Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto posto pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16062722216, kurioje G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 209² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 17 d. deklarantas AB „Lietuvos paštas“, įmonės kodas LT121215587, J. Jasinskio 16, Vilnius, muitinės tarpininko atstovas G. A., Vilniaus teritorinės muitinės, Vilniaus pašto postui (LTVP1000) pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 16LTVP1000IM004E56, kurioje deklaravo išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui prekes:

studijinius garsiakalbius (kolonėles), naudotus, prekių kodas 8518220090, vertė 789,21 EUR., svoris 9 kg.; LED šviestuvus, scenos apšvietimui, naudotus, prekių kodas 9405104090, vertė 978,80 EUR., svoris 5 kg.; nešiojamą kompiuterį, naudotą, prekių kodas 8471300000, vertė 435,14 EUR., svoris 3 kg. audiomikšerius „Pioneer DJM-2000 NXS, naudotus, prekių kodas 8543709099, vertė 638,99 EUR., svoris 7 kg.; bevielius mikrofonus, naudotus, prekių kodas 8518109590, vertė 330,29 EUR., svoris 4 kg.; multimedijinius įrenginius SHOGUN ATOMOS, naudotus, prekių kodas 8528722000, vertė 354,07 EUR., svoris 5 kg. Rizikos įvertinimo kontrolės sistema (RIKS) importo deklaraciją MRN Nr. 16LTVP1000IM004E56 automatiškai nukreipė į raudoną kanalą, tikrinimo būdas 500 patikrinti prekių klasifikavimą, 735 patikrinti ar prekės atitinka saugos reikalavimus, 510 patikrinti prekių muitinę vertę.

Atlikus pateiktų prekių muitinį tikrinimą (patikrinimo aktas Nr. 16LTVP1000IM2628451, 16LTVM000001 13043) pagal pašto deklaracijas CN23 Nr. CF419259288CH, CF420039956CH ir BAD MRN Nr. 16LTVP1000IM004E56, tikrinimo rezultatas T02 nustatyti neatitikimai, importo deklaracijoje MRN Nr. 16LTVP1000IM004E56 krovinio vietos ir prekių aprašymas 31 langelio duomenys neatitinka faktiškai rastoms ir patikrintoms prekėms, rasta BMW automobilių elektronikos sistemos (BMW navigatoriai, garso, vaizdo atkurianti sistema 9 vnt., BMW vairai 2 vnt., BMW prietaisų skydeliai 2 vnt., BMW monitoriai 9 vnt., BMW valdymo pultai 7 vnt., detalės 2014-2016 m.) viso 29 vnt., svoris 32,87 kg.

AB „Lietuvos paštas“ muitinės tarpininko atstovas G. A. pateikdamas neteisingus duomenis importo deklaracijoje MRN Nr. 16LTVP1000IM004E56, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatyta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Prekės sulaikytos, prekių vertė 10433,60 EU. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209² straipsnio 3 dalyje.

G. A. teismo posėdyje sakė, kad kuo kaltinamas suprato, kaltę pripažino. Jis sakė, kad buvo dvi dėžės, tačiau viena deklaracija, nes vienas siuntėjas ir vienas gavėjas. Ten yra dokumentas iš muitinės deklaracijos pildymo programos. Deklaruoja tik siuntas, kurios viršija 1000 eurų, kitais atvejais sąskaitas skaičiuoja muitinės inspektoriai. Deklaravo pagal lydimuosius dokumentus, pagal pašto deklaracijas, būtent tos prekės ir buvo nurodytos, tačiau siuntoje buvo kitos prekės. Pamatęs prekes suprato, kad suklydo. Uždeklaravo pagal dokumentus, G. A. kaltė tame, kad nepatikrino siuntos. Turi pareigą pateikti teisingus duomenis. Neatitikimų būna labai retai, paprastai tai, kas būna dokumentuose būna ir siuntoje. Kai deklaravo prekes, žinojo, kad ten bus raudonas kanalas, ten buvo toks prekių kodas, kuris visada duoda fizinį prekių tikrinimą, tiesiog buvo įsitikinęs, kad prekės atitinka pašto deklaracijas. Suprato, kad tas prekių kodas, kuris šiuo atveju buvo užrašytas reiškė, jog prekės tikrai bus fiziškai patikrintos. Buvo įsitikinęs, kad viskas yra gerai nurodyta. Fiziniams asmenims deklaruojama pakankamai retai, o įmonės gauna prekes pagal sąskaitas-faktūras, todėl paprastai pasiaiškino tik tai, ar atitinka saugos reikalavimus. Paprastai nebūna tokios problemos, jog prekės siuntoje visiškai neatitinka.

G. A. teismo posėdyje sakė, kad kai pasižiūrėjo prekes, jos akivaizdžiai yra vogtos, tikriausiai susidūrė su sukčiais. Turi teisę atidaryti siuntą ir įsitikinti, ar tikrai gautos tos prekės. Kai deklaruoji labai daug visų siuntų fiziškai negali patikrinti. Per metus daro daugiau nei 1000 elektroninių deklaracijų. Yra deklarantas, kaip deklarantas pasirašo. Kol tai muitinės priežiūroje visa atsakomybė tenka deklarantui. Gavėjas E. S. jokios atsakomybės neturi. Prekių konfiskavimu užsiima muitinė. Iš esmės siuntėjas ir gavėjas patirtų žalą dėl prekių konfiskavimo, tačiau kaip tiksliai yra negali pasakyti. Prekių kainos nurodytos netiksliai. Inspektorius kainas ėmė iš ebay, ebay duoda naujas kainas, o šiuo atveju tai buvo naudoti daiktai. Ten jau užpildyta deklaracija. Užpildė viską taip, kaip buvo nurodyta Šveicariškoje pašto deklaracijoje.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje sakė, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektorius. G. A. nėra šeimos narys ar giminaitis. Įforminant deklaraciją rizikos vertinimo kontrolės sistema automatiškai pervedė į raudoną kanalą, protokole yra nurodyta, kokie tokiu atveju yra tikrinimo būdai ir ką turi atlikti. Atidarius siuntą prekės visiškai neatitiko aprašytų deklaracijoje, todėl buvo surašytas protokolas. G. A. atsakingas už duomenų pateikimą. „Lietuvos paštas“ pateikiant dokumentus muitinei atstovauja gavėją, kadangi G. A. yra „Lietuvos pašto“ deklarantas jis atsako už duomenų pateikimą. G. A. turėjo tiksliai žinoti, kas yra siuntoje, nors ir galimybės žinoti yra ribotos, kadangi su paštu būna įvairių atsitikimų. G. A. vadovavosi pateiktais dokumentais, čia nėra blogai, bet tada išeina, kad jis neįsitikino. Galbūt šiuo atveju jo kaltė yra mažesnės, nes pašte dirba ir kiti deklarantai, kurie jam pateikia tuos duomenis. Šiuo atveju dar prieš įforminant deklaraciją buvo pateiktas pašto deklarantų prašymas apžiūrėti prekes. G. A. šioje procedūroje nedalyvavo, ta siunta buvo atidaryta ir pasižiūrėta, kas joje yra, tačiau kodėl deklaracijoje buvo pateikti klaidingi duomenis negali pasakyti.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje sakė, kad protokolas buvo surašytas G. A., nes jis pateikė deklaraciją. Galbūt G. A. iš dalies buvo suklaidintas, nes byloje matosi susirašinėjimo dokumentai, bet tai jau buvo po deklaracijų pateikimo. G. A., kaip techninis darbuotojas yra paskutinė grandis, kuri pateikia dokumentus muitinei tiek elektroninėje erdvėje, tiek ir popierinius. Niekas kitas negali būti traukiamas atsakomybėn, nes niekas kitas dokumentuose nefigūruoja. Iki deklaracijos įforminimo buvo pateiktas pašto prašymas apžiūrėti prekes. Neprivalo atidarinėti kiekvieną siuntą, šiuo atveju kitaip negalėjo pasielgti, kadangi rizikos vertinimo sistema, raudonas kanalas, todėl būti tikrinti prekes. Jeigu būtų žalias kanalas ši deklaracija su pateiktais duomenimis būtų įforminta, išvažiuotų ir gavėjas gautų. Jeigu nebūtų gauta kažkokio signalo, tai siunta galėtų būti įforminta ir nepatikrinta.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje sakė, kad baudžia ir gavėją, ir deklarantą. Gavėją baudžia, nes jis neteisingai nurodė deklarantui duomenis, kas pašto deklaracijoje nurodyta, tą deklarantas ir tvirtino. Ten yra šveicariška pašto deklaracija. Kitaip pasielgti negalėjo, negalėjo nesurašyti protokolo. Apmaudu, kad G. A. kaip deklarantas buvo „pakištas“ kitų pašto darbuotojų, nes iš pirminių susirašinėjimų buvo galima susidaryti tokį vaizdą, matyt merginos dirba, nelabai išmano prekes ir nelabai įsivaizduoja, kokios prekės yra gautos. Jeigu pačiam pašto deklarantui kyla įtarimas dėl prekių, jis gali išreikšti norą dalyvauti tikrinant prekes, bet čia buvo prekės ne iš rizikos grupės šalių, todėl pagrindas nepasitikėti yra mažesnis. Tikrinime G. A. gali dalyvauti, jeigu mato tame būtinumą, bet yra ir kiti deklarantai. Prieš surašant protokolą bendravo su pažeidimų prevencijos ir teisės skyriais, konsultavosi ir buvo priimtas toks sprendimas. Be to, šia situacija susidomėjo ir muitinės kriminalinė tarnyba, dėl to prekės buvo sulaikytos.

Liudytojas V. J. teismo posėdyje sakė, kad iki 1000 eurų patys gavėjai bendrauja su muitinės deklarantais, o kai yra virš 1000 eurų fiziniams asmenims nėra galimybės deklaruoti, jie privalo veikti per deklarantą. Jeigu būtų iki 1000 eurų G. A. šioje procedūroje nedalyvautų. Gavėjas, kai yra viršijama 1000 eurų suma pats negali įforminti ir pateikti deklaracijos muitinei. Prieš pateikiant deklaraciją privaloma suteikti muitinės kodą. Mano, kad prekės visai neatitinka, dėl to buvo nuspręsta sulaikyti prekes. Šioje situacijoje yra nustatytas gavėjas, tačiau pašte būna, kad nurodo nesančius gavėjus, nesančius adresus, todėl deklarantui yra sudėtinga atstovauti fizinius asmenis. Mano, kad šiuo atveju numatyta nuobauda pagal padarytą pažeidimą G. A. atžvilgiu yra neadekvati, ji yra per didelė.

G. A. kaltė, padarius protokole aprašytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; ir dokumentų paėmimo protokolu; patikrinimo aktu; prašymas apžiūrėti prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius); nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

G. A. padaryta veika atitinka LR ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis pateikdamas neteisingus duomenis importo deklaracijoje MRN Nr. 16LTVP1000IM004E56, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatyta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę: G. A. administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismas, atsižvelgdamas į G. A. padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas pažeidimas neturi piktybiškumo ar pakartotinumo požymių, į pažeidimo padarymo aplinkybes, žalos nepadarymą, į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į G. A. asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog yra pagrindas taikyti G. A. LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir G. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209² straipsnio 3 dalyje paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje su prekių (daiktų), Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00D-75764939-16 perduotų saugojimui į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto postą, konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 26, 30¹, 31, 35 straipsniais, 209² straipsnio 3 dalimi, 224, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą su prekių (daiktų), Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00D-75764939-16 perduotų saugojimui į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto postą, konfiskavimu.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.