Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei R. U.-M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. spalio 22 d. pasirašė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Automobilis) preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo aktą, kurių pagrindu ieškovė atsakovei perdavė Automobilį be techninės apžiūros ir su 2/3 degalų Automobilio degalų bake iš viso už 1000 eurų. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė pretenzijų neturėjo, 2023 m. spalio 22 d. Automobilio preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei trimis mokėjimais atsiskaityti už Automobilio pardavimą: 1) 340 eurų 2023 m. spalio 29 d.; 2) 330 eurų 2023 m. lapkričio 5 d.; 3) 330 eurų 2023 m. lapkričio 26 d. Ieškovė papildomai nurodo, kad 2023 m. spalio 22 d. Automobilio preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad, atsakovei nemokant laiku įmokų, ieškovė įgys teisę atsiimti Automobilį, o atsakovė turės pareigą ieškovei sumokėti baudą ir už degalus, pripiltus į Automobilio degalų baką. Ieškovės teigimu, atsakovė neatliko nei vienos įmokos, nėra atsiskaičiusi už Automobilio įsigijimą, todėl yra skolinga ieškovei 1000 eurų Automobilio kainą, 50 eurų už degalus ir privalo sumokėti 600 eurų baudą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. spalio 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri įvardyta kaip „preliminarioji“ ir perdavimo aktas, kurių pagrindu ieškovė perdavė atsakovei Automobilį, o atsakovė įsipareigojo už Automobilį sumokėti ieškovei sutartą kainą – 1000 eurų. 2023 m. spalio 22 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei trimis mokėjimais atsiskaityti už Automobilio pardavimą: 1) 2023 m. spalio 29 d. sumokėti 340 eurų; 2) 2023 m. lapkričio 5 d. – 330 eurų; ir 3) 2023 m. lapkričio 26 d. – 330 eurų. Iš 2023 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, kad tuo atveju, jei pirkėjas nepadarys visų įmokų, pardavėjas turi teisę atsiimti automobilį, visas ankstesnes įmokas pasilikdamas sau kaip už automobilio nuomą, taip pat kad jeigu atsakovė laiku nesumokės pirmos įmokos, ieškovė turės teisę iš atsakovės susigrąžinti Automobilį, o atsakovei teks pareiga ieškovei sumokėti 200 eurų baudą ir 50 eurų už degalus.

7. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Remiantis CK 6.344 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 1000 eurų skolą už Automobilio pardavimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove už Automobilio pardavimą atsiskaitė, atsakovės skolos už Automobilio įsigijimą dydį pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1000 eurų yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 600 eurų baudą už atsakovės vėlavimą atsiskaityti (po 200 eurų už vėlavimą sumokėti kiekvieną įmoką) ir 50 eurų už degalus.

10. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju šalys pirkimo-pardavimo sutartyje susitarė, kad jei pirkėjas nepadarys visų įmokų, pardavėjas turi teisę atsiimti automobilį, visas ankstesnes įmokas pasilikdamas sau kaip už automobilio nuomą, taip pat kad jei pirkėjas laiku nepadarys pirmosios įmokos, pardavėjas turi teisę atsiimti automobilį, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti 200 eurų baudą ir 50 eurų už degalus.

12. Bylos duomenimis, atsakovė pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei nesumokėjo nė vienos įmokos, automobilis ieškovei negrąžintas. Kadangi sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad, atsakovei neatlikus pirmosios įmokos, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti jai automobilį ir sumokėti netesybas – 250 eurų, tai ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovės netesybas už laiku neatliktas įmokas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 250 eurų už laiku neatliktą pirmąją įmoką. Pažymėtina, kad sutarties nuostatos, kuriomis įtvirtinamos netesybos (bauda, delspinigiai) negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. taikomos ir toms sutarties nuostatoms (šiuo atveju – mokėtinoms įmokoms), dėl kurių šalys konkrečiai nesusitarė. Šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje susitarta tik dėl netesybų už pirmosios įmokos nesumokėjimą laiku, todėl nuostata dėl netesybų netaikytina ir likusioms sutarties nuostatoms dėl antrosios ir trečiosios įmokų mokėjimo (pavėlavimo jas sumokėti).

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės šalys nėra verslininkai, taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalies norma ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1250 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 50 eurų žyminio mokesčio ir 4,38 eurus pašto išlaidų, kurių sumokėjimą pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, atlyginimą. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinta 75,76 proc. ieškovės reikalavimo, tai ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 41,20 euro (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jas apskaičiavus proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai (9,61 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei priteistinas šių išlaidų atlyginimas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. U.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 (vieno tūkstančio) eurų skolą, 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1250 eurus) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,20 euro (keturiasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės R. U.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,61 euro (devynis eurus 61 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovei, kad ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 (trys) mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Išaiškinti ieškovei, jog ji turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.