- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-6054-451/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02751-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., D. P.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Gretai Jankauskaitei, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant pareiškėjui K. P., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, suinteresuotiems asmenims A. J., D. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. ir D. P. dėl tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti, kad R. Š. a.k (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (3-4 b.l.). Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo mama, D. P. su jo tėvu R. Š. susipažino (duomenys neskelbtini) su kuriuo palaikė artimus santykius, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Vesdami bendrą ūkį ir kartu gyvendami jie (duomenys neskelbtini)susilaukė sūnaus I., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K., t.y. pareiškėjo. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas. R. Š. iki pat mirties gyveno su pareiškėjo motina D. P., vedė bendrą ūkį, R. Š. rūpinosi vaikais, juos pripažino kaip savus. Santykiai tarp R. Š. ir vaikų buvo kaip tėvo su sūnumis.
Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti (20 b.l.).
Suinteresuotas asmuo D. P. su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (18, b.l.).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. P. patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog R. Š. yra K. P. tėvas, kadangi ji su juo gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, abu rūpinosi vaikais. Nurodė, jog su R. Š. gyveno iki pat jo mirties. Dabar rūpinasi kapais, juos prižiūri. Pareiškimą prašo patenkinti pilnai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, jog R. Š. yra jos brolis. Ji patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, jog brolis su D. P. gyveno kaip šeima, labai rūpinosi vaikais, be to jis padėjo D. auginti jos dukrą. Pareikšimą prašo tenkinti.
Šalies argumentai
Byloje apklausta liudytoja R. S. patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Patvirtino, jog visi kaimynai žinojo, jog K. P. yra R. Š. sūnus. Nurodė, jog R. labai rūpinosi vaikais, juos labai mylėjo. Liudytoja patvirtino, jog D. P. ir R. Š. gyveno kartu iki pat R. Š. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas K. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l.5), jo mama yra D. P., tėvas į gimimo liudijimą įrašytas nėra. R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.6). K. P. yra nustatytas neįgalimas, jo darbingumas yra trisdešimt penki procentai (b.l.7,9).
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Sutinkamai su CK 3.148 str. 1 d., pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Kadangi pareiškėjas gimęs iki 2001 m. liepos 1 , todėl teismas vadovaujasi Santuokos ir šeimos kodekso aštuntuoju skirsniu, kuris reglamentavo vaikų kilmės nustatymą. Šio skirsnio 55 str.2d. nustatyta, jog be mokslinių tyrimų, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ir kiti leistini įrodymai, o 56 str. reglamentavo tėvystės nustatymą , mirus spėjamam vaiko tėvui.
Pareiškėjo paaiškinimai, suinteresuotų asmenų D. P. ir A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu bei liudytojos R. S. liudijimai patvirtina, kad D. P. iki pat R. Š. mirties su juo gyveno, vedė bendrą ūkį, jie susilaukė dviejų sūnų Igno ir Karolio, kuriuos R. Š. pripažino, jais rūpinosi. Suinteresuoti asmenys D. P. ir A. J., kuri yra mirusiojo R. Š. sesuo, sutinka, kad R. Š. yra K. P. tėvas. Liudytoja R. S. patvirtino, kad žinojo, jog K. P. tėvas yra R. Š., ir tuo niekada neabejojo, nes R. Š. Karolį visada laikė savo sūnumi, juo rūpinosi, ir prižiūrėjo. Šie pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei liudytojo paaiškinimai, byloje esančios fotonuotraukos, kuriose (kaip patvirtino mirusiojo R. Š. sesuo A. J.) užfiksuotas R. Š. su D. P. bei jų vaikais patvirtina, jog R. Š. yra biologinis K. P. tėvas (CPK 177 str., 187 str., 189 str., 220 str.), todėl pareiškėjo K. P. pareiškimas tenkintinas, kaip įrodytas ir pagrįstas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)yra K. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo dėl vaiko tėvystės nėra, todėl nustatytina, kad R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra K. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustačius šį faktą, civilinės metrikacijos įstaigai kyla pareiga įregistruoti tėvystės nustatymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 391 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra K. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.