Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-14 · Administracinė byla Nr. I-231-406/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
I-231-406/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00090-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
G. Č.
Atsakovas
Marijampolės apskrities Vyriausiajam Policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-231-406/11
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00090-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui G. Č.,jo atstovei D. M.,atsakovo atstovui Žilvinui Strumskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam Policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė teigia, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. eina Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas. 2004 m. gruodžio 10 d. jam buvo suteikta I-oji kvalifikacinė kategorija. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-TE-281 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ jam buvo suteikta viena pakopa žemesnė – II-oji kvalifikacinė kategorija. Teigia, kad šio ginčijamo įsakymo 5.1 punktas nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad pareigūnų kvalifikavimo komisijai nėra suteikta teisė apsiriboti tik formaliu posėdžiu dėl pareigūno profesionalumo vertinimo. Atsakovas, vykdydamas profesionalumo vertinimo procedūrą, piktnaudžiavo turimais įgaliojimais, pažeidė jo teisę į objektyvų ir pagrįstą jo profesionalumo įvertinimą ir tokiu būdu pažeidė valstybės tarnybos principus, neužtikrino sprendimo objektyvumo, pagrįstumo, teisingumo. Formalus aplinkybių vertinimas, remiantis vieninteliu kriterijumi – jam 2009 m. kovo 13 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, kurios pagrįstumas bei teisėtumas teisės aktų nustatyta tvarka buvo ginčijamas teismuose ir neatsižvelgiant į kitus Nuostatų 31 p. nustatytus kriterijus, jų nuomone, negalėjo būti teisėtu pagrindu, sukeliančiu neigiamas teisines pasekmes – kvalifikacinės kategorijos sumažinimą ir atitinkamai mažesnį darbo užmokestį. Pareiškėjas mano, kad atestavimo ir kvalifikavimo komisijos posėdis vyko, grubiai pažeidžiant procedūrinius reikalavimus: jis nebuvo informuotas apie posėdį, nedalyvavo pokalbyje, nebuvo rašoma ir posėdyje nebuvo nagrinėjama jo tiesioginio vadovo išvada, taip pažeidžiant taisyklės, turėjusias užtikrinti aplinkybių įvertinimo objektyvumą ir sprendimo pagrįstumą. Kadangi vertinimo procedūros metu, išskyrus tarnybinės nuobaudos paskyrimo faktą, nebuvo konstatuotos jokios kitos Nuostatuose nurodytos aplinkybės, įtakojančios turėtosios I – osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimą, todėl Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, atsakovas įpareigotinas grąžinti turėtą I-ąją kvalifikacinę kategoriją. Be to, atsakovui priėmus neteisėtą skundžiamą įsakymą (5.1 p.), buvo pažeista jo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, tokiu būdu atkurtina iki skundžiamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. jo teisės ir teisėti interesai, išmokant negautą pareiginės algos priedą, susidariusį dėl pažemintos kvalifikacinės kategorijos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir dėl to sumažėjusio darbo užmokesčio jam taip pat

2

priteistini 0.07 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad kvalifikacinių kategorijų suteikimas vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams yra reglamentuotas Statuto 36 str. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. IV-323 patvirtintuose kvalifikacinių kategorijų nuostatuose. G. Č. I – oji kvalifikacinė kategorija suteikta 2004 m. gruodžio 31 d. Statuto 36 str. 2 d. nustatytais terminais ši kategorija galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nuostatų 3 p. yra nustatyta, jog kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija. Atsakovo atstovas teigia, kad šioje teisės normoje imperatyviai nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti pareigūnas, kad jo profesionalumas būtų vertinamas komisijos posėdyje. Kadangi pareiškėjui 2009 m. kovo 13 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda, jis neatitiko reikalavimų pareigūnams, kurių profesionalumas vertinamas komisijos posėdyje, todėl jo profesionalumas iš viso nebuvo vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl dėl nurodytų aplinkybių jam ginčijamu įsakymu buvo suteikta II kvalifikacinė kategorija. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 64-TE-281 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ 5.1 punkto, kuriuo pareiškėjui G. Č. suteikta viena pakopa žemesnė – II-oji kvalifikacinė kategorija (b.l. 14-16).

Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-oji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos. Pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai (36 str. 2 d.), to paties straipsnio 4 dalis numato, kad konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 patvirtino Kvalifikacinių kategorijų nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuose reglamentavo reikalavimus vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnai) kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti), kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką, pareigūnų kvalifikavimo komisijos (toliau – komisija) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką. Taigi visais atvejais, kai sprendžiamas kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo klausimas, privalu vadovautis šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Nuostatų 3 punktas reglamentuoja reikalavimus, kurie keliami pareigūnams kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti). Jame nurodyta, kad kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija.

Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad pareigūno profesionalumą pagal šiuose Nuostatuose nustatytus kriterijus pirmiausia įvertina pareigūno tiesioginis vadovas, kuris surašo motyvuotą išvadą, apibūdindamas pareigūno profesionalumą pagal kiekvieną iš profesionalumo vertinimo kriterijų ir šią išvadą pateikia komisijos sekretoriui (23, 24 p.). Šios komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas priskirtas komisijos kompetencijai ir yra viena iš privalomų pareigūno profesionalumo vertinimo procedūros dalių (25p.). Iš bylos medžiagos – Komisijos 2009 m. gruodžio 29 d. akto Nr. 64-IL-2187 (b.l. 78 – 83), balsavimo protokolo (b.l 84,85) matyti, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 64-V-27 „Dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų kvalifikavimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ sudaryta Pareigūnų kvalifikavimo ir atestavimo komisija (b.l.76-77)

3

kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimą sprendė tik formaliai, nevykdydama jai keliamų imperatyvių reikalavimų, pažeisdama teisės aktuose nustatytas procedūras. Pats atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas dėl to, jog turi tarnybinę nuobaudą, komisijoje vertinamas nebuvo. Marijampolės apskrities VPK viršininko 2009 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 64-S-7223 (b.l. 26) patvirtina, jog dėl turėtos kvalifikacinės kategorijos nepatvirtinimo G. Č. iš esmės sprendė ne komisija, bet vienasmeniškai VPK viršininkas, konstatuodamas, kad pareiškėjas negali pasitvirtinti turimos kategorijos ir duodamas konkrečius nurodymus Kalvarijos policijos komisariato viršininkui.

Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, komisija turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti.

Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad Komisijai nepareikalavus tiesioginio vadovo motyvuotos išvados, pagal nustatytus reikalavimus šios išvados neišnagrinėjus, išsamiai jos nepatikrinus ir, nesant tokios išvados, netgi neturint galimybės jos patikrinti bei patikimai nustatyti sprendimui dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo reikšmingų faktinių aplinkybių, visiškai neanalizavus pareiškėjo profesionalumo pagal Nuostatų 31.1 - 31.11 punktuose nustatytus vertinimo kriterijus, nefiksavus svarstymo eigos protokole, nepagrįstai buvo nutarta sumažinti kvalifikacinę kategoriją viena pakopa. Teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagrindu darytina išvada, kad pareigūno kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo) klausimas gali būti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigūno profesionalumą komisijoje. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą, pažeidimai.

Pagal Nuostatų 36 punktą pareigūnams, kuriems kvalifikacinė kategorija nebuvo suteikta arba turima kvalifikacinė kategorija buvo pažeminta ar panaikinta, kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta (kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo ar panaikinimo atveju) arba aukštesnė kategorija gali būti suteikta (kvalifikacinės kategorijos pažeminimo atveju) ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo atitinkamai kvalifikacinės kategorijos nesuteikimo, panaikinimo ar pažeminimo dienos. Tačiau ginčo atveju pažymėtina ir tai, kad išnykus aplinkybei, dėl kurios pareigūnui buvo pažeminta kvalifikacinė kategorija, t. y. įsiteisėjus LVAT sprendimui, kuriuo tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, buvo privalu nedelsiant Nuostatuose nustatyta tvarka spręsti dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo. Atsakovas ir tokių veiksmų neatliko, o duomenų, jog pareiškėjas nesutiko, kad būtų vertinamas jo profesionalumas, byloje nėra.

Nei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo ir atestavimo komisijos 2009 m. gruodžio 29 d. balsavimo protokole (b.l. 84,85), nei tos pačios dienos akte Nr. 64- IL-2187 (b.l. 78-83), nei ginčijamame įsakyme (b.l. 14-16) nėra nurodyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui suteikta viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad tokia išvada padaryta aplamai neatlikus jokio vertinimo, tik dėl pareiškėjo turimos tarnybinės nuobaudos – pastabos, skirtos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 64-TE-61 (b. l. 47). Šiuo apsektu pabrėžtina tai, jog spręsdamas kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimą, atsakovas privalėjo vadovautis aukštesnės galios teisės aktu – Statutu, kurio 36 str. 1 d. nustatyta, kad kvalifikacinės kategorijos nustatomos įvertinus pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra ta, kad sprendžiant dėl kategorijos atsakovui buvo žinoma, jog pagal pareiškėjo skundą Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu jam skirtą tarnybinę nuobaudą jau buvo panaikinęs. Atsakovo paduotas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas), neatleido Komisijos nuo pareigos tinkamai vykdyti Statute ir Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus objektyviai įvertinant pareiškėjo profesionalumą, žinias, gebėjimus ir įgūdžius pagal visus pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus. Komisija ir VPK viršininkas, žinodami, jog galutinis sprendimas dėl pareiškėjai skirtos nuobaudos teisėtumo nėra priimtas, visiškai neįvertinus pareiškėjo profesionalumo pagal vertinimo kriterijus, grubiai pažeidžiant teisės aktuose kitus nustatytus

4

procedūrinius reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nesuteikti G. Č. kvalifikacinės kategorijos.

Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis analogiškoje administracinėje byloje Nr. A756-1272/2010. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir minėtoje byloje suformuotas teisės aiškinimo taisykles darytina išvada, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą įsakymą dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo G. Č., todėl ši ginčijamo įsakymo dalis naikintina (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas vienu iš reikalavimų taip pat prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jam turėtą I-ąją kvalifikacinę kategoriją. Šis reikalavimas netenkintinas, nes ginčijamo ir neteisėtu pripažinto įsakymo dalies panaikinimas savaime reiškia buvusios padėties iki 2010 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas turėjo I-ąją kvalifikacinę kategoriją, atkūrimą (ABTĮ 92 str.). Tokio pobūdžio įpareigojimas šioje stadijoje sudarytų pagrindo manyti, kad teismas patvirtino pareiškėjo turėtą I-ąją kvalifikacinę kategoriją, tuo tarpu kvalifikacijos suteikimo procedūra yra atsakovo, bet ne teismo kompetencija. Be to, vėliau vykdant šią procedūrą Nuostatuose nustatyta tvarka gali atsirasti kitų aplinkybių (pagal Nuostatų 31.1 - 31.11 punktuose nurodytus kriterijus), kurios galimai tiesiogiai įtakotų atitinkamos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimą ir kurios nagrinėjamu atveju (aplinkybės) nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tokioje teisinėje situacijoje atsakovas taip pat neįpareigotinas Nuostatuose nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo (ar nepatvirtinimo) G. Č., nes tai daryti jį įpareigoja Statuto 36 str. 2 d.

Kadangi dėl skundžiamo įsakymo (akto) panaikinimo ginčo atveju atkuriama buvusi iki panaikinto akto priėmimo padėtis, tenkintini pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas, nurodydamas, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės nepagrįstai sumažėjo jo darbo užmokestis, taip pat prašo įpareigoti atsakovą sumokėti jam delspinigius. Delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas (1996 m. vasario 20 d. Nr. I-1214). Šio įstatymo 2 str. nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A1-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ 1 p. nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. taikomas delspinigių dydis yra 0,07 procento. Kadangi ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo

5

užmokestis (priedo, mokamo už I-ąją kvalifikacinę kategoriją ir mokamo už II-ąją kvalifikacinę kategoriją, skirtumas) pareiškėjui mokėtini 0,07 procento delspinigiai, skaičiuojant juos nuo susidariusios nepriemokos kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies

Panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 64-TE-281 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, patvirtinimo, pažeminimo, panaikinimo“ 5.1 punktą.

Įpareigoti Marijampolės apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą sumokėti G. Č. darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir 0,07 procento delspinigius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas