Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1991-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
1-1991-271/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1991-271/2017
Proc. Nr. 1-01-1-15135-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-1991-271/2017 medžiaga, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. būdamas darbingas ir sveikas, vengė pareigos pagal 2004-10-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą išlaikyti sūnų M. Š. gim. 2003-05-11, tai yra vengė mokėti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui M. Š., mokant kas mėnesį po 150 litų (kas atitinka 43,45 eurus) periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo 2004-05-11 iki sūnaus pilnametystės, dėl ko nuo 2006-10-01 iki 2017-06-01 susidarė 6319,90 eurų bendras įsiskolinimas, išskyrus laikotarpius nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. sausio, 2009 m. balandį, kai alimentai buvo mokami, bei nuo 2013-04-15 iki 2014-03-18, kai jis buvo registruotas darbo biržoje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo A. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojų Irenos Beliačic, V. J., I. G., D. Š. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad su I. G. jis nebuvo sudaręs santuokos, kartu gyveno apie 3 metus. 2003-05-11 jiems gimė sūnus M. Š.. Kadangi jo ir I. G. santykiai tik blogėjo, nusprendė nebūti kartu ir išsiskirti. Apie pusmetį padėjo finansiškai išlaikyti nuomojamą bustą, kuriame tuo metu gyveno I. G. su sūnumi, vėliau nustojo tai daryti. 2004-10-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu jis buvo įpareigotas mokėti sūnui M. Š. išlaikymą po 150 litų (kas atitinka 43,45 eurus) iki vaiko pilnametystės. Tuo metu jis buvo nedirbantis, pajamų neturėjo, todėl ir sūnaus finansiškai neišlaikė. 2011-04-29 jis antstolei Irenai Beliačic yra pranešęs apie savo sunkią materialinę padėtį, taip pat tą pačią dieną jis buvo pasirašytinai supažindintas ir įspėtas, jog už piktybinį vengimą išlaikyti savo vaiką gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 str. Visi jo bandymai susirasti legalų darbą buvo nesėkmingi. Nuo 2013-04-15 iki 2014-03-18 jis buvo registruotas darbo biržoje, tikėjosi gauti kažkokį darbą tam, kad mokėtų nustatytus alimentus sūnui, tačiau nei darbo, nei išmokos iš darbo biržos negavo. Gali parodyti, jog per visus tuos metus iki 2017-05-29 sūnui pinigų nepervedinėjo, bet yra jam pirkęs rūbų, žaislų, knygų, dviratį, pildė sūnaus telefono sąskaitas, yra davęs sūnui pinigų. Negali šiuo metu nurodyti, ar yra išsaugojęs išvardytų daiktų įsigijimo čekius. 2017-05-29 jis į I. G. sąskaitą pervedė 100 eurų sūnui, o 2017-06-01 į tą pačią sąskaitą pervedė 300 eurų sūnui. Gailisi, kad tiek metų neturėjo lėšų išlaikyti savo sūnaus M. Š.. Toliau alimentus ir įsiskolinimus po truputį mokės, stengsis tai padaryti kuo greičiau (b.l. 188).

Liudytoja apklausta antstolė Irena Beliačic ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi savo vardu įsteigtą antstolių kontorą. 2004-12-31 kontoroje I. G. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvo A. Š. vaiko motinai I. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai A. Š. įsiskolinimas yra 6319,19 eurų. Jų duomenimis, A. Š. oficialiai Lietuvoje niekur nedirba, nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos duomenų, iki 2016 m., tikslios datos nežino, todėl nurodyti negali, pastarasis buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini), kur jam buvo siunčiami šaukimai su raginimais dengti susidariusi įsiskolinimą, tačiau, A. Š. jų vengia, įsiskolinimo nedengia. 2008 m. bei 2011 m. A. Š. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas, kad už vengimą išlaikyti savo vaiką jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 str. A. Š. pranešimus suprato, žadėjo dengti įsiskolinimą, tačiau tai ir liko tik pažadais. Ar A. Š. gyvena Lietuvoje ar užsienyje, ji nežino, tokių duomenų neturi (b.l 170).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-04 27 Į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi I. G. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkas A. Š. nemoka teismo sprendimu jam priteisto išlaikymo savo vaikui. I. G. pateikė visus reikiamus išmokai gauti dokumentus, o juos įvertinęs Fondo administracijos direktorius 2011-05-10 priėmė sprendimą ,,Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo'', kuriuo nusprendė M. Š. nuo 2011-04 27 kiekvieną mėnesį mokėti po 43,44 eurų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2011-05-10 fondo administracija registruotu laišku išsiuntė A. Š. priimto sprendimo nuorašą. A. Š. iki šiol nerodė iniciatyvos dėl skolos dengimo, nėra žinoma, kad jis būtų atvykęs į Vaikų išlaikymo fondą ar pradėjęs mokėti priteistą jam išlaikymą vaikui (b.l. 164).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2001 metais ji susipažino su A. Š.. 2003 metais jiems gimė sūnus M. Š.. A. Š. tėvystė buvo pripažinta notariškai, po ko teismo tvarka nustatytas vaiko išlaikymas. 2009 metais ji ir A. Š. nusprendė išsiskirti, po ko ji su sūnumi persikraustė gyventi pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ji A. Š. nematė apie aštuonerius metus, pastarasis nedalyvauja M. Š. ugdyme, nemoka teismo jam priskirto išlaikymo, neatvažiuoja ir nelanko M. Š. jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresu. A. Š. sūnaus nelanko nei gimtadienio, nei švenčių proga, nesiunčia M. Š. dovanų. 2016 metų lapkričio mėnesį sūnus M. Š. lankėsi pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji žinanti, kad ten sūnus susitiko su A. Š., žino, jog jiedu apsikeitė mobiliojo ryšio telefono numeriais. M. Š. su savo tėvu bendravo vieną dieną, o pas močiutę, A. Š. motiną, vešėjo apie savaitę. Tuo laikotarpiu močiutė ji prižiūrėjo, maitino. Sūnus M. Š. aštuonerių metų laikotarpiu, pas minėtą močiutę vešėjo keturis kartus, atostogų metu. Ji sūnui nedraudžia bendrauti nei su tėvu, nei su jo artimaisiais. Žino, jog paskutinį kartą, kai sūnus M. Š. lankėsi pas savo močiutę, A. Š. davė jam 50 eurų. Nors sūnus džiaugėsi, jog bendraus su tėvu, tačiau jo nėra. Sūnus jai yra sakęs, jog A. Š. važiuos uždarbiauti į užsienį, bet kur, M. Š. nežino (b.l. 160-161).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-19 susituokė su A. Š., su kuriuo gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šių metų sausio mėnesio pradžioje jos vyras A. Š. išvyko į Norvegiją ieškotis darbo, kad užsidirbęs pinigų galėtų grąžinti skolas ir tęstų nepilnamečio vaiko išlaikymą. A. Š. nesislapsto nuo antstolės, pats domisi proceso eiga, atsiliepia į telefono skambučius. Jos sutuoktinis dviejų mėnesių laikotarpiu žadėjo sugrįžti į Lietuvą ir susisiekti su atitinkamomis institucijomis dėl įsipareigojimo vykdymo. Nežino, ar A. Š. mokėjo sūnui M. Š. išlaikymą. 2016 metų rudenį jiedu su vyru viešėjo (duomenys neskelbtini) rajone pas vyro mamą. Tą pačią dieną atvyko M. Š.. Jos akivaizdoje vyras davė berniukui išlaidoms 50 eurų. Žinanti, jog M. Š. ne vieną kartą per metus lankosi pas močiutę, kuri jį prižiūri, maitina ir duoda jam pinigų. M. Š. pas močiutę dažniausiai atvažiuoja atostogų metu. A. Š. visuomet žino, kada jo sūnus svečiuojasi pas močiutę. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji su A. Š. gyvena, M. Š. niekada nebuvo atvykęs, ji berniuką matė tik kartą, kai jis svečiavosi pas savo močiutę (b.l. 158).

2004-12-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-5743-18/2004, ir 2014-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad 2004-10-25 teismas nusprendė priteisti iš A. Š. išlaikymą vaikui - sūnui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant nuo 2004-05-11 kas mėnesį po 150 litų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (b.l. 140-141).

Antstolės Irenos Beliačic 2017-05-30 pažymoje nurodyta, kad A. Š. išlaikymo įsiskolinimas sūnui M. Š. iki 2017-06-01 yra 6319,90 eurai (b.l. 171).

2017-03-15 Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymoje Nr. SD-6203-(2.3) nurodoma, kad A. Š. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2013-04-15 iki 2014-03-18. 2014-03-18 buvo panaikintas minėto asmens bedarbio statusas ir nutraukta registracija darbo biržoje (b.l. 153).

VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodytos A. Š. gautos draudžiamosios pajamos nuo 2011-01-01 iki 2017-03-15 (b.l. 149-150).

Sodros duomenų 2017-03-10 pažymoje nurodytos A. Š. buvusios darbovietės nuo 2002-11-08 iki 2016-08-31 (b.l. 17).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 190).

Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2017-06-01 didžiąją šio laikotarpio dalį kaltinamasis A. Š. nemokėjo savo sūnaus išlaikymui alimentų, t.y. teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Svarbių ir objektyvių priežasčių nevykdyti pareigos išlaikyti vaiką nebuvo, kadangi būtent šiais laikotarpiais A. Š. nebuvo registruotas darbo biržoje, buvo darbingas asmuo. Nuo 2002 m. iki 2016 m. pakeitė šešias darbovietes, buvo išvykęs dirbti į užsienį, gaudavo pajamų. Kaltinamasis teisinosi, kad gaunamos pajamos buvo mažos mokėti priteistą išlaikymą vaikui. Tačiau didelę laikotarpio dalį iš jų jis net nedidelės dalies neskyrė vaiko išlaikymui, nedarbo laikotarpiais dažniausiai nebuvo registruotas darbo biržoje. Kita forma išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui taip pat neteikė. Nors kaltinamasis teigė, kad sūnui pirko žaislus, rūbus, knygas, dviratį, duodavo pinigų, tačiau pagrįsti to kvitais negalėjo, o liudytoja I. G. parodė, kad sūnui kaltinamasis nesiųsdavo dovanų net gimtadienio ar kitų švenčių progomis, nebendravo su juo, sūnus per aštuonerių metų laikotarpį tik 4 kartus yra viešėjęs pas kaltinamojo motiną (savo močiutę), jai yra žinomas tik 50 Eur davimo faktas berniukui paskutinės viešnagės metu. Atitinkamai dabartinė kaltinamojo sutuoktinė nurodė, kad berniuką maitina, prižiūri ir jam duoda pinigų ne kaltinamasis, o vaiko močiutė viešnagių pas ją metu. Jai pačiai taip pat yra žinomas tik 50 Eur davimo vaikui faktas. Tokiu būdu teismui nėra pagrindo netikėti vaiko motinos parodymais, kad kita forma, nei priteistų sumų mokėjimas, išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Tačiau teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga tikslina vengimo išlaikyti sūnų laikotarpį, kadangi iš bylos medžiagos, kurioje yra atšviesta priteistų alimentų išieškojimui užvesta vykdomoji byla, matyti, kad 2007-01-11 išieškotoja I. G. raštu informavo antstolę, kad A. Š. už laikotarpį iki 2006-10-01 dėl vaiko išlaikymo yra pilnai su ja atsiskaitęs ir pretenzijų dėl alimentų įsiskolinimo iki 2016-10-01 ji neturinti (b.l. 127). Atitinkamai įsiskolinimas antstolės pradėtas skaičiuoti ir yra susidaręs nuo 2016 m. spalio 1 d, o ne nuo 2004-05-11, kaip nurodyta kaltinime. Be to 2008 m. rugpjūtį skolininkas sumokėjo 150 Lt, 2008 m. spalį – 300 Lt, 2008 m. lapkritį – 150 Lt, 2008 m. gruodį – 150 Lt, 2009 m. sausį – 300 Lt, 2009 m. balandį – 300 Lt (b.l. 93, 105). Atitinkamai laikytina, kad įsiskolinimas susidarė ne nuo 2004-05-11, o nuo 2006-10-01 d., o paminėti 2008-2009 m. laikotarpiai šalintini iš kaltinimo, kadangi jais alimentai pagal galimybes buvo mokami. Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad M. Š. laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2017-06-01 (išskyrus 2008 m. rugpjūtį– 2009 m. sausį, 2009 m. balandį bei registruotą nedarbo laikotarpį nuo 2013-04-15 iki 2014-03-18) tyčia vengė išlaikyti vaiką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. Š. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti palikti nepakeistą, o įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą pateikus vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski