Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, kaltinamajai D. M., nukentėjusiajai M. M., teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) neteista, tačiau (duomenys neskelbtini)

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2021 m. gruodžio 10 d., apie 23.50 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „ (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 2,11 promilių girtumas, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, kas pasireiškė tuo, jog be jokios priežasties, tyčia vieną kartą sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai M. M. į kairės pusės skruostą, tuo padarydama jai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Kaltinamoji neneigia fakto, kad įvykio vakarą tikrai kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. M.. Tą vakarą kaltinamoji buvo neblaivi, todėl negali paaiškinti dėl kokios priežasties sudavė. Aplinkui buvo žmonių, buvo jos draugė R. S. Tokio savo elgesio kaltinamoji negali pateisinti, nukentėjusiosios atsiprašė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad jai buvo trenkta be jokios priežasties, o atsiprašyta tik išsiblaivius. Civilinio ieškinio nereiškia.

Taigi kaltinamoji D. M., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. M. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 10 d., apie 23.30 val., ji kartu su drauge V. P. atėjo į naktinį klubą , (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jos buvo dviese. Klube su V. išgėrė po vieną alkoholinį kokteilį, 0,5 l., talpos. Visą laiką, buvo šokių aikštelėje, antrame aukšte. Joms su V. šokant, šalia šokusi mergina pasakė joms abiem su V. nu jai nepatinka“, tos merginos žodžius suprato, kad jos jai nepatinka. Merginos paklausė, kas jai nepatinka, pastaroji nieko nesakiusi kumščiu jai sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą. Dėl suduoto smūgio ji jautė stiprų fizinį skausmą, ir pažeminimą, kadangi aplinkui šokių aikštelėje buvo daug pašalinių asmenų, taip pat prarado pusiausvyrą. Aikštelėje buvusių asmenų nepažįsta ir jų kaip liudytojų nurodyti negali. Po to, kai jai buvo suduotas smūgis, jos draugė V. jai pasakė, kad, galimai, ir jai buvo suduotas smūgis į smilkinį. Ji nematė, ar jos draugei V. buvo suduotas smūgis, kadangi viskas įvyko labai greitai. Neatmeta galimybės, kai jai buvo suduotas smūgis ji prarasdama pusiausvyrą pati galėjo netyčia kliudyti draugę V.. Ar ji turi pretenzijų nežino. Minėtos merginos ji nepažįsta, niekada jos nėra mačiusi, jokių konfliktų ankščiau su ja nėra turėjusi. Po įvykio, iškarto kreipėsi į apsaugos darbuotojus, kad pastarieji stebėtų ją užpuolusią merginą, kad jos neišleistų, o ji pati kvietė policiją. Kai iškvietė policiją ir jos laukė pirmame aukšte, prie įėjimo, ją užpuolusi mergina norėjo išeiti iš naktinio klubo patalpų, todėl paprašė apsaugos darbuotojo, kad ją sulaikytų, nes iškviesta policija. Apsaugos darbuotojai merginos neišleido. Laukiant policijos pareigūnų, mergina sakė joms su V.: ,,tuoj gausit į snukį dar“. Mergina stovėjo su savo drauge, girdėjo, kaip jai sakė, kad jei jos neapsiramins, gaus dar, mano, kad tokiais veiksmais provokavo konfliktą ir tyčia taip sakė garsiai, kad jos išgirstų. Elgėsi agresyviai, emocionaliai, agresyviai bendravo, buvo akivaizdžiai neblaivi, judesiai jos buvo nekoordinuoti. Vėliau, mergina priėjusi prie jos, paklausė, kiek nori gauti pinigų už tai, kad nekviestų policijos ir sutvarkytų visą šitą reikalą ramiai, nes pastaroji nurodė, kad jai rytoj reikia į darbą. Ji pasakė, kad jokių pinigų jai nereikia, atvyks policijos pareigūnai, tada, ir spręs problemą ir kol atvyks pareigūnai atsisako su ja kalbėtis. Mergina geranoriškai pasakė: „gerai“. Atvykus policijos pareigūnams, jie iškvietė medikus. Pastarieji ją informavo, kad mergina bus sulaikyta, o ji bus iškviesta apklausai. Atvykę medikai ją apžiūrėjo vietoje, jai pasakė, kad įvykis bus užfiksuotas, paklausė, kiek balų vertina savo skausmą, atsakė, kad vertina 5 balais. Medikas po apžiūros ją paleido, pasakė, kad medicininiai dokumentai bus perduoti policijai. Po apžiūros, ji grįžo į naktinį klubą, užėjusi į tualetą, pamatė, kad kairės pusės skruostas yra raudonas ir ištinęs. Dar liko su drauge naktiniame klube, jame pabuvo apie tris valandas ir išsiskirstė namo. Nepageidauja gauti siuntimo į teismo medicinos ekspertizę, kadangi jokių sužalojimų didelių pati nemato ir be to buvo apžiūrėta medikų, kurie užfiksavo sumušimą ir jų pažymoje viskas turės būti surašyta. Dėl civilinio ieškinio apsisprendusi pareikš jį tyrimo metu, kai bus atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad su M. M. yra kolegės, draugės. 2021 m. gruodžio 10 d. abi kartu apsilankė naktiniame klube ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) .Į klubą atvyko apie 23.00 val. Būdamos klube, kartu su M. išgėrė vieną alkoholinį kokteilį ,,Kuba libre“. Joms būnant antrame aukšte, šokių aikštelėje, apie 23:50 val., bešokant, šokių aikštelės pakraštyje, jai nepažįstama mergina pasakė, kad jos jai nepatinka. M. jos paklausė, kas pastarajai nepatinka. Mergina, nieko nesakiusi, M. sudavė vieną smūgį, kiek pamena, kumščiu į kairės pusės skruostą, ko pasėkoje M. praradusi pusiausvyrą, kliudė ją, pajuto smūgį į kairės pusės smilkinį. Minėta nepažįstama mergina jos nemušė, nei jai, nei M; jokių pretenzijų neturi. Šokių aikštelėje buvo daug žmonių. Po įvykio, jos su M. nusileido į pirmą aukštą, paprašė apsaugos darbuotojų stebėti merginą, kuri užpuolė M. ir jos neišleisti, nes jos kviečia policiją. Minėta mergina norėjo išeiti iš klubo, tačiau apsaugos darbuotojai ją sulaikė iki kol atvyks policijos pareigūnai. Atsimena, kad prie apsaugos buvo priėję du vaikinai, kurių nepažįsta ir neturi jokių kontaktų, sakė apsaugos darbuotojui, kad matė įvykį ir esant reikalui galės paliudyti. Kol laukė policijos pareigūnų, mergina klausė, ar norim gauti dar, suprato, kad siūlė dar kartą sumušti, elgėsi agresyvokai, provokavo konfliktą, matėsi, kad buvo apsvaigusi, nes judesiai buvo nekoordinuoti. Vėliau mergina siūlė pinigų, kad išsiaiškintų viską be policijos, nes pastaroji nurodė, kad jai reikia rytoj į darbą. Pinigų jos atsisakė, ir mergina nuėjo. Atvykę policijos pareigūnai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnai nurodė, kad mergina, kuri užpuolė M. bus sulaikyta, o M. galės kreiptis į policiją savarankiškai. Įvykio vietoje M. buvo apžiūrėta medikų, sakė, kad matosi sumušimas, liepė M. įvertinti skausmą, klausė ar nereikia vežti į ligoninę, tačiau M. atsisakė. Po apžiūros buvo paleista. Toliau, jos grįžo atgal į naktinį klubą, pabuvo apie 3 val., ir grįžo namo. Nori pažymėti, kad merginos, kuri užpuolė M. nepažįsta, niekada jos nėra mačiusi, nėra turėjusi su ja jokių reikalų. Kiek jai žinoma, M. taip pat nepažįsta minėtos merginos ir su ja jokių konfliktų nėra turėjusi. Ji dėl minėto įvykio niekam pretenzijų neturi (b. l. 35-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto išvadoje nurodyta, kad M. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-12-10. Sužalojimas mažiausiai padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. M. sužalojimo jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. M. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kairio skruosto sritį. Tikėtina, kad M. M. nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Nustatyto sužalojimo lokalizacija ir pobūdis nebūdingas griuvimui, kritimui, savęs žalojimui (b. l .31-32).

2021-12-24 apžiūros protokole užfiksuota vaizdo-garso įrašų, gautų iš body kamerų, apžiūra. Atidarius pirmą vaizdo-garso įrašą Nr. 2021_1211_001736_009 matyti kad yra filmuojama kaip pareigūnai atvyksta į klubą. Užeina į vidų, prieina prie merginų ir policijos pareigūnų. Vyksta pokalbis. Mergina 1: „ Situacija yra tokia, kad mes tiesiog atėjom su drauge į klubą pasišokti. Šokom, šita mergaitė atsisuko į mus ir sakė man labai nepatinka, mes užklausėm jos kas tau nepatinka jinai trenkė man į veidą iš kumščio ir trenkė mano draugei. Viskas tuom ir pasibaigė. Konflikto kaip ir tokio nebuvo, bet jinai nusileidus į apačią dar mum grasino, kad jinai dar gali mus sumušti. Tai vat aš norėčiau parašyti pareiškimą“ <..> (b. l. 38-40).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: ji matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės tvarką, kas pasireiškė tuo, jog be jokios priežasties, tyčia vieną kartą sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai M. M. į kairės pusės skruostą, tuo padarydama jai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. sveikatą. Kaltinamoji D. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad įvykio vakarą viešoje vietoje, o būtent („ duomenys neskelbtini)“ klube būdama neblaivi ir demonstruodama nepagarbą kitiems be priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajai M. M.. Jos kaltę patvirtina ir nuoseklūs ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekintantys nukentėjusiosios M. M. parodymai, kuriuos papildo liudytojos V. P. parodymai, susiedami viską į vieningą visumą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, taigi specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas, pagal jo pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Vaizdo garsų įrašų apžiūros dar labiau papildo įvykio aplinkybes. Nustatytas BK 284 straipsnyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymis - pavojingi veikos padariniai ir kaltininko tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios D. M. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai, tai veika padaryta viešoje vietoje, „duomenys neskelbtini“ klube“, ji smurtavo prieš nukentėjusiąją kur taip pat yra daug pramogaujančių žmonių ir jie galėjo matyti smurtinius kaltinamosios veiksmus, būdama neblaivi ji demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams. Dėl šių priežasčių D. M. veika, vertinant jos veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės D. M. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną baigtą nusikaltimą pažeisdama viešąją tvarką bei sužalodama žmogaus sveikatą. Kaltinamoji D. M. veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip veikti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ji neteista, tačiau 1 kartą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, bausta administracine tvarka (b. l. 79-80), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse valstybės kaltintojas nepateikė, dirbanti (b. l. 81). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. M. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais

nusprendžia:

D. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. M. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. M. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.