Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Institucija) atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu P. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje P. L. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis yra, klientai 2012 m. įsteigė daug įmonių ir organizavo saulės jėgainių statymą, tačiau verslas žlugo ir klientai liko jam skolingi. Atsikaitydami, klientai perleido jo vadovaujamai įmonei daug neveikiančių įmonių, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini). Jis buvo privestas būti šios įmonės direktoriumi, nes įmonė privalo turėti direktorių, nors nei sudarė darbo sutartį, nei realiai dirbo toje įmonėje. Tiesiog įsigydamas tą įmonę, turėjo tapti jos direktoriumi, nors įmonė visiškai „tuščia“. Paprastai nereikia teikti jokių pranešimų, kad įmonė veikos nevykdo, galima tik VMI pranešti apie tai. Po VĮ Registrų centro laiško pateikė tą ataskaitą, tai padarė 2018 m. balandžio 5 d. Jau 20 metų dirba buhalteriu, visada teikia atskaitomybes, bet neteikė šiuo konkrečiu atveju, nes įmonė veikos nevykdo. Jei būtų žinojęs, kad reikia pateikti ataskaitas, tą ir būtų padaręs, juk tai 5 minučių darbas, o dabar gresia didžiulė bauda. Žinojo, kad reikia teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, bet įmonė veiklos juk nevykdo. Manė, kad nauji savininkai pateiks tas visas ataskaitas. Žinojo, kad tos ataskaitos turi būti teikiamos, bet, kai įmonė nevykdo veiklos, nebuvo prasmės tai teikti, nes niekur nėra teikiami dokumentai. Šiuo metu pasimokė ir daugiau tai nepasikartos. Manė, kad ataskaitas reikia pateikti tik tada, kai kažkas daroma, bet jei nėra veiklos, kam ta ataskaita, juk ji nulinė. Supranta, kad pažeidė taisykles. Įmonė neturėjo jokių darbuotojų, net jis nėra darbuotojas. Savo kaltės nejaučia, tegul tą atsakomybę neša savininkai ar darbuotojai. Kalbant teisiškai, finansinę atskaitomybę pateikė laiku, ją reikia pateikti per 30 dienų, kai ji patvirtinama akcininkų. Kai tas buvo padaryta, tą pačia dieną atskaitomybę ir pateikė.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė surašytą protokolą ir prašė P. L. pripažinti kaltu padarius nusižengimą ir skirti jam nuobaudą. Nurodė, kad dėl to, jog nėra darbo sutartis sudaryta ar Sodroje registruota, vadovas yra specifinis subjektas, apygardos teismas yra aiškiai pasisakęs dėl vadovo ir juridinio asmens santykių dualizmo, turi omenyje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018. Tai, kad įmonė realiai vykdė ar nevykdė veiklos, tai neturi teisinės reikšmės. Asmuo galvojo, kad nereikia teikti ataskaitų, vėliau pasakė, kad atskaitomybė buvo pateikta laiku. Kaip nurodyta protokole, šiuo atveju akcininkų susirinkimas turėjo būti 2017 m. pirmame ketvirtyje, kaip ir numatyta įstatymų leidėjo, susirinkimo metu turėjo būti suderinta finansinė atskaitomybė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

P. L. kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš P. L. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 3–6) matyti, kad P. L. nuo 2015 m. balandžio 14 d. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais); Bendrovė Registro tvarkytojui 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra pateikusi tik 2018 m. balandžio 5 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Dėl P. L. nurodytų aplinkybių, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis dėl direktoriaus pareigų, pažymėtina, jog šiuo aspektu išsamiai yra pasisakyta Institucijos atstovės teismo posėdyje nurodytoje teismų praktikoje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, remiantis kasacinio teismo praktika ir sistemine CK, ABĮ nuostatų analize, nurodyta, kad įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas, kurio teisės ir pareigos atsiranda nuo darbo sutarties sudarymo momento; juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad su P. L., jo teigimu, nebuvo sudaryta darbo sutartis, laikytina, jog jis Bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo jo išrinkimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 14 d., nuo kurios jam kilo ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje numatytos pareigos, tarp jų ir užtikrinti Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 12 d. 7 p.).

Nurodytoje teismų praktikoje išsamiai pasisakyta ir dėl kitų P. L. argumentų, kad Bendrovė veiklos nevykdė, todėl nebuvo pagrindo teikti „tuščių“ ataskaitų. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Taigi ši pareiga imperatyviai privaloma, nepaisant to, ar įmonė realiai vykdė veiklą, turėjo metinės apyvartos, pelno ir nuostolių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad P. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimą padarė dėl neatsargumo, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad aptariamos pareigos neturi), P. L. elgesį po nusižengimo padarymo (gavęs registro tvarkytojo raštą, rinkinys iš karto buvo pateiktas, t. y. pažeidimas ištaisytas), jo asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas (nustatyta iš jo žodžių)), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, P. L. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį, artimą minimaliam (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18081083398. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.