- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- e2-1896-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01412-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EZK group“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EZK group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EZK group“ iškelta bankroto byla Nr. eB2-5339-781/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB ,,EZK group“ iškelti bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad 2016-07-13 duomenimis UAB ,,EZK group“ įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudaro 32 830,07 Eur. Ieškovės 2014-08-27 sprendimas dėl 1 319,88 Eur mokestinės nepriemokos iš atsakovės išieškojimo buvo perduotas antstoliui, kurį antstolis grąžino 2016-06-30 išieškojimo negalimumo aktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovei UAB ,,EZK group“ iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki.
Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis atsakovė registruotino turto neturi, įmonėje yra du apdraustieji, kuriems kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Teismas sprendė, kad šių įmokų įsiskolinimas toliau didės. Pagal balansą už 2015 m. teismas nustatė, kad įmonė turi turto už 160 578 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 83 516 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,EZK group“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukti atsakovei iškeltą bankroto bylą. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas neinformavo atsakovės apie gautą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovė nebuvo informuota apie bankroto bylos proceso pradžią, taip pat nėra informuota apie pareigą pateikti atsiliepimą ar reikalaujamus dokumentus. Šuo atveju yra svarbus realus, o ne vien formalus informavimas apie ketinimą pradėti bankroto procedūrą.
2. Teismas formaliai įvertino atsakovės nemokumo kriterijų. Įmonės nemokumo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis naujausiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. Atsakovė nebuvo informuota apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, todėl ji negalėjo teismui pateikti naujausios dokumentacijos. Vadovaujantis atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, matyti, kad atsakovės turtas sudaro 434 192 Eur, o bendra įsiskolinimų suma, kuri nustatyta pirmosios instancijos teismo, yra 83 516 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, iš įmonės 2016-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės pelnas už ataskaitinį laikotarpį siekia 11 435 Eur.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog jai nebuvo žinoma apie bankroto bylos nagrinėjimą. Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A2.2-10180-827/2016 administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – atsakovės vadovas G. B. – buvo informuotas apie tai, kad VMI yra inicijavusi bankroto bylą bei asmeniškai įteikė G. B. pareiškimo kopiją dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įmonė valstybinio socialinio draudimo įmokų visiškai nemoka nuo 2013-11-07 ir jos įsiskolinimas kasmet vis didėja. Vien ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė yra nemoki įmonė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė jos juridinių asmenų registre nurodytu adresu – Darželio g. 5-118, Vilnius. Teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti, su nuoroda ,,neatsiėmė pašte“. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,EZK group“ būtų nurodžiusi kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, priešingai, ir atskirajame skunde ji nurodo tą patį adresą. Kartu su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai (Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-08-19 d. nutarimas administracinėje byloje. Nr. A2.2-10180-827/2016) patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė (jos vadovas) apie įmonei inicijuotą bankroto bylą žinojo vėliausiai 2016-08-18 (žodinio teismo posėdžio data; CPK 179 str. 3 d.), t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo. Pranešimas apie tai, kad bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, buvo skelbiamas ir specialiame interneto tinklapyje, kaip numatyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje. Teismo priimtą nutartį atsakovė skundė apeliacine tvarka, taigi atsakovei buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo nuomonę byloje sprendžiamais klausimais, taip pat pateikė įrodymus, pagal kuriuos, jos nuomone, turėtų būti sprendžiamas įmonės nemokumo klausimas. Šie įrodymai apeliacinės instancijos teismo priimti ir vertinami. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės teisės į teisminę gynybą nebuvo apribotos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai (veiklos verslo planas 2016-2019 metams, 2016-03-31 įmonės balansas ir 2016-03-31 pelno (nuostolių) ataskaita) nepaneigia pirmosios instancijos išvados apie įmonės nemokumą.
Teigdama, kad teismas turi nustatyti pradelstus įsipareigojimus, juos ir įmonės turtą nustatyti pagal naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių pradelstus jos įsiskolinimus kreditoriams, nei turto, nurodyto balanse, realumą ir vertę patvirtinančių dokumentų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Iš atsakovės pateikto 2016-03-31 balanso matyti, kad beveik visą jos balanse nurodytą turtą (434 033 Eur iš 434 192 Eur visos balansinės turto vertės) sudaro atsakovės per vienerius metus gautinos sumos (424 567 Eur) ir atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys (9 466 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pateiktas balansas, nevertinant šių sumų pagrįstumo ir galimybės jas gauti iš įmonės debitorių, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės realiai gautinas sumas, ypač kai šios sumos ne tik turi esminės įtakos atsakovės (ne)mokumo klausimui nustatyti, bet iš esmės yra vienintelis atsakovės nurodomas turtas. Iš byloje esančių balansų matyti, kad įmonės debitoriniai įsiskolinimai kelis metus nemažėja, tai reiškia, kad nėra galima jų išieškoti, ką patvirtina ir 2016-06-30 antstolio išieškojimo negalimumo aktas, todėl šis turtas nėra realus. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, kaip matyti iš atsakovės 2016-03-31 balanso, jos piniginės lėšos sudaro tik 12 Eur. Tai, kad įmonė neturi realaus turto patvirtina ir tai, kad VMI sprendimą dėl 1319,88 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdęs antstolis po beveik dviejų metų grąžino šį sprendimą pareiškėjui kartu su išieškojimo negalimumo aktu, be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės įsiskolinimai VMI ir VSDFV didėja.
Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realų įmonės mokumą, duomenų, kad būtų bent iš dalies atsiskaityta su VMI ar VSDFV, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytais 2016-03-31 metais, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo. Kadangi atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 m. nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovės nemokumo, faktas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje per klaidą nurodė ne atsakovės balanso duomenis (o kito juridinio asmens) nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.