Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d., bei nubaustas laisvės atėmimu 2 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: E. B. pagal BK 22 str. 1, 2 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d.; 260 str. 3 d.; M. S. pagal BK 25 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d.; 260 str. 3 d.; T. V. pagal BK 238 str. 1 d.; V. U. pagal BK 266 str. 1 d., 259 str. 2 d., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su M. S. kaip padėjėjai, veikdami organizuota bendrininkų grupe su G. A. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas) ir E. B., padėjo jiems neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas, turint tikslą jas platinti, o būtent:

E. B. ir G. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2003 m. vasarą tiksliai nenustatytu laiku susitarus dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybos, turint tikslą jį platinti, E. B. padėjo jiems surasti patalpas (duomenys neskelbtini), S. A. nuomojamoje sodyboje, atlikti šių patalpų remontą ir tinkamą įrengimą chemijos laboratorijai, įsigyti įrangą psichotropinių medžiagų gamybai, padėjo jiems išstudijuoti įsigytas chemines formules bei technologijas amfetaminui gaminti, M. S. padėjo specializuotoje parduotuvėje nupirkti stiklinę kolbą, reikalingą amfetaminui gaminti. To pasekmė – E. B. ir G. A. pagamino ne mažiau kaip 2,539 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį surado 2005 m. liepos 14 d. Aleknonių k. esančioje sodyboje, jo kiekis nustatytas stiklainyje esančio skysčio sudėtyje.

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką į BK 262 str. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog nuosprendis priimtas, visapusiškai neištyrus visų bylos aplinkybių. 2002-2003 metais jis kartu su E. B., G. A. nuvyko į Mažeikius pas A. K. draugą pirkti kolbų narkotikų gamybai. Nupirktos kolbos buvo padėtos jo namuose. Apeliantui pasiūlius, kartu su E. B. ir G. A. nuvyko pas apelianto pažįstamą S. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir susitarė, kad jo sodyboje nuomos patalpą. Patalpą jie visi suremontavo, tačiau apeliantas remonto pabaigoje nedalyvavo. Netrukus jis suprato, jog E. B. ir G. A. nori jį įtraukti į narkotikų gamybą. Tai apeliantui buvo nepriimtina ir jis atsisakė. Dėl šio pasiūlymo jis su G. A. susipyko, pradėjo stipriai gerti. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoseklūs, o G. A. parodymai apie apelianto dalyvavimą gaminant narkotikus neatitinka objektyvios tiesos. Apeliantas pradėjo gerti iki narkotikų gamybos pradžios, todėl juos gaminant nedalyvavo.

Apeliantas mano, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normą, nes jo nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 262 straipsnį.

Prašo atsižvelgti, jog jis jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną ir nepilnametę dukrą, be to, sūnų iš pirmos santuokos, jiems pastoviai teikia materialinę pagalbą. Jo pagalbos reikia ir motinai, kuri yra pensininkė. Būdamas laisvėje, turi galimybę įsidarbinti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. B. kaltė padėjus padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje E. B. be pagrindo įvardijo kaip asmenį, padėjusį E. B., veikusiam organizuota bendrininkų grupe su G. A., pasikėsinti gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl E. B. veikos kvalifikavimo

Nuteistasis E. B. neginčija padėjęs E. B. ir G. A. įsigyti kolbas psichotropinėms medžiagoms gaminti, išnuomoti bei suremontuoti patalpą S. A. sodyboje (duomenys neskelbtini), ją pritaikant amfetaminui gaminti, laikęs namuose kolbas bei užrašus su amfetamino gamybos technologija, padėjęs virinti metalinius stovus kolboms įdėti ir pan., tačiau prašo tokią jo veiką perkvalifikuoti į BK 262 straipsnį.

Toks prašymas nepagrįstas.

Veika kvalifikuojama pagal BK 262 str. tada, kai kaltininkas neteisėtai gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti arba neteisėtai rengė ar platino narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas.

Šioje byloje nustatyta, kad E. B. nusikalstamos veikos objektyvioji pusė apėmė ne tik dalį BK 262 str. dispozicijoje išvardintų veiksmų, bet ir padėjimą gaminti psichotropines medžiagas. Realiai atlikti E. B. veiksmai viršija BK 262 str. dispozicijoje išvardintus veiksmus, nes jis jau pirmoje apklausoje (t. 9, b. l. 156-159) išsamiai parodė nuo pat pradžių iš savo draugo K. K. žinojęs, jog E. B. ir G. A. ruošiasi gaminti amfetaminą ar metamfetaminą, supažindino juos su A. K., galėjusiu padėti gauti įrangą psichotropinėms medžiagoms gaminti ir išmaniusiu chemiją; E. B. ir G. A. nutraukus santykius su K. K., E. B. pats tiesiogiai su jais bendravo ir kartu atliko jam inkriminuotus veiksmus.

Savo parodymus E. B. patvirtino teisme.

Tiesa, apeliantas teigia savo noru atsisakęs gaminti psichotropines medžiagas, nes jam tai buvo nepriimtina.

Šią aplinkybę paneigia bylos medžiaga.

Jau minėtoje pirmoje apklausoje E. B. paaiškino priežastį, kodėl jis neįsitraukė į patį amfetamino gamybos procesą: jis suprato, kad E. B. ir G. A. jį su dar vienu vaikinu Tomu nori išnaudoti vien kaip šio proceso vykdytojus, jam nepatiko G. A. pamokymai, akivaizdus jų vadovavimas.

Šioje apklausoje E. B. parodė, kodėl G. A. jam liepė atiduoti laikytas amfetamino gamybos formules ir kolbas – tuo metu E. B. turėjo problemų su policija.

Tai įrodo, jog priešingai, negu teigia apeliaciniame skunde, E. B. netęsė veikos ne sąmoningai, suprasdamas jos nusikalstamumą, bet tai nulėmė kiti motyvai.

Viena vertus, buvo užgauta jo savimeilė, ambicijos, kad jam skirtas tik psichotropinės medžiagos gamintojo vaidmuo, o realizuos kiti, jis buvo laikomas nelygiaverčiu E. B. ir G. A. partneriu.

Antra vertus, pastarieji nenorėjo rizikuoti ir atkreipti policijos dėmesio, šiai susidomėjus E. B.

Yra ir trečias argumentas, susijęs su E. B. vėlesne veikla bei paneigiantis, jog aptariamu laikotarpiu jis laisvanoriškai atsisakė nusikalstamos veiklos.

Toje pačioje pirmoje apklausoje E. B. parodė, kad nusikopijavo jam patikėtus saugoti užrašus apie amfetamino ar metamfetamino gamybos technologiją ir maždaug 2004 m. nutarė pagal juos pats su draugais gaminti psichotropinę medžiagą, buvo nupirkęs visas reikalingas chemines medžiagas, investavęs keletą tūkstančių litų, tačiau neturėjo, kas pagamintą medžiagą realizuotų, todėl nebegamino.

Tai neginčijamai įrodo, jog E. B. kaip E. B. ir G. A. padėjėjo veikla 2003 m. nutrūko ne dėl tų priežasčių, kurias jis išdėstė apeliaciniame skunde.

G. A. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai parodė, kodėl jis ir E. B. nutraukė ryšius su E. B.: šis ėmė girtauti.

Taigi jis tapo nepatikimas ir galėjo sužlugdyti verslą, iš kurio kaltininkai tikėjosi didelių pajamų.

Tuo paneigiamas apeliacinio skundo motyvas, kad E. B. ėmė girtauti dėl jam nepriimtino pasiūlymo. Priešingai, jo paslaugų bendrininkai atsisakė dėl girtavimo, kėlusio pavojų pradėtam psichotropinių medžiagų gamybos verslui.

Apeliantas savo skunde teigia liudytojo G. A. parodymus buvus nenuoseklius. Taip jis siekia sumenkinti šių parodymų, nusakančių E. B. ir kitų kaltininkų vaidmenį, įrodomąją reikšmę.

Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliacinio skundo motyvą kaip nepagrįstą.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklaustas kaip įtariamasis G. A. iš tiesų neigė bet kokį savo ryšį su psichotropinių medžiagų gaminimu (t. 7, b. l. 19-20), tačiau po akistatų su tuo metu įtariamaisiais S. A. ir I. A. (t. 7, b. l. 22-23, 28-29) jis pripažino kaltę ir išsamiai parodė apie savo bei grupės narių veiksmus darant nusikaltimą (t. 7, b. l. 30-34). Šie parodymai toliau buvo nuoseklūs ir nesikeitė nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme (t. 7, b. l. 60-63, 82-83, 86-87, 88-89, 99-101, 103-107, 113-121, 127-136; t. 11, b. l. 99-107).

Teismas teisingai nustatė, kad nusikalstama veika buvo daroma organizuota grupe, kadangi jos nariai susitarė daryti sunkų nusikaltimą ir kiekvienas narys turėjo savo užduotį: E. B. surado galintį išnuomoti patalpas psichotropinėms medžiagoms gaminti S. A. ir chemijoje nusimanantį bei galintį gauti reikiamą įrangą A. K.; M. S. padėjo įsigyti dalį įrangos; E. B. bei G. A. gavo psichotropinės medžiagos amfetamino gaminimo technologiją ir tiesiogiai gamino psichotropinę medžiagą.

Apeliantas teigia, jog nesitarė su kitais asmenimis dalyvauti nusikalstamoje veikoje, tačiau buvus tokį susitarimą rodo jo konkliudentiniai veiksmai: žinodamas E. B. ir G. A. sumanymą gaminti psichotropinę medžiagą, jis aktyviai savo noru padėjo pirminėje veikos stadijoje šį sumanymą realizuoti.

Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d., kadangi 2005-08-31 specialisto išvados Nr. 7022 duomenys (t. 7, b. l. 74-76) įrodo, kad organizuotos grupės narių bendrų veiksmų pasekmė – 2003 m. vykdytojams pavyko pagaminti 2,539 g psichotropinės medžiagos amfetamino, o E. B. nuo pat pradžių subjektyviai suvokė, jog gamybos rezultato bus siekiama, ir savo veiksmais pirminėje veikos stadijoje padėjo šį rezultatą pasiekti.

Dėl bausmės

Teismas paskyrė E. B. minimalią laisvės atėmimo bausmę ir tokį sprendimą motyvavo.

Apeliantas tyčia padėjo padaryti sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), tačiau teismas atsižvelgė, kad iš dalies dėl pačių kaltininkų pasyvaus elgesio faktiškai esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta, psichotropinė medžiaga tolesnėn apyvarton nepaleista ir reali žala visuomenės saugumui, žmonių sveikatai nepadaryta, nuteistojo veiksmų apimtis yra nedidelė.

Antra vertus, tokio pobūdžio veika, nepriklausomai nuo rezultatų, savo esme yra pavojinga visuomenės saugumui, todėl už ją įstatymo leidėjas numato griežtą bausmę.

Byloje yra duomenų, jog E. B. dirbo ir darbovietėje gerai charakterizuojamas (t. 12, b. l. 37), tačiau su apeliaciniu skundu pateikta charakteristika (t. 12, b. l. 125) įrodo, kad jis dirbo vos daugiau kaip keturis mėnesius, nors jam buvo paskirta švelni kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri darbui netrukdė.

Apeliantas prašo atsižvelgti, jog jis jaunas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną ir nepilnametę dukrą bei sūnų iš pirmos santuokos, kuriems pastoviai reikia materialinės pagalbos, pensininkę motiną. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tokią materialinę pagalbą teikė sūnui iš pirmos santuokos ar pensininkei motinai. Be to, jis paskutinius mėnesius iki suėmimo nedirbo, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar jis realiai galėjo jiems padėti.

Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė organizuota grupe).

Teisėjų kolegijos nuomone, E. B. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga. Švelninti bausmės nėra teisinių pagrindų.

Dėl nuosprendžio keitimo

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, buvo nenuoseklus.

E. B. veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 25 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. kaip padėjimą E. B. bei G. A., veikiant organizuota grupe, neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas, turint tikslą jas platinti.

Tačiau aprašydamas E. B. ir G. A. veiką, jiems organizuota grupe pasikėsinus gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, teismas nurodė, kad šią veiką jie pasikėsino padaryti, taip pat padedant E. B.

Šis teiginys ne tik neatitinka byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, bet ir prieštarauja E. B. pateiktam kaltinimui, kadangi jis nebuvo kaltinamas padėjęs E. B. bei G. A. pasikėsinti gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti.

Dėl to šis teiginys iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad E. B., veikdamas organizuota bendrininkų grupe su G. A., pasikėsino gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, padedant E. B.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.