- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- 2-26-744/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00763-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pareiškėjas
- P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą pareiškėjas pagrindė rašytiniais įrodymais bei įrodinės liudytojų, kuriuos pats pasikvies į teismo posėdį, parodymais (b.l. 1).
Pareiškėjas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1980 metais iš tuometinio Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio už 3000 rublių įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Namą, kuriame gyveno nuo 1978 metų, nusprendė jam parduoti kolūkio valdyba. Jis į kolūkio kasą sumokėjo 3000 rublių ir gavo kvitą, tačiau jo neišsaugojo, nes jis sudegė 2001 m. sausio mėnesį, kai namuose buvo kilęs gaisras. Rašytinė namo pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, į notarą dėl jos sudarymo nesikreipė. Tame name gyvena ii šiol ir juo naudojasi kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Nurodė, kad šiai dienai Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra užvesta bylų dėl pareiškime minimo turto pripažinimo bešeimininkiu. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 46).
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pagal šį punktą negali būti patvirtinamas pastato, žemės ar miško valdymo faktas, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas bei pripažinimas bešeimininkiu (CPK 524 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t.y. neteismine, tvarka; 4) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu (tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą); 5) pastatas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, pastatai pastatyti teisėtai. Todėl negalima nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai buvo pastatyti savavališkai. Atitinkamai negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) Nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pavyzdžiui, nesilaikyta privalomos sandorio formos reikalavimų arba sandoris, pagal kurį įgytas daiktas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, pastatai pastatyti savavališkai.
Pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Kadangi pareiškėjas P. K. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 1980 metais nusipirko iš tuometinio Pakruojo rajono „Nemuno“ kolūkio, reikia vadovautis tuo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso nuostatomis. Pagal sandorio sudarymo metu (1980 metai) galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 1983 m. gruodžio 11 d.), gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį darė negaliojančią (1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 1983 m. gruodžio 11 d.)).
Kadangi pareiškėjas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tik sumokėjo pinigus už įsigyjamą gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, o rašytinės sutarties nesudarė, jos notariškai nepatvirtino ir neįregistravo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra nesilaikė sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi pareiškėjas P. K., nors ir nėra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių dokumentų matyti, kad jis yra galimai sąžiningai įgijęs šį nekilnojamąjį turtą ir jį kaip savo valdo daugiau nei dešimt metų, todėl pareiškėjui išaiškintina jo teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CK 4.68 str., CPK 530 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. str., 293 str. 1 d. 1 p., 294 str., 295 str., 443 str. 1 d., teismas
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Pareiškėjui P. K. išaiškinti, kad jis gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.