiesiog neblaivus dėl to taip ir gavosi, atskleidžia jo visiškai atsainų požiūrį į kitų asmenų saugumo interesus ir įstatymų laikymąsi. Taip pat išskirtinai neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, jog jis nusikaltimą padarė ne tik, kad ne su jam priklausančia transporto priemone, tačiau ir su transporto priemone, kurią jis savavališkai pasiėmė iš asmens, kuris tuo metu gulėjo ligoninėje ir ne tik, kad nežinojo apie su jo transporto priemone daromą nusikaltimą, tačiau ir jokia prasme neleido tokia priemone naudotis, o tai patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad jis net ir žinodamas, jog apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones, kaip pats teigė teisę vairuoti jau praradęs seniai už vairavimą neblaiviam, vis viena rinkosi valdyti padidinto pavojaus šaltinį, neturėdamas tam teisėto pagrindo ir būdamas neblaivus. Kaltinamojo A. G. atsainus požiūris į daromą nusikalstamą veiką, intensyvus nusikalstamas veikimas, tai yra, kad jo vairavimas truko ilgą laiką, pervažiuojant iš vienos teritorijos į kitą, ne jam priklausančios transporto priemonės panaudojimas, tik neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį veikiantį priešingai visuomenės interesams, kurie paremti bendra morale ir įstatymu laikymusi. Atsižvelgiant tik į neigiamą charakteristiką ir kitus neigiamus aspektus teismas sprendžia, jog kaltinamajam A. G. už padarytą nusikaltimą skirtina griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. G. gynėjas prašė pastarajam skirti baudą, tačiau teismas sprendžia, jog tokia bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai, tokią išvadą grindžia sekančiai. Visų pirma šiuo metu, kaip jau aukščiau minėta, kaltinamasis nedirba, jo gaunama nedarbo išmoka yra 243 Eur per mėnesį, iš kurios jis pragyvena, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gal eis dirbti valdiško darbo, tačiau konkrečių planų nenurodė, o visa tai teismo vertinimu nesudaro pagrindo manyti, jog baudos bausmė bus efektyvi, juo labiau, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtinas ir konfiskuotino turto išieškojimas. Taip pat skiriant bausmę, buvo patikrintas antstolių registras ir nustatyta, jog kaltinamojo atžvilgiu yra pradėta itin daug vykdomųjų bylų dėl piniginio išieškojimo (baudų), kurios iki šiol nėra išieškotos, kas tik sustiprina teismo vertinimą dėl baudos bausmės neefektyvumo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kaip ir aukščiau nurodė, jog bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo atveju bus pasiekti tik kaltinamajam A. G. paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybės negatyvumą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai į kokius gėrius buvo kėsinamasis, kaip buvo pažeistas visuomenės interesas į saugią aplinką ir saugumą kelyje, nenustatė ir pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, įsiteisėjus panaikintina.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti išskirtinai neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis buvo labai artimas sunkiam girtumo laipsniui. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę būdamas itin apsvaigęs, ignoravo aplinkybę, jog savo priešingu įstatymams elgesiu kelia realų pavojų kitų asmenų gyvybei, kadangi jo nekoordinuotas transporto priemonės valdymas, galėjo sukelti pavojų tiek pėsčiųjų sveikatai ir gyvybei, tiek ir kitų transporto priemonių vairuotojams ar keleiviams. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamajam A. G. kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įskaitant ir galimybę tokią teisę įgyti, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo veikos padarymo momento – 2025 m. birželio 29 d.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. Aptariamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Formos viršusBK 72 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Iš AB ,,Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis ,,Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. V. (t. 1, b. l. 37), kuris kaip bylos duomenimis nustatyta, nežinojo apie su jam priklausančia transporto priemone daromą nusikalstamą veiką, o ir apskritai nebuvo leidęs kaltinamajam transporto priemone naudotis. Atsižvelgiant į tai natūra konfiskuoti automobilio ,,Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis aukščiau aptartomis imperatyviomis įstatymo nuostatomis dėl turto konfiskavimo teismas nusprendžia iš kaltinamojo A. G. išieškoti automobilio ,,Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri VšĮ ,,Emprekis“ pažymos duomenimis yra 2890 Eur (t. 1, b. l. 40). Formos apačia

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neabejotinai apsvaigęs nuo alkoholio, o jo veiksmų pasirinkimui įtakos turėjo būtent alkoholio vartojimas, atsižvelgiant į tai, teismas įpareigoja kaltinamąjį A. G. per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Įvertinus įstatymo imperatyvia nuostatą dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. G. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos;

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo savanoriško prisistatymo į bausmės atlikimo vietą arba nuo faktinio jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. G. valstybės naudai priteisti konfiskuotino automobilio ,,Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2890 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų).

Išaiškinti A. G., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu įpareigoti kaltinamąjį A. G. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.