- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-54-228/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00649-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Atsakovas
- L. M.
- Pareiškėjas
- A. R.
- Advokatai
- Janina Umbrasienė
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovui A. R. ir trečiajam asmeniui J. S. – R. nedalyvaujant, dalyvaujant jų atstovui advokatui S. Š., atsakovei L. M., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. M. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, ne vaiko interesams panaudotų išlaikymui skirtų lėšų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantiss savarankiškų reikalavimų, J. S. – R., institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra G. R. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: ieškovas, atvykęs į Lietuvą, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra laikotarpiu nuo 1 d. iki 10 d. (priklausomai nuo ieškovo viešnagės Lietuvoje trukmės), apie planuojamą atvykimo datą ir laikotarpį, kuriam pasiims dukrą, atsakovė bus informuojama iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki ieškovo atvykimo; kasmetinių atostogų metu ieškovas pasiims dukrą kartu atostogauti laikotarpiui nuo 15 d. iki 30 d., apie atostogų pradžią ir trukmę atsakovė informuojama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki atostogų pradžios; per Šv. Velykas poriniais metais ir Šv. Kalėdas neporiniais metais ieškovas dukrą paima švenčių išvakarėse ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, grąžina namo; ieškovui sudaromos sąlygos bendrauti su dukra 30 min. internetu (kompiuterio ir programos SKYPE pagalba) ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Ieškovas taip pat prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „Pareiškėjas A. R. įsipareigoja nepilnametės dukros G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 400 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradėti nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į L. R. a.s. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas SNORAS iki einamojo mėnesio 15 d., įpareigoti atsakovę teikti ieškovui kasmėnesines dukros G. R. išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skiria ieškovas, panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, priteisti iš atsakovės 8000 Lt lėšų, kurias ieškovas sumokėjo dukros G. R. išlaikymui, o atsakovė panaudojo ne dukros interesams, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti į G. R. banko sąskaitą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir posėdžių metu nurodė, kad 2011-08-24 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios sąlygas ieškovė L. M. įsipareigojo netrukdyti tėvui A. R. maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jos auklėjime pagal žodinį šalių susitarimą, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, tačiau šio įsipareigojimo atsakovė nevykdo. Ieškovas gyvena užsienyje, dėl ko jo bendravimo su vaiku galimybės ribotos, o atsakovė trukdo bendrauti su vaiku, todėl prašo nustatyti jo prašomą bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką.
Ieškovas taip pat nurodė, kad sutartimi jis buvo įsipareigojęs teikti dukrai išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį, tačiau 2012-08-08 jis sudarė naują santuoką, (duomenys neskelbtini)gimė sūnus R., kurį jis taip pat turi išlaikyti, todėl sumažėjo jo galimybės teikti dukrai sutarto dydžio išlaikymą. Be to atsakovė santuokos nutraukimo metu žadėjo gyventi Norvegijoje, todėl vaiko išlaikymui reikiamas lėšas skaičiavo, atsižvelgiant į Norvegijos kainas. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo sumažinti išlaikymą, mokant po 400 Lt kas mėnesį. Atsakovė nereaguoja į ieškovo prašymus pateikti ataskaitas apie dukros išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, todėl ieškovas mano, kad atsakovė lėšas naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovas mano, kad atsakovė taip pat turi teikti vaiko išlaikymui 800 Lt kas mėnesį, todėl 1600 Lt vaiko išlaikymui, gyvenant Utenoje, yra per didelė suma, tiek atsakovė neišleidžia. Kadangi vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti naudojamos tik vaiko interesais, jos turi būti naudojamos racionaliai ir negali būti naudojamos kitų asmenų poreikiams tenkinti, todėl atsakovė įpareigotina teikti ieškovui kas mėnesį ataskaitas apie dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.
Ieškovas mano, kad atsakovė pusę jo sumokėtos sumos, tai yra 8000 Lt, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojo ne dukros interesams, o savo poreikiams tenkinti, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės dukrai G. R..
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko, pateikė savo pasiūlymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovui gyvenant užsienyje: dukrai G. pradėjus lankyti mokyklą ir jai sutinkant, kas antras mokymosi atostogas, kurios tęsiasi ne mažiau kaip 10 dienų, dukra praleis tėvo gyvenamojoje vietoje; pusę moksleivių vasaros atostogų laiko dukra gyvens pas tėvą, o vaikui pageidaujant, ir tėvams sutinkant, su tėvu praleis visas vasaros atostogas, dukros kelionių išlaidas atostogų metu į užsienio valstybę ir grįžimą atgal į Lietuvą apmoka vaiko tėvas ieškovas A. R.; dukra G. poriniais metais Šv. Velykas praleis kartu su motina L. M., o Šv. Kalėdaspraleis su tėvu A. R., neporiniais metais Šv. Kalėdas praleis su motina L. M., o Šv. Velykas su tėvu A. R.; tėvas turi teisę lankyti dukrą G. jos gyvenamojoje vietoje, dukros motinai pranešęs apie atvykimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Atsakovė taip pat teikė siūlymą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškovui atvykus gyventi į Lietuvą. Taip pat atsakovė teikė vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-03-01 išlaidų suvestinę, 2014-05-22 posėdžio metu nurodė, jog ieškovo vaiko išlaikymui skirtas lėšas ji panaudojo grynai vaikui, susidariusį vaiko pinigų likutį perveda į sąskaitą, vaikas alergiškas kai kuriems antibiotikams, todėl susidaro papildomos išlaidos nealergiškiems skalbikliams, sutaupytos lėšos yra sąskaitoje, nesutiko su ieškovo reikalavimu teikti ataskaitas su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, kadangi tai vertina savo laiko eikvojimu. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji gyvena iš turimų santaupų, žiemą padeda tėvai, posėdžio metu nurodė, jog ruošiasi bakalaurinio darbo gynimui, tikisi gauti darbą.
Trečiasis amuo J. S. – R. atsiliepime ir atstovas posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka, nes ieškovo mokama vaiko G. išlaikymui suma yra ženkliai per didelė, mano, kad abiems tėvams vaiko išlaikymui skiriant 800 Lt, šios sumos, gyvenant Lietuvoje, vaiko, kuris neturi specialių poreikių, išlaikymui pilnai pakanka. O gimus ieškovo sūnui R., iš esmės pasikeitė aplinkybės, ieškovui reikia rūpintis dabartine savo šeima, skirti lėšų sūnaus išlaikymui, dėl ko yra pagrindas ankstesnį susitarimą su atsakove peržiūrėti. Trečiasis asmuo taip pat pritarė ieškovo reikalavimui nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat nurodė, jog ieškovas turi teisę žinoti, kaip atsakovė panaudoja dukros išlaikymui ieškovo mokamus pinigus bei palaikė reikalavimą dėl ne pagal paskirtį ieškovo dukros išlaikymui skirtų sumų priteisimo iš atsakovės, nes ieškovas privalo išlaikyti dukrą, bet ne buvusią sutuoktinę.
Institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių dukra G. gyvena kartu su motina L. M. jos tėvams priklausančiame trijų kambarių bute, kur vienas kambarys skirtas mergaitei, kambaryje yra visi reikiami baldai, daug žaislų, švaru ir tvarkinga, buitinės sąlygos geros. Atsakovė dirba, dukra lanko vaikų darželį, mergaitė prisimena tėvą A., tačiau bendrauti su juo nelabai nori, mergaitė bendrauja su abiem seneliais, duomenų apie tai, kad L. M. netinkamai išlaiko ar nesirūpina dukra VTAS neturi. Siūlo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, leidžiant tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Posėdžio metu atstovė palaikė pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (8-9 b.l., I t.) buvo nutraukta ieškovo A. R. ir atsakovės L. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3 p. A. R. įsipareigojo nepilnametės dukters G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini) ieškovas A. R. susituokė su J. S. (12 b.l., I t.), (duomenys neskelbtini) šioje santuokoje gimė sūnus R. (13 b.l., I t.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad jo bendravimas su dukra ribotas jau vien todėl, kad gyvena užsienyje, be to atsakovė sudaro papildomus trukdžius, neleido jam su dukra matytis 2012 metų jo atostogų metu, taip pat nesudaro galimybių bendrauti su dukra kompiuterio pagalba, nurodė, kad tai prasidėjo po atsakovės pažinties su dabartine ieškovo žmona, atsakovė nedavė „Skype“ prisijungimo duomenų. Ir nors atsakovė nesutiko, kad ji trukdo ieškovui bendrauti su dukra, tačiau kartu atsakovė pripažino, kad ji norėjo žinoti, kur ieškovas bus su dukra atostogų metu, bylos nagrinėjimo metu teikė savo bendravimo su vaiku tvarkos variantą, ieškovui nurodė bendravimui su vaiku kontaktinius duomenis, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra kilęs ginčas, todėl teismas jį sprendžia, remdamasis galiojančių teisės normų nuostatomis.
Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su atsakove yra išsituokę, ieškovas gyvena Norvegijoje, šalių mažametė duktė gyvena su motina Utenoje. Taigi ginčo šalims gyvenant skyrium, ieškovas neturi galimybių įgyvendinti teisės maksimaliai dalyvauti auklėjant dukrą, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti jo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai (9 b.l., I t.).
Posėdžių metu atsakovė nurodė, jog ji neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su dukra, tačiau ieškovas nuo 2013 metų balandžio mėnesio nėra bendravęs su vaiku, nors per tą laiką į Lietuvą buvo atvykęs du kartus, tačiau apie atvykimą nepranešė, ieškovas nebendrauja su dukra ir kompiuteriu „Skype“ programos pagalba, nors susisiekimo duomenys jam žinomi, paskutinį kartą bendravo telefonu po Naujų Metų. Ieškovas dukros nepasveikino nei su Gimimo diena, nei su Kalėdomis, nei su Velykomis. Ieškovas šių nurodytų atsakovės aplinkybių nepaneigė, o atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja V. R. – ieškovo motina.
Atsakovė teikė pasiūlymą nustatyti vaiko bendravimo su ieškovu tvarką ir jam gyvenant Lietuvoje.
Spręsdamas klausimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas vertina, jog netikslinga spręsti klausimo dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovui gyvenant Lietuvoje, kadangi atsakovė posėdžio metu pripažino, jog jai nežinoma, ar ieškovas ketina grįžti gyventi į Lietuvą, o ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą, jis paskelbė apie sodybos pardavimą.
Nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgia į kiekvienos iš šalių pasiūlymus, į tai, kad ieškovas nebendrauja su vaiku ir nėra matęsis su dukra pusantrų metų, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė siūlo ieškovo bendravimą su dukra per kas antras vaiko mokymosi atostogas, sudarant galimybę dukrai praleisti su tėvu pusę ar net daugiau vaiko vasaros atostogų pas tėvą, tačiau ieškovas to nepageidauja, todėl nustatant bendravimo tvarką, daugiau atsižvelgtina į tėvo pageidavimą, taip pat į vaiko interesus, turint omenyje tai, kad vaikas, nematęs tėvo nuo keturių metų (sprendimo priėmimo dienai nematė tėvo pusantrų metų), dėl ko dėl tokiam vaiko amžiui būdingų savybių gali būti atitolę emociniai vaiko ryšiai nuo tėvo, yra vaiko prisirišimas prie motinos, nustatant bendravimo tvarką, siekiant, kad ilgesnio tėvo bendravimo su vaiku nustatymas nesukeltų šalių dukrai neigiamų emocijų, manytina, jog šalių dukrai šiuo metu gali būti reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji vėl priprastų prie tėvo, kad būtų sukurta emociškai teigiama ir vaikui saugi bendravimo aplinka su tėvu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant, atsižvelgiant į atsakovės pasiūlymą ir pageidavimus dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, institucijos, teikiančios išvadą, nurodytą aplinkybes ir pateiktą išvadą, kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko interesus, remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatytina tokia ieškovo A. R. bendravimo su dukra tvarka: dvylikos mėnesių laikotarpyje, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas, atvykęs į Lietuvą, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra laikotarpiu nuo vienos iki dešimties dienų (priklausomai nuo ieškovo viešnagės Lietuvoje trukmės), jeigu tam neprieštarauja mažametė dukra G., apie buvimo su dukra vietą informuojant atsakovę. Vaikui prieštaraujant, ieškovas dvylikos mėnesių laikotarpiu, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atvykęs į Lietuvą, bendrauja su dukra G. kas antrą buvimo Lietuvoje dieną po dvi valandas, kartu dalyvaujant vaiko motinai. Apie planuojamą atvykimo datą ir laikotarpį, kurį ieškovas bus Lietuvoje bei kuriam laikui pasiims dukrą, atsakovė turi būti informuojama iš anksto ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ieškovo atvykimo; vėlesnio ieškovo atvykimo į Lietuvą metu (tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), atvykęs į Lietuvą, ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra laikotarpiu nuo vienos iki dešimties dienų (priklausomai nuo ieškovo viešnagės Lietuvoje trukmės), jeigu tam neprieštarauja mažametė dukra G., apie buvimo su dukra vietą informuojant atsakovę; kasmetinių ieškovo atostogų metu dvylikos mėnesių laikotarpyje, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir vėlesnių kasmetinių ieškovo atostogų metu (tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), atvykęs į Lietuvą, ieškovas pasiima dukrą kartu atostogauti nuo dešimties iki dvidešimties dienų laikotarpiui, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (užsiėmimai mokykloje ir pan.) ir tam neprieštarauja mažametė dukra G.. Ieškovas apie savo atostogų pradžią ir trukmę atsakovę informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki atostogų pradžios, taip pat apie buvimo su dukra vietą kasmetinių atostogų metu informuojant atsakovę; dukra G. neporiniais metais Šv. Velykas praleidžia kartu su motina L. M., o Šv. Kalėdas praleis su tėvu A. R., poriniais metais Šv. Velykas su tėvu A. R., o Šv. Kalėdas praleidžia su motina L. M., tėvui pasiimant vaiką švenčių išvakarėse, ir grąžinant vaiką motinai paskutinę šventinę dieną, einančią prieš darbo dieną; ieškovas bendrauja (tam atsakovė sudaro sąlygas) su dukra G. 30 min. internetu (kompiuterio ir programos „Skype“ pagalba) ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę.
Taip pat nustatytina, jog šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, kiek tai neprieštarauja dukters G. interesams.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ataskaitos apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudimą teikimo ir ne vaiko išlaikymui skirtų lėšų pervedimo į vaiko sąskaitą
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama, atsižvelgiant į LR CK 3.156 str. 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 1, 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio sumažinimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pablogėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str.).
Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepilnametei dukrai G. iki 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nurodė, kad po šalių susitarimu nustatyto ir teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydžio po 800 Lt, iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, jis sudarė naują santuoką, santuokoje gimė sūnus R., jo žmona studijuoja, be to atsakovė su dukra žadėjo gyventi Norvegijoje, todėl vaiko išlaikymui reikalinga suma buvo skaičiuojama pagal šios valstybės kainas, atsakovė neteikia ieškovui ataskaitų apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, todėl ieškovas mano, kad dalį lėšų atsakovė panaudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne vaiko išlaikymui.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena Norvegijoje, kur dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) geldelių gaudytoju nuo 2009-12-01 iki 2013-10-01 (100, 103, b.l., I t.), kaip nurodyta pažymėjime ir kaip nurodė pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu, iš darbo išėjo savo noru, nes nesutarė su komanda. Rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas šioje įmonėje ieškovas nepateikė, tačiau 2014-05-22 posėdžio metu pripažino, kad jo pajamos sudarydavo nuo 240 000 Lt iki 200 000 Lt per metus. Ieškovas taip pat neteikė jokių įrodymų (nors 2014-05-22 posėdžio metu įsipareigojo teikti duomenis apie šeimos pajamas ir dabartinės sutuoktinės turtinę padėtį), kiek pajamų gauna kiti jo šeimos nariai, tačiau pripažino, kad jo sutuoktinė gauna kas mėnesį vaiko auginimui skirtas išmokas, nors negalėjo nurodyti, kokio dydžio, taip pat neteikė jokių įrodymų apie tai, kad po atleidimo iš darbo įmonėje (duomenys neskelbtini), jis nedirba niekur kitur ir negauna pajamų. Pripažino, kad turėjo lengvąjį automobilį, kurį pardavė už 24 000 Lt (98, 101 b.l., I t.), pateikė įrodymus, kad Froya savivaldybėje jokios nuosavybės savininku nėra įregistruotas (7-8 b.l., I t.), tačiau liudytoja V. R. (ieškovo motina) posėdžio metu nurodė, kad sūnus rengėsi statyti gyvenamąjį namą Norvegijoje, tam buvo parengęs projektą, kurį vėliau keitė, tačiau pats ieškovas apie tai jokių duomenų neteikė. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2007 metų yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą Zarasų rajone, kurio vertė nekilnojamojo turto registro duomenimis (93-96 b.l., I t.) sudaro virš septynių tūkstančių litų, tačiau teismas vertina, kad šio turto vertė yra didesnė, nes 2011-08-24 teismo sprendimo duomenimis (8-9 b.l., I t.) ieškovas už šio turto pagerinimą atsakovei sumokėjo 15 000 Lt kompensaciją.
Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, jog ieškovas nepateikė visų duomenų, atskleidžiančių jo ir jo šeimos tikrąją turtinę padėtį, tai yra neatskleidė savo tikrosios dabartinės finansinės padėties.
Atsakovė 2011-08-24 teismo sprendimo priėmimo metu nedirbo, augino šalių dukrą, iki 2012-06-01 gavo Norvegijos valstybės mokamą išmoką vaikui (3-6 b.l., II t.), gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kamabarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų gruodžio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio vykdė individualią veiklą, kurios pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 380 Lt (42-55 b.l., I t.), nuo 2014-04-16 buvo registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (11 b.l., II t.), nuo 2014-07-25 dirba UAB (duomenys neskelbtini) administratore ir gauna 1000 Lt dydžio darbo užmokestį (19, 48 b.l.,II t.), nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi 1999 metų gamybos lengvąjį automobilį VW PASSAT (73-74 b.l., I t.).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3. 192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Jau minėta, kad ieškovas turtinės padėties pasikeitimą grindžia tuo, kad po santuokos su atsakove nutraukimo, jis sudarė kitą santuoką, sutuoktiniams gimė sūnus.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Kaip jau buvo minėta, šalių dukters G. išlaikymo dydis buvo nustatytas tėvų susitarimu (LR CK 3.53 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje prašė sumažintą išlaikymą pradėti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo tos pačios dienos, nuo kurios išlaikymo dydis buvo nustatytas tėvų susitarimu.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi, ji viena augina ir viena rūpinasi kasdieniais vaiko priežiūros klausimais, aprūpina ją gyvenamuoju būstu, tai yra jai vienai tenka vaiko priežiūros našta, byloje esančių rašytinių įrodymų bei paties ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu laikytina nustatyta, kad ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl laikytina nustatyta, kad esminė šalių turtinė padėtis nėra pasikeitusi, o nenustačius tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintinas (LR CK 3.201 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę teikti ieškovui kasmėnesines dukros G. R. išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skiria ieškovas, panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, priteisti iš atsakovės 8000 Lt lėšų, kurias ieškovas sumokėjo dukros G. R. išlaikymui, o atsakovė panaudojo ne dukros interesams, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti į G. R. banko sąskaitą.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė nereaguoja į ieškovo prašymus pateikti ataskaitas apie dukros išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, todėl ieškovas mano, kad atsakovė lėšas naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui, be to ieškovas mano, kad atsakovė taip pat turi teikti vaiko išlaikymui 800 Lt kas mėnesį, todėl 1600 Lt, gyvenant Utenoje, vaiko išlaikymui yra per didelė suma, tiek atsakovė neišleidžia. Kadangi vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi būti naudojamos tik vaiko interesais, jos turi būti naudojamos racionaliai ir negali būti naudojamos kitų asmenų poreikiams tenkinti, todėl atsakovė įpareigotina teikti ieškovui kas mėnesį ataskaitas apie dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, kadangi ieškovo nuomone, jis turi teisę kontroliuoti vaiko išlaikymui jo skirtų lėšų panaudojimą. Ieškovas taip pat mano, kad atsakovė pusę jo sumokėtos sumos, tai yra 8000 Lt, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojo ne dukros interesams, o savo poreikiams tenkinti, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės dukrai G. R..
Pagal bendruosius LR CPK nustatytus įrodinėjimo principus, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi kiekvienos šalies pareiga yra įrodyti jos nurodytas aplinkybes.
Ieškovas aukščiau nurodytas aplinkybes grindė tik savo manymu ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų pagrįstumą ir nors atsakovė teikė vaikui skirtų lėšų paskaičiavimą, atsakovas neteikė jokių priešingų įrodymų, kurie bent pagrįstų mažesnį vaiko išlaikymui reikiamų lėšų poreikį.
Atsakovė tvirtino, jog vaiko išlaikymui ji išleidžia apie 1000- 1200 Lt, pateikė išlaidų suvestinę už 14 mėnesių (111 b.l., I t.) ir išlaidas patvirtinančius pirkimo čekius (122-224 b.l., I t.) bei buto šildymo ir kitų komunalinių paslaugų išlaidas patvirtinančius įrodymus (20-23 b.l., II t.). taip pat vaiko priežiūros aplinkybes įrodinėjo liudytojos V. R. parodymais, kuri patvirtino, kad atsakovė užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą, mergaitė viskuo aprūpinta, ji išranki maistui, todėl reikia derinti maisto produktus. Vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo aplinkybes patvirtino ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje ir atstovas posėdžio metu (29-30 b.l., II t.)
Pagal LR CK 3.203 str. 1, 2 d. vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti, o vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį.
Ieškovas minėtus reikalavimus grindžia tik savo prielaidomis, nepatvirtindamas jokiais įrodymais, jo nurodyti priminimai, bei pretenzija (14-19 b.l., I t.), į kuriuos nereagavo atsakovė, nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, jog atsakovė dalį lėšų panaudojo ne vaiko, o savo poreikių tenkinimui.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovas ne visada savalaikiai teikė dukrai išlaikymą, ką patvirtina byloje esanti pažyma apie ieškovo 1200 Lt skolą (109 b.l., I t.), taip pat atsakovė paskutinio posėdžio metu nurodė, jog ieškovas nuo 2014 m. liepos mėnesio nevykdo savo pareigos teikti išlaikymą vaikui, šių aplinkybių ieškovo atstovas posėdžio metu nepaneigė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę teikti jam kasmėnesines vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas kartu su patvirtinančiais įrodymais laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šalių dukters G. išlaikymui skirtos lėšos buvo panaudotos ne vaiko poreikiams tenkinti, priešingai, nustatyta, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas yra tinkamai prižiūrimas, auklėjamas, rūpinamasi jo sveikata, todėl laikytina, kad ataskaitų rengimas ir išlaidas pavirtinančių įrodymų rinkimas uždėtų atsakovei papildomus rūpesčius, o išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų ieškovės ir vaiko laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jo interesus, nes kiltų pareiga už kiekvieną pirkinį atsiskaityti, renkant išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Laikytinas nepagrįstu ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 8000 Lt lėšų, kurias ieškovas sumokėjo dukros G. R. išlaikymui, o atsakovė panaudojo ne dukros interesams, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti į G. R. banko sąskaitą, kadangi ieškovas jokiais įrodymais nepatvirtino aplinkybių, kad atsakovė dalį vaikui skirtų lėšų panaudojo ne vaiko poreikiams, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes nurodytas aplinkybes ieškovas grindė tik savo manymu, kai tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nustatytos priešingos aplinkybės, tai yra nustatyta, kad vaikas tinkamai prižiūrimas, juo tinkamai rūpinamasi, vaiko augimui sudarytos geros sąlygos, todėl ir šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas ieškinyje kėlė tiek neturtinio pobūdžio, tiek turtinio pobūdžio reikalavimus ir pateikdamas ieškinį, apmokėjo jį 883 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (7 b.l., I t.).
1-as ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką yra neturtinio pobūdžio, todėl žyminis mokestis sudaro 144 Lt (100x143,9:100) (pritaikius LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nustatytą mokesčių apvalinimo taisyklę ir atsižvelgiant į ieškinio pateikimo dėl šio reikalavimo metu (2013-05-02) galiojusį vartotojų kainų indekso padidėjimą iki 143,9 nuo 2013-05-01) (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).
2-as ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį yra turtinio pobūdžio ir sudaro 144 Lt ((800-400)X12x3:100) (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).
3-as ieškovo reikalavimas teikti ataskaitas yra neturtinio pobūdžio, todėl žyminis mokestis sudaro 144 Lt (100x143,9:100) (pritaikius LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nustatytą mokesčių apvalinimo taisyklę ir atsižvelgiant į ieškinio pateikimo dėl šio reikalavimo metu (2013-05-02) galiojusį vartotojų kainų indekso padidėjimą iki 143,9 nuo 2013-05-01) (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).
4-as ieškovo reikalavimas priteisti 8000 Lt į vaiko sąskaitą laikytinas neturtinio pobūdžio, kadangi ieškovas nesiekia sau turtinės naudos, todėl žyminis mokestis sudaro 144 Lt (100x143,9:100) (pritaikius LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nustatytą mokesčių apvalinimo taisyklę ir atsižvelgiant į ieškinio pateikimo dėl šio reikalavimo metu (2013-05-02) galiojusį vartotojų kainų indekso padidėjimą iki 143,9 nuo 2013-05-01) (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).
Pateikdamas ieškinį, ieškovas turėjo jį apmokėti 576 Lt (144x4) dydžio žyminiu mokesčiu, apmokėjo 883 Lt, taigi ieškovas sumokėjo perdaug 307 Lt žyminio mokesčio, kuris yra grąžintinas iš Valstybės biudžeto (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas byloje patyrė 6250 Lt advokato pagalbos išlaidų (21 b.l., I t., 33-42 b.l., II t.) ir 121,61 Lt vertimo išlaidų (43-44 b.l., II t.).
Atsakovė patyrė 2400 Lt advokato pagalbos išlaidų (112 b.l., I t., 24 b.l., II t.), 12 Lt išlaidų už VĮ Registrų centro duomenis (75 b.l., I t.), 30,20 Lt už VĮ „Regitra“ duomenis (73 b.l., I t.), 85 Lt už informaciją iš Norvegijos apie išmokas vaikui (10 b.l., II t.).
Ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, laikytinos per didelėmis, pagrįsto dydžio išlaidomis pagal šio teisės akto 8.2 p., 8.17 p., 8.18 p. laikytinos 3850 Lt ieškovo išlaidos už advokato pagalbą, kadangi atstovas rengė ieškinį, teikė įrodymus, atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose, kur sugaišo apie devynias valandas.
Atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat laikytinos per didelėmis, pagrįsto dydžio išlaidomis pagal šio teisės akto 8.2 p., 8.17 p., 8.18 p. laikytinos 1590 Lt atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, kadangi atstovė rengė pasiūlymą dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, kur sugaišo apie devynias valandas, rinko iš įvairių įstaigų įrodymus ir teikė juos teismui.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).
Sprendžiant klausimą dėl ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisimo, laikytina, kad ieškovo ieškinys, kuris susideda iš keturių reikalavimų, patenkintas vienas ieškovo reikalavimas 50 procentų dalyje.
Ieškovas kėlė 4 reikalavimus, šių reikalavimų santykis pagal įrodinėjimo sudėtingumą vertintinas kaip 2:2:1:1, taigi advokato išlaidos pirmam ir antram reikalavimui sudaro po 1283 Lt, trečiam ir ketvirtam reikalavimui po 642 Lt. Patenkinus pirmąjį ieškovo reikalavimą 50 procentų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 641,50 Lt (1283:2) advokato pagalbos išlaidų (skaičiuojant nuo 3850 Lt) (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1325 Lt (265+530+265+265) (skaičiuojant nuo 1590 Lt ir laikantis reikalavimų proporcijos pagal sudėtingumą: 2:2:1:1(už pirmą ir antrą reikalavimus po 530 Lt, už trečią ir ketvirtą reikalavimus po 265 Lt)), atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų, proprorcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).
Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 50 procentų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 72 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (144:2) (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.).
Kadangi ieškovo vertimo išlaidos sudaro dokumentų, patvirtinančių ieškovo turtinę padėtį reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šis ieškovo reikalavimas atmestas, todėl dokumentų vertimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, o atmetus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos patirtos išlaidos už duomenų apie turtinę padėtį rinkimui, kurios sudaro 127,20 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str.).
Atlikus ieškovui iš atsakovės priteistų sumų 713,50 Lt (641,50+72) ir atsakovei iš ieškovo priteistų sumų 1452,20 Lt (1325+127,20) užskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 748,70 Lt.
Teismas šioje byloje patyrė 36,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų,iš kurių 30,40 Lt priteistina iš ieškovo A. R. valstybės biudžeto naudai, proporcingai atmestų reikakalvimų daliai (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
dvylikos mėnesių laikotarpyje, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas, atvykęs į Lietuvą, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra laikotarpiu nuo vienos iki dešimties dienų (priklausomai nuo ieškovo viešnagės Lietuvoje trukmės), jeigu tam neprieštarauja mažametė dukra G., apie buvimo su dukra vietą informuojant atsakovę. Vaikui prieštaraujant, ieškovas dvylikos mėnesių laikotarpiu, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atvykęs į Lietuvą, bendrauja su dukra G. kas antrą buvimo Lietuvoje dieną po dvi valandas, kartu dalyvaujant vaiko motinai. Apie planuojamą atvykimo datą ir laikotarpį, kurį ieškovas bus Lietuvoje bei kuriam laikui pasiims dukrą, atsakovė turi būti informuojama iš anksto ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ieškovo atvykimo; vėlesnio ieškovo atvykimo į Lietuvą metu (tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), atvykęs į Lietuvą, ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra laikotarpiu nuo vienos iki dešimties dienų (priklausomai nuo ieškovo viešnagės Lietuvoje trukmės), jeigu tam neprieštarauja mažametė dukra G., apie buvimo su dukra vietą informuojant atsakovę;kasmetinių ieškovo atostogų metu dvylikos mėnesių laikotarpyje, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir vėlesnių kasmetinių ieškovo atostogų metu (tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos), atvykęs į Lietuvą, ieškovas pasiima dukrą kartu atostogauti nuo dešimties iki dvidešimties dienų laikotarpiui, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (užsiėmimai mokykloje ir pan.) ir tam neprieštarauja mažametė dukra G.. Ieškovas apie savo atostogų pradžią ir trukmę atsakovę informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki atostogų pradžios, taip pat apie buvimo su dukra vietą kasmetinių atostogų metu informuojant atsakovę;dukra G. neporiniais metais Šv. Velykas praleidžia kartu su motina L. M., o Šv. Kalėdas praleidžia su tėvu A. R., poriniais metais Šv. Velykas praleidžia su tėvu A. R., o Šv. Kalėdas praleidžia su motina L. M., tėvui pasiimant vaiką švenčių išvakarėse, ir grąžinant vaiką motinai paskutinę šventinę dieną, einančią prieš darbo dieną;ieškovas bendrauja (tam atsakovė sudaro sąlygas) su dukra G. 30 min. internetu (kompiuterio ir programos „Skype“ pagalba) ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę;šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, kiek tai neprieštarauja dukters G. interesams.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovės L. M. naudai 748,70 Lt.
Priteisti iš ieškovo A. R. valstybės biudžeto naudai 30,40 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 307 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio.
Išaiškinti ieškovui A. R., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.