- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-687-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- V. A.
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013-05-07 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. A. skundą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai bankroto administratoriaus N. Č. ir kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų.
Skundžiama teismo nutartimi V. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2013-05-07 prokurorės nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą N. Č. atžvilgiu, atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu V. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-23 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta jokiais teisiniai argumentais, formali ir nemotyvuota. Mano, kad jis yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų dėl kurių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sustabdyti žalingi, baudžiamajam įstatymui priešingi veiksmai. Teigia, kad jo individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini), nustatant pertvarkomos įmonės įstatinį kapitalą – 10 000 Lt, kuris suformuotas iš individualios įmonės piniginių lėšų, joks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas. Nesupranta kodėl jam asmeniškai priklausantis turtas, kuris nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) buvo areštuotas ir viešuose registruose VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ perrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o vėliau realizuotas bankroto administratoriaus N. Č..
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs pateiktą medžiagą, prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundžiamą teismo nutartį bei skundo argumentus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. A. skundą atsisakyta pagrįstai. Tiek prokurorės nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju 2013-05-07 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors V. A. skunde teigia apie galimai bankroto administratoriaus N. Č. atliktą nusikalstamą veiką (V. Č. realizuoja ne UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet pareiškėjui asmenine nuosavybe priklausantį turtą), tačiau aukštesnysis teismas pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytai išvadai, konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomus bankroto administratoriaus nusikalstamus veiksmus, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Skunde pateikti vien subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai apie bankroto administratoriaus atliktus neteisėtus veiksmus, nors iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog bankroto administratoriaus elgesys šiuo atveju buvo visiškai teisėtas, nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.
Skundžiamoje teismo nutartyje detaliai įvardinti duomenys, kurių pagrindu konstatuota, jog bankroto administratorius N. Č. realizuoja būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Tai, jog nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiškėjui, patvirtina viešuose registruose „Regitra“ ir „Registrų centras“ esantys duomenis. Pažymėtina, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi V. A. nesutikdamas su nustatytu turto savininku, savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka.
Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. A. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
V. A. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.