Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A -259-544/2011

75.4.3; 75.8; 78.2.1; 99.5; 114.11; 121.18;125.1;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknenės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovui N. V., jo atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-82/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo N. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Teismas netinkamai taikė CK 3.88 str. 3 d. nuostatas ir be pagrindo jo vardu viešame registre įregistruotą turtą - kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), kambarį, (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - jame nenurodžius, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nebuvo įrodyta kitaip, o ieškovė šio turto neprašė pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe.

2.Kadangi automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas ir nė viena šalis jo realiai nevaldo bei juo nesinaudoja, o ieškovei nepateikus įrodymų apie šio automobilio faktinį buvimą, šis automobilis neturėjo būti įtrauktas į bendro turto balansą ir dalijamas.

3.Teismas pažeidė CK 3.117 str. 1 d., nes nesudarė bendro turto balanso, nepasisakė dėl lygių dalių bendrojoje nuosavybėje ir nenurodė kokiomis dalimis padalijamas bendras šalių turtas.

4.Teismas pažeidė CK 3.119 str., kuriame numatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šalims nepateikus duomenų apie dalijamą bendrą turtą, teismas ex officio turėjo vadovautis turto vertės nustatymo metodikas nustatančiais norminiais aktais ir nustatyti santuokoje įgyto bendro nekilnojamo turto vidutinę rinkos kainą. Mano, jog teismas turėjo nustatyti, kad šalys santuokoje iš viso įgijo 140 720 Lt vertės turtą.

4. Teismas, formaliai aiškindamas ir taikydamas įstatymų nuostatas dėl sutuoktinių lygių dalių jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpcijos, nepagrįstai atsisakė plečiamai aiškinti ir taikyti CK 3.3 str., todėl priėmė sprendimą, kuris iš dalies neatitinka šalių nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, nes, nustačius šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškove, minėto šalių buto 133 000 Lt vidutinės rinkos vertės priteisimas ieškovei natūra užtikrintų tinkamas sąlygas nepilnamečiui vaikui gyventi tinkamą ir visavertį gyvenimą šeimos gyvenamojoje patalpoje. Be to, esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, šio buto padalijimas lygiomis dalimis yra netikslingas.

5. Kadangi šalys įsigijo bendro turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 140 720 Lt, todėl turėjo būti konstatuota, kad kiekvienai šaliai tenka turto už 70 360 Lt sumą. Priteisus ieškovei natūra butą, (duomenys neskelbtini), 133 000 Lt vidutinės rinkos vertės ir kitą kilnojamąjį turtą 5220 Lt vertės, išskyrus nešiojamąjį kompiuterį 2 500 Lt vertės, turėjo būti konstatuota, kad ieškovei tenka 138 220 Lt vertės turto. Todėl iš ieškovės jam turėjo būti priteista 67 860 Lt piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

6. Ieškovė byloje sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo jai buvo atidėtas. Todėl iš jo priteisti ieškovei 1 321 Lt žyminio mokesčio nebuvo pagrindo, o ši žyminio mokesčio dalis galėjo būti priteista tik valstybei.

Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimas dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir priteisimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK CPK 93 str., procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, CK 3.119 str., 3.100 str., 3. 127 str. 3 d. nuostatas, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl jis keistinas dalyje dėl santuokoje įgyto šalių turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tarp šalių ir valstybei.

Dėl santuokoje įgyto turto.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad šalys bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (1 t., b. l. 7) yra įgiję šį turtą: 2 kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio už iš AB SEB Vilniaus banke 2007 m. paimtą 170 000 Lt kreditą (kredito sutarties Nr. 1250718010280-02, negrąžintas kreditas sudaro 160 000 Lt, 1 t., b. l. 9-17, 2 t., b. l. 15-16) 133 000 Lt vidutinės rinkos vertės 2009-02-01 dienai (1 t., b. l. 21-23, 2 t., b. l. 8, 120-121), 1 kambario butą (du kambariai), (duomenys neskelbtini) 26 000 Lt vidutinės rinkos vertės 2009-02-01 dienai (1 t., b. l. 24-25, 52, 53, 2 t., b. l. 9, 17-20, 118-119, 122-123), automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) automobilį M. B. 250, v/n (duomenys neskelbtini), šalių bylos nagrinėjimo metu įvertintus po 1500 Lt (1 t., b. l. 26-27, 2 t., b. l. 13), nešiojamą kompiuterį, šalių įvertintą 2 500 Lt, siurblį (duomenys neskelbtini) Lt vertės, skalbimo mašiną Bosch 1 400 Lt vertės, šaldytuvą Snaigė 500 Lt vertės, televizorių LG 600 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 750 Lt vertės, keptuvę Zepter 750 Lt vertės, virtuvės puodų komplektą 200 Lt vertės, stalo įrankių rinkinį 150 Lt vertės, indų rinkinį 100 Lt vertės, patalynę (dvigulę antklodę, 2 pagalves, patalynę) 500 Lt vertės, lygintuvą 150 Lt vertės, virdulį Philips 120 Lt vertės (visų nekilnojamųjų daiktų vertė nustatyta šalių susitarimu nesant ginčo – 1 t., b. l. 174), viso turto – už 169 990 Lt (CK 3.118 str. 1 d.). LR CK 3.88 str.2 d. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią turtas įgytas santuokoje yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šios įstatyme nustatytos prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkami aiškino ir taikė CK 3.89 str., 3.88 str. 2 d., 3 d. nuostatas ir pagrįstai vieno kambario butą, esantį Smėlio g.17-516A/17-516B (du kambariai) Utenoje bei automobilius Mazda 626 ir M. B. 250 pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 185 str.). Byloje pateikti VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis M. B. 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas šalims gyvenant santuokoje ir jis viešajame registre iki šiol įregistruotas sutuoktinių vardu. Atsakovas neįrodė, kad šis turtas perleistas, sunaikintas ir pan., nes nepateikė nei automobilio perleidimo sandorio, nei kitų tai patvirtinančių įrodymų. Vien ta aplinkybė, kad automobiliu naudojasi ne patys sutuoktiniai, nereiškia, jog automobilis nėra jų nuosavybė. Kadangi po kasacinės instancijos teismo išaiškinimo apeliantas (atsakovas) N. V. sutiko, nebeginčijo ir nebeįrodinėjo, jog minėti du automobiliai ir butas (du kambariai), esantis (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninis, o ne šalių santuokoje įgytas turtas, tai teisėjų kolegija išsamiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nebepasisako.

Dėl sutuoktinių bendro turto dalių.

CK 3.117 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais tokias išimtis motyvuojant ir nurodant aiškias nustatomas tarp sutuoktinių turto dalis (CK 3.123 str.). Pirmosios instancijos teismas, nors ir konkrečiai nenurodė, kad šios bylos sutuoktiniams padalinant santuokoje įgytą turtą nustato lygias turto dalis, tačiau tai yra aišku iš teismo sprendimo faktinio turinio ir nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CK 3.117 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tinkamai argumentavo ir motyvavo išvadas. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo prezumpciją, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ir koks veiklos pobūdis. Būtent šis principas ir yra kertinis dalių nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendrą sutuoktinių turtą. CK 3.123 str. 1 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, byloje nenustatyta. Vien tas faktas, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vaikui teikia kasmėnesinį išlaikymą, dirba, gauna pastovias pajamas, todėl, esant reikalui, galėtų padengti ir papildomas būtinas išlaidas, jei tokios būtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vadovaujantis kitomis aplinkybėmis, nei jos konkrečiai išvardintos CK 3.123 straipsnio sąraše, turi nustatyti tokio nukrypimo realų poreikį, tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsaugos būtinumą (CK 1.5 str. 4 d., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-12 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-479/2005, 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003 ir kt.). Virš teismo sprendime nustatyta, kokį turtą bendrąja jungtine nuosavybe yra įgiję sutuoktiniai (šalys). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios (po 1/2 dalį). Šioje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytas ir solidariai lygiomis dalimis tarp šalių padalintas balanso pasyvas – 160 000 Lt kreditorinis įsiskolinimas bankui (1 t., b. l. 179-183, 2 t., b. l. 42-50, 96-105).

Dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjo 2010-07-01 (2 t., b. l. 42-50), ir būtent su šia aplinkybe laiko atžvilgiu pagal minėtas įstatymų nuostatas siejama nustatytina bendro turto rinkos kaina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006 ir kt.). Šalys teismo procesiniuose dokumentuose, taip pat duodamos paaiškinimus teismo posėdyje nurodė nevienodas nekilnojamojo turto kainas, kurios skyrėsi tarpusavyje bei nuo VĮ Registrų centro išrašuose nurodytos kainos. Bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, vyko ne vienas teismo posėdis, šalys naudojosi teisine advokato pagalba, todėl turėjo pakankamai laiko ir galimybių turto vertintojų pagalba įvertinti turtą ar prašyti teismo paskirti ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Tačiau šalys šia galimybe nesinaudojo ir net po kasacinės instancijos teismo išaiškinimo turto rinkos vertei nustatyti į bylą teikė tik VĮ Registrų centras atliekamo nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo duomenis, o kilnojamo turto rinkos vertę nustatė šalių susitarimu, ir tai yra šalių teisė (1 t., b. l. 174, CPK 178 str.). ). Tai, kad dviejų kambarių butas Smėlio g. 12-8, Utenoje 2007-06-21 dienai kredito sutarties sudarymo metu buvo įvertintas 175 000 Lt bei kad 2007-06-08 jis buvo įvertintas 57 719 Lt, 2011-02-21 – 82 200 Lt (2 t., b. l. 120-121), o 1 kambario butas (du kambariai) 1999-02-10 ir 1999-02-17 buvo įgyti iš pirkėjo už 14 000 Lt, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia turto reali rinkos vertė liko ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės pabaigoje, nes pirmąją nepagrįstai aukštą kainą lėmė rinkos pokyčiai, o antrasis 2 kambarių buto ir 1 kambario buto įvertinimai atlikti palyginti seniai ir realios turto vertės taip pat nebeatspindi (1 t., b. l. 9, 22-23, 2 t., b. l. 15-16, 120-121). Be to, šalys pripažįsta, kad minėtus du kambarius apjungė į vieną butą, remontavo ir investavo ženklias sumas, todėl tikėtina, kad šio turto vertė padidėjo. Šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu apie nekilnojamo ir kito turto skirtingas kainas buvo tik šalių nuomonės, tačiau jos nepagrįstos jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais (1 t., b. l. 27, 113, 173-174). Šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto įvertinimas VĮ „Registrų centras“ laiko atžvilgiu arčiausiai jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos atliktas 2009 m. vasario mėnesį (2 t., b. l. 8-9). Šiuo įvertinimu nustatydama dalijamo turto vertę teisėjų kolegija ir vadovaujasi, todėl buto (duomenys neskelbtini) rinkos verte laiko 133 000 Lt, o 1 kambario buto (iš dviejų kambarių) (duomenys neskelbtini) – 26 000 Lt (2 t., b. l. 8-9). Santuokoje įgyti du automobiliai yra panašių, pakankamai senų metų gamybos, šalys juos vertino po 1500 Lt, ir dėl to iš esmės ginčo nekilo, kaip ir dėl viso kilnojamojo turto įvertinimo, kurį šalys nustatė bendru sutarimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad šalių santuokoje įgyto viso turto vertė yra 169 990 Lt, todėl kiekvienam sutuoktiniui tenkanti ½ dalis turto yra 84 995 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl turto padalijimo natūra

Pagal CK 3.127 str. 3 d., padalijant turtą prioritetas yra suteikiamas jo padalijimui natūra. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Dėl CK 3.3 str. 1 d., 3.127 str. 3 d. nuostatų taikymo šioje byloje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad vaiko interesus gali atitikti tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto priteisimas tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tiek ir jo padalijimas natūra, jei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka dalis, užtikrinanti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, taip pat nurodė, jog, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, taigi – ir sprendžiant sutuoktinių turo padalijimo klausimus, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis atsižvelgiant į CK 3.123 str. 1 d., CK 3.71 str. 1 d., CK 3.120 str., CK 3.127 str. 3 d. numatytas galimybes užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai sutinka, kad du kambariai Utenoje, Smėlio g. 17-516A/516B 26 000 Lt rinkos vertės atitektų atsakovui kaip bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalis, kuri patenkins ir atsakovo gyvenamojo būsto poreikį. Dėl viso nekilnojamojo turto tarp šalių ginčo taip pat nebėra, nes iš esmės jos abi sutinka, kad atsakovui būtų priteistas vienas automobilis ir kompiuteris, o ieškovei – visas kitas kilnojamasis turtas. Teisėjų kolegijos nuomone, dviejų kambarių buto Smėlio g. 12-8, Utenoje 133 000 Lt rinkos vertės natūra priteisimas ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, atitinka sutuoktinių ir jų nepilnametės dukters interesus. Šio buto padalijimas natūra tarp abiejų sutuoktinių, teismo nuomone, neatitiks nei buvusių sutuoktinių, nei nepilnamečio vaiko interesų, nes, sprendžiant pagal byloje esančių liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų turinį, tarp šalių santykiai buvo konfliktiški ir pastebimi iš šalies kitų asmenų, todėl neabejotinai jie buvo pastebimi ir nepilnamečio vaiko. Todėl tikėtina, kad emocijos ir laikini subjektyvūs išgyvenimai nebus trumpalaikio pobūdžio, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai greitai netaps grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu, skaičiavimu. Priteisus visą dviejų kambarių butą natūra ieškovei iš jos atsakovui turi būti priteista kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas (atsakovas), atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad ieškovė paskolą bankui moka viena, prašė priteisti jam iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį 25410 Lt kompensaciją. Nustatyti savo reikalavimų ribas yra ieškovo teisė, numatyta įstatyme, kuria jis gali disponuoti laisvai (CPK 42 str.). Todėl apelianto prašymas priteisti mažesnę kompensaciją, negu ji priklausytų pagal santuokoje šalių įgyto ½ dalies turto vertę (84 995 Lt), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra išsilavinęs žmogus, naudojasi teisine advokato pagalba, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir likusią neišmokėtą paskolos dalį, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas taip pat turi įvertinti, ar ieškovė pajėgs tokią kompensaciją sumokėti, nenukreipus išieškojimo į jai tenkantį po padalijimo turtą, ir ar dėl to nenukentės su ja liekančio gyventi nepilnamečio vaiko interesai. Teismo nuomone, minėtą butą priteisus ieškovės nuosavybėn, bus užtikrinta ieškovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinė, tinkama ir saugi gyvenamoji vieta, butas yra dviejų kambarių, kas yra optimalus variantas dėl buto išlaikymo išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė gauna pakankamai dideles periodines pajamas (apie 2900 Lt per mėnesį – 1 t., b. l. 28, 73-77), todėl turi realias galimybes sumokėti bankui periodinę jai tenkančios paskolos dalį bei kompensacijos dalį atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka, jog 67 860 Lt kompensacija už ieškovei didesnę tenkančią dalį būtų sumokėta per 5 metus (2 t., b. l. 7). Kadangi priteisiama kompensacija yra beveik trečdaliu mažesnė, jos išmokėjimas nustatomas per 3 metus. Ieškovė nenurodė ir neįrodė objektyvių ir svarių argumentų ir priežasčių, kad ji neturi realių galimybių nurodytu laikotarpiu dalimis atsiskaitinėti su banku ir atsakovu.

Priėmus šį teismo procesinį sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, byla išsprendžiama iš esmės, todėl nustatytinos ir priteistinos šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir valstybei. Ieškinio kaina buvo 127 750 Lt, todėl ieškovė už ieškinį, atsižvelgiant į tris du savarankiškus neturinius reikalavimus, turėjo sumokėti valstybei 3951 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 4, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 10 p.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Lt (1 t., b. l. 3), o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 42). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir tokios išlaidos priteistinos, nes jos atitinka 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžius (yra ženkliai mažesnės, CPK 98 str., b. l. 30-31). Priešieškinio kaina buvo 17500 Lt, todėl, atsižvelgiant į savarankiškus neturtinius reikalavimus, ieškovas sumokėjo 653 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 81, 97-100). Byloje buvo 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims ir valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str.). Daroma išvada, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 70 procentų (nėra atmestų reikalavimų, iš dalies patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, turto vertės ir jo padalijimo), atsakovo – 50 procentų (iš dalies patenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nepatenkinti reikalavimai dėl kredito prievolių pripažinimo asmenine ieškovės skola, automobilių, buto pripažinimo asmeniniu atsakovo turtu). Todėl pirmojoje instancijoje iš atsakovo ieškovei priteisiama 200 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės 59 Lt (dėl santuokos nutraukimo priešieškinys patenkintas iš dalies, o turtiniai reikalavimai atmesti). Kadangi ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, iš šalių lygiomis dalimis priteisiamos pašto išlaidos valstybei, o iš ieškovės valstybei atidėta žyminio mokesčio dalis proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 2920 Lt žyminiu mokesčiu, tačiau jo mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 21). Apeliacinėse instancijoje iš viso ieškovė turėjo 1700 Lt (2 t., b. l. 29-31, 126), o atsakovas – 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 10, 34, 125), ir tokio dydžio išlaidos abiems šalims išlaidos priteistinos, nes jos atitinka 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžius (yra mažesnės už visą apeliacinį procesą, CPK 98 str.). Abiejų šalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis panašaus dydžio. Apeliacinėje instancijose (abiejose bylose) atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, kainos nustatymo, kompensacijos priteisimo, ir tai sudaro 30 procentų skundo reikalavimų, nes atmesti reikalavimai dėl buto, automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe, kreditinių prievolių pripažinimo asmenine ieškovės skola, išlaikymo priteisimo pakeitimo, iš dalies patenkinti dėl kompensacijos priteisimo. Todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 2044 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme buvo 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b . l. 25, 109), kurios proporcingai padalijamos tarp šalių (6 Lt ir 14 Lt).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šioje dalyje jį išdėstyti taip:

„Padalinti šalių santuokoje įgytą 169 990 Lt vertės turtą, pripažįstant kiekvienam sutuoktiniui nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto ir nuolatiniam valdymui, naudojimui ir disponavimui priteisti:

-I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 kambarių butą su rūsiu, kurio (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), 133 000 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės, siurblį (duomenys neskelbtini) Lt vertės, skalbimo mašiną Bosch 1 400 Lt vertės, šaldytuvą Snaigė 500 Lt vertės, televizorių LG 600 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 750 Lt vertės, keptuvę Zepter 750 Lt vertės, virtuvės puodų komplektą 200 Lt vertės, stalo įrankių rinkinį 150 Lt vertės, indų rinkinį 100 Lt vertės, patalynę (dvigulę antklodę, 2 pagalves, patalynę) 500 Lt vertės, lygintuvą 150 Lt vertės, virdulį Philips 120 Lt vertės, viso turto vertė - 139 990 Lt;

-N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) butą, susidedantį iš kambario, pastatas, kuriame jis yra (duomenys neskelbtini), ir iš kambario (duomenys neskelbtini) pastatas, kuriame jis yra (duomenys neskelbtini) 26 000 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį M. B. 250, v/n (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį 2 500 Lt vertės, viso turto vertė – 30 000 Lt.

Priteisti atsakovui N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 410 (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų dešimties) Lt piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nustatant terminą jai sumokėti ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 17 dienos.“

-ieškovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Lt žyminio mokesčio, 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai šioje byloje apmokėti.

- atsakovui N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 59 (penkiasdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio ir 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660): iš atsakovo N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2067 (du tūkstančius šešiasdešimt septynis) Lt, iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.