Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-293-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
1S-293-497/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
G. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-293-497/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-162, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. I. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. G. I. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.

2. G. I. bausmės pradžia – 2012 m. liepos 1 d., pabaiga – 2024 m. liepos 1 d. ? paskirtos bausmės G. I. atliko – 2020 m. balandžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 3 metai 10 mėnesių 4 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 59-162 nuteistajam G. I. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija priimdama tokį sprendimą atsižvelgė, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo nuostatos į darbą pataisos įstaigoje neigiamos, nuteistasis nerodo iniciatyvos atlyginti jam priteistą nusikaltimu padarytą žalą, stokoja problemų identifikavimo, nepakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, 2020 m. spalio 2 d. nutartimi jį atmetė. Teismas sprendė, kad byloje nustatyta daugiau neigiamai G. I. charakterizuojančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra pasirengęs grįžti į laisvę, be to nuteistasis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, kurie būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis G. I. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nutartyje išdėstė argumentus pagrindžiančius sprendimą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymą. Nuteistasis nurodo, kad Komisija nustatė, jog jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl lieka neaišku , kokias neigiamas savybes jis dar turi pakeisti, kad atitiktų kriterijus, kad lygtinis paleidimas jam būtų taikomas. Nuteistasis teigia, kad jis pilnumoje atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, todėl teismo nutartis yra neobjektyvi. Teismas nepagrįstai savo sprendimą rėmė tuo, kad jis praeityje teistas du kartus ir tokiu būdu pažeidė non bis in iden principą, kadangi Lietuvos teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas nei jų kiekis nėra lemiami veiksniai įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis skunde nurodo precedentus, kuomet ne kartą teistiems asmenims lygtinis paleidimas buvo taikomas, net jiems ir turint galiojančių nuobaudų. Skunde teigiama, kad teismas nepaneigė jo atveju egzistuojančių formalių lygtinio paleidimo sąlygų bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, kad nėra galimybės toliau jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. I. skundas atmestinas.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. I. skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą taikyti iš pataisos įstaigos, yra motyvuota ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę tam tikrą bausmės dalį. G. I. atliko nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Be to, net ir nustačius , kad nuteistasis dėjo akivaizdžias pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, privalu įvertinti ir kitas aplinkybes ir tik tuomet spręsti ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. I. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 85 balai. Iš jų 66 balai yra dinaminiai, tai reiškia, kad nuteistasis turi galimybę juos mažinti. Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Pirmo svarstymo metu jo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika buvo vidutinė ir sudarė 86 balus, taigi sumažėjo ji tik vienu balu. Pirmojo svarstymo metu Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą rekomendavo nuteistajam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis įvykdė rekomendacijas, tačiau vien to nepakanka konstatuoti didelę asmens pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik neigiamai G. I. charakterizuojančias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad G. I. per bausmės atlikimo laiką 8 kartus skatintas, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo metu stebima teigiama elgesio dinamika. Motyvuotas dalyvauti priemonėse, kurios orientuotos į jo kriminogeninę riziką įtakojančių veiksnių valdymą. Įgyvendinant Komisijos pateiktas rekomendacijas, nuteistasis pradėjo aktyviai dalyvauti tiek pozityvaus užimtumo priemonėse, tiek intervencinėse, elgesio korekcijos programose. Visas Komisijos rekomendacijas įvykdė. Sistemingai dalyvauja Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima. Savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, mano, jog daugiau nenusikals.

10. Nepaisant to, iš bylos duomenų matyti, kad yra pakankamai ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų. G. I. per bausmės atlikimo laiką baustas net 20 kartų, už alkoholio vartojimą, draudžiamų daiktų turėjimą, įžūlų elgesį, grasinimus pataisos namų personalo atžvilgiu, bausmės atlikimo metu, 2019-07-26, baustas administracine tvarka už nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje padarymą. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 30 d. pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-853, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 11670,55 Eur., tačiau nededa jokių pastangų dengti ieškinį, išreiškia neigiamas nuostatas į darbą pataisos įstaigoje, siūlomą darbą dirbti atsisakė, yra finansiškai remiamas kitų asmenų, tačiau pataisos įstaigos parduotuvėje išleidžia beveik visą leistiną sumą per mėnesį ir teigia nesusimastęs turima skolą dengti po truputį paties iniciatyva. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. I. nepakankamai geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos ir tai siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška, taip pat nuteistasis linkęs mąstyti apie savo elgesio pasekmes labiau atsižvelgdamas į individualius paties poreikius, kas yra reikšmingas veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje. Būtent šios, anksčiau išvardintos aplinkybės ir sudaro nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę mažinti ar dėti pastangas tai daryti. Šiuo metu nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme. Po pirmojo Komisijos svarstymo nuteistasis nebuvo baustas, reiškė poreikį kontroliuoti alkoholio vartojimo įpročius ateityje, sistemingai dalyvauja savitarpio pagalbos grupės AA užsiėmimuose, savanoriškai kreipėsi į įstaigos psichologą, tačiau to neužtenka, kad konstatuoti nuteistojo didelę pažangą siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.

11. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo teistumų skaičius neturėtų įtakoti lygtinio paleidimo taikymo ir nurodo eilę bylų, kuomet lygtinis paleidimas buvo taikomas ir ne kartą teistiems asmenims. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas atsisakydamas tenkinti jo skundą savo sprendimo negrindė tuo, kad G. I. buvo teistas. Teismas nutartyje išaiškino „teistas“ ir „turintis teistumą“ sąvokas , pasisakė, kad aplinkybė jog asmuo buvo teistas svarbi, tačiau negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą ir kaip minėta, šia aplinkybe priimdamas skundžiamą nutartį nesirėmė.

12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu nuteistasis G. I. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atmesdamas G. I. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. I. skundas atmetamas. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis aktyvių veiksmų, kurių įgyvendinimas rodytų jo motyvaciją ir toliau sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad ateityje jis nebenusikals, vykdys skirtus įpareigojimus ir pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. I. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas