- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 1-3386-957/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00852-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, nuo 2006 m. rugpjūčio 2 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2007 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - areštas 83 paroms;
2) 2007 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį -10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
3) 2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, - 40 parų arešto bausme bei 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;
4) 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., 2013 m. birželio 13 d., apie 22.00 val., apleistame name, adresu Vilniuje Žygimantų g. 12-9, paimdamas pagrobė M. A. ant stalo padėtą, pastarojo tėvui A. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG L700“, 700 litų vertės, kuriame buvo įdėta materialinės vertės neturinti „Tele2“ operatoriaus SIM kortelė. Tokiu būdu A. P. iš nukentėjusiojo M. A. pagrobė A. A. priklausantį 700 Lt vertės turtą.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė kad iki 2013 m. rugpjūčio 12 d., jis gyveno apleistame name, adresu Vilniuje, Žygimantų g.12-9, kartu su O. P., kuri 2013 m. gruodžio pabaigoje mirė. Tame pačiame bute gyveno ir pažįstamas, J. B.. 2013 m. birželio mėn., tikslios datos atsiminti negalėjo, vakare, galbūt vienas, ėjo į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų. Prie restorano „Vilnius“, Vilniuje, Tilto g. 3, lauko kavinėje, prie stalo, jis pamatė nepažįstamą vaikiną su draugu, kurio paprašė cigaretės. Vaikinas su draugu gėrė alų. Matėsi, kad vaikinui buvo sužalota kakta, vaikinai buvo neblaivūs. Neatsimena jų pokalbio, ar vaikinas jam davė cigaretę, bet bare gavo alaus bokalą ir prisėdo prie vaikinų. Su vaikinais nesusipažino, negali pasakyti, kokio jie buvo amžiaus. Išgėrus, jis pakvietė vaikinus užeiti pas save į namus, dar išgerti. Vaikinas, kurio kakta buvo sužalota, sutiko, o kitas vaikinas nuėjo savais reikalais. Jis parsivedė tą vaikiną namo, adresu Vilniuje, Žygimantų g.12-9. Duris atidarė O. P.. Neatsimena, ar kuris nors jų užrakino buto duris. J. B. gulėjo lovoje, gal miegojo. Nebeatsimena, ar dar kas nors buvo name. Jis paklausė, ar vaikinas turi mobiliojo ryšio telefoną, ar jame yra radijas. Vaikinas pasakė, kad telefone radijo nėra, bet yra įrašyta muzikos. Jis paprašė, kad vaikinas įjungtų muziką ir padėtų telefoną ant stalo. Neatsimena, kiek laiko vaikinas pas juos prabuvo. Išgėrė 2 ar 3 butelius vyno. Vienu metu, jis suprato, kad vaikinas nuėjo į tualetą. Kai vaikinas buvo nuėjęs į tualetą, jis paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir paslėpė lovoje, kad vaikinas nerastų ir tokiu būdu jis galėtų telefoną pasisavinti. Nebeatsimena, koks tai buvo telefonas. Jam atrodo, kad išjungė telefono garsą, kad telefonas nesuskambėtų. Grįžęs, vaikinas pasisukiojo kambaryje ir pasakė, kad jam reikia eiti namo. Vaikinas klausė, kur jo mobiliojo ryšio telefonas. Jis kažką vaikinui grubiai pasakė ir liepė eiti lauk, tačiau tikslai savo žodžių neatsimena. Jis neatsimena, aš vaikiną išstūmė pro duris. Po kiek laiko, kartu su tuo vaikinu ir jo tėvu, į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ieškojo telefono, bet jo nerado. Jį ir O. policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Kitą dieną, jis nunešė pavogtą telefoną į Kalvarijų turgų, kur paprašė pakeliui sutikto nepažįstamo vyro, kurio duomenų nežino, parduoti minėtą telefoną. Jis gavo už telefoną 90 litų. Atrodo, kad prieš parduodamas, SIM kortelę išmetė, tiksliai nebeatsimena. Tam vyrui sakė, kad telefonas jo asmeninis, vyras nieko daugiau neklausinėjo. Neatsimena, bet lyg davė tam vyrui 10 litų už pardavimą. Įvykio metu buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir kai kurių to vakaro momentų visai neatsimena, todėl tiksliai įvykio aplinkybių papasakoti negali. Jis neatsimena, kad būtų su kuo nors kalbėjęs, apie galimybę pavogti vaikino telefoną ir jį parduoti, taip pat, kad būtų kam pasakojęs, kad pardavė telefoną. Dėl poelgio nuoširdžiai apgailestauja. Telefonas jam buvo reikalingas, kad pardavęs turėtų pinigų pragyvenimui. Niekur nedirba, pajamų neturi. Negali paaiškinti, apie kokį Laimį kalbėjo, duodamas parodymus ankstesnės apklausos metu (b. l. 95-96).
Įtariamoji O. P., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajai mirus, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vagystės nepadarė ir nieko apie tai nežino. Paaiškino, kad 2013 m., birželio mėnesį, tikslios datos ir laiko neatsimena, vakare, jos sugyventinis, A. P., išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų. Prieš tai ji buvo išgėrusi butelį vyno. Bute dar buvo kaimynas J. B.. Jai atrodo, kad A. į parduotuvę išėjo vienas, o J. liko namie, bet gal ir J. ėjo kartu su A.. Po kiek laiko grįžo A. P., kartu atsivedė jai nepažįstamą ir anksčiau nematytą vaikiną. Matėsi, kad vaikinas buvo neblaivus, jo kaktoje, kairėje pusėje, buvo žaizda, ji dar žaizdą pavalė. A. kažką užsiminė, kad vaikinas su kažkuo mušėsi ir jis pakvietė vaikiną eiti su juo, kad išvengti tolimesnių muštynių. Ji neatsimena, ar J. grįžo su jais. Tik pamena, kad J., būnant tam vaikinui pas juos, miegojo lovoje. Ji gulėjo kitoje lovoje. A. ir tas vaikinas atsisėdo ant lovos krašto prie staliuko - spintelės. A. buvo nupirkęs vyno, plastmasiniame butelyje, jis pripylė tam vaikinui, vaikinas išgėrė, paskui gėrė visi paeiliui su A. Kiek pamena, vaikinas išgėrė dvi nepilnas plastmasines stiklines. Paskui atėjo dar vienas jų kaimynas, gyvenantis Tilto g., adreso nežino. Laimio duomenų nežino. Laimis ant staliuko pasidėjo savo atsineštus du telefonus, viename jų įjungė muziką. Nematė, kad anas, su A. atėjęs vaikinas jų namuose būtų turėjęs mobiliojo ryšio telefoną. Vienu metu, vaikinas nuėjo į tualetą, grįžęs dar kiek pasėdėjo, po to staiga atsistojo ir išėjo. A. jį išlydėjo, užrakino duris. Ji tam vaikinui nieko nesakė, negirdėjo, kad A. būtų vaikinui ką nors sakęs ar grasinęs, nematė, kad būtų jį stūmęs. Laimis, kiek pamena, dar liko jų bute. Po kiek laiko, atvyko tas pats vaikinas su savo tėvais ir policijos pareigūnais. Vaikinas pasakė, kad jie, t.y. ji, A. ir J. yra tie patys žmonės. Sakė, kad buvo dar vienas vyras, bet jo nebėra. Ją su J. pareigūnai išvedė į lauką, o A. liko bute, kaip suprato, buvo kažko ieškoma. Dabar suprato, kad buvo ieškota mobiliojo ryšio telefono. Ji nematė svetimo telefono jų namuose. Nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis, galėjo pavogti to vaikino telefoną (b. l. 62-63).
Nukentėjusysis M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. birželio 13 d., vakare, jis buvo Vilniaus senamiestyje, kavinėje, kurios pavadinimo neatsimena, su draugais leido laiką. Buvo blaivas, kadangi išgėrė tik vieną bokalą šviesaus alaus. Apie 22.00 val., jis ėjo važiuoti namo į stotelę, link ,,Žaliojo tilto“. Prie minėto tilto esančio viešbučio, pavadinimo neatsimena, pastebėjo du benamius, kurie iš šiukšliadėžių traukė cigarečių nuorūkas. Vienas jų jį užkalbino (tas kurį vėliau policijos pareigūnai išvežė į komisariatą) ir pasiūlė su jais išgerti alaus. Ten šalia buvo lauko kavinė. Benamis pasiūlė jam atsisėsti prie staliuko. Jis nenorėjo su benamiais bendrauti, bet lauke aplinkui žmonių nebuvo, todėl šiek tiek išsigando ir nusprendė jiems neprieštarauti, padarė, kaip jie nurodė. Atsisėdo kartu su benamiais prie staliuko. Jį užkalbinęs vyras padavė jam savo bokalą alaus, pasakė gerti. Koks ten buvo alus, jis nežino, bet išgėrė tą bokalą. Talpa buvo apie 0.5 litro. Po to, tas vyras padėjo jam ranką ant peties ir pasiūlė eiti pas juos namo išgerti dar, pasakė, kad gyvena netoliese. Jis dar labiau išsigando, pagalvojo, kad jei atsisakys, tai benamis supyks, ir sutiko eiti. Benamiai jį nuvedė į namus, esančius Žygimantų gatvėje, ten kur vėliau vyko kartu su tėvais ir policija. Benamiai pasibeldė į duris. Duris atidarė kažkokia moteris. Daugiau namuose nieko nebuvo. Kai įėjo į butą, jį pirmiau užkalbinęs vyras, raktais užrakino duris. Ar vyras turėjo savo raktus, ar raktai buvo jau spynoje, jis nepastebėjo. Kitas vyras iš karto atsigulė miegoti, o pirmasis atsisėdo prie stalo, kuris buvo šalia lovos ir įpylė jam ir sau kažkokio balto gėrimo. Pagalvojo, kad ten buvo baltas vynas, bet visiškai nebuvo įsitikinęs, nes anksčiau tokio gėrimo nebuvo gėręs. Butelis buvo plastmasinis, žalios spalvos, lyg 0.7 litro talpos. Minėtas vyras padavė jam stiklinę, padarytą iš nupjauto tokio paties butelio viršaus, ir nurodė gerti. Atsidūręs benamių aplinkoje, jų namuose, jis dar labiau bijojo prieštarauti, todėl gėrė. Išgėrė iš viso gal keturias tokias savadarbes stiklines, kurių talpa buvo maždaug po 200-300 gr. Benamiai neklausė, ar jis turi pinigų. Minėtame name, su benamiais, jis praleido apie pusvalandį. Moteris gėrė gulėdama lovoje, kur atsigulė miegoti antras vyras. Jis atsisėdo ant lovos krašto, o pirmas vyras atsisėdo priešais jį ant suoliuko. Benamis paklausė jo, ar jis turi telefoną. Jis atsakė, kad turi. Vyras nurodė jam išsitraukti telefoną ir įjungti muziką. Jis padarė, kaip pastarasis nurodė. Įjungė savo telefone ,,LG L700“ įrašytą muziką, o telefoną padėjo ant stalo. Telefone buvo neturinti materialinės vertės SIM kortelė Nr. 864701205. Po kiek laiko, jis pasiprašė į tualetą. Tualetas buvo maždaug penkių metrų atstumu nuo stalo, prie kurio sėdėjo. Tualete jis praleido ne daugiau nei pusės minutės. Grįžęs atgal prie stalo, jis iš karto pastebėjo, kad nuo stalo dingo jo telefonas. Iš jų namų jis išėjęs nebuvo. Jam einat į tualetą, telefonas tikrai buvo ant stalo. Jam grįžus, prie stalo sėdėjo tas pats vyras, su kuriuo gėrė, moteris sėdėjo užsiklojusi ant lovos, o antras vyras miegojo. Jis iš karto paklausė, kur jo telefonas. Pirmas vyras piktai atsakė: ,,Nėra tavo telefono, varyk iš čia, kitaip gausi į galvą“. Dar tuo metu kažką jam pasakė paminėta moteris, bet jis neišgirdo, ką konkrečiai, tik girdėjo jos balsą. Durys į lauką buvo maždaug 3-4 metrų atstumu nuo stalo. Liepęs išeiti iš namo, vyras iš karto atsistojo, atrakino duris, apėjo jį iš už nugaros, ir išstūmė jį į lauką. Jis vyrui nesipriešino. Vyras jo nemušė, fiziškai jis nenukentėjo. Vyras jį tik išstūmė iš namų. Lauke jis ieškojo žmonių, norėdamas paskambinti policijai, bet praeiviai nedavė telefono, todėl nuėjo į ,,Žaliojo tilto“ stotelę, atsisėdo į autobusą ir nuvažiavo namo. Namie tėvui ir motinai pasakė, kas įvyko. Tėvai paskambino į policiją. Policija pasakė važiuoti prie tų namų, t. y. į Žygimantų gatvę, ir ten laukti budinčių pareigūnų. Su tėvais ten nuvažiavo. Atvykę ten policijos pareigūnai labai ilgai beldėsi į duris, nes niekas neatidarė. Po to, pareigūnai pro langą užlipo į namą. Kai pareigūnai užėjo į namus, jis užėjo paskui. Namie buvo visi anksčiau jo paminėti asmenys, t. y vyras, su kuriuo jis gėrė ir kuris jam liepė išeiti ir moteris. Pareigūnams užėjus, atsikėlė ir antras, miegojęs vyras. Policijos pareigūnams jis nurodė į pirmąjį vyrą, pasakė, kad tai tas vyras paėmė jo telefoną. Būnat tuose namuose, jo tėvai skambino į jo telefoną. Telefonas nebuvo išjungtas, bet nesigirdėjo, kad skambėtų kur nors tame name. Pareigūnai namuose apsižiūrėjo, bet telefono nerado. Po to, pareigūnai užrašė kitų asmenų duomenis, o vyrą, kurį jis nurodė, išsivežė į komisariatą. Jis su tėvais taip pat vyko į komisariatą rašyti pareiškimo. Jis visiškai įsitikinęs, kad telefoną pavogė šis vyras, nes antras vyras, kaip minėjo, miegojo. Taip pat telefoną galėjo pavogti moteris, nes ji taip pat buvo šalia stalo ir nemiegojo. Arba jie abu susitarę pavogė jo telefoną. Nuo to laiko, kai jį išvarė iš tų namų iki to laiko, kai ten atvyko su tėvais ir policija, praėjo daugiau negu valanda. Įtaria, kad per tą laiką, jie išjungė jo telefono garsą, o telefoną kažkur paslėpė, ar net spėjo kažkam jį parduoti. Dėl telefono vagystės žala buvo padaryta jo tėvams. Jie nupirko jam telefoną ir davė jam naudotis (b. l. 21-22, 23-24).
Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. birželio 13 d., vakare, jo sūnus, M. A., gim. 1996 m. rugpjūčio 5 d., grįžęs namo, apie 23.30 val., pasakė, kad Vilniuje, Žygimantų g., apleistame name, nepažįstamas vyras iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną „LG L700“, 700 litų vertės, kuriame buvo „Tele 2“ SIM kortelė Nr. 864701205, be materialinės vertės. Iš sūnaus M. A. pasakojimo apie įvykio aplinkybes, sužinojo, kad 2013 m. birželio 13 d., apie 22 val., eidamas Vilniaus gatve link „Žaliojo“ tilto, į autobusą važiuoti namo, prie viešbučio buvusios neveikiančios kavinės, jis sutiko du benamius, vienas jų (kurį vėliau policijos pareigūnai sulaikė) pakvietė M. išgerti. Jis išsigando tų asmenų, taigi priėjo prie jų. Atsisėdus prie staliuko, vienas vyrų įpylė į bokalą alaus, jie visi išgėrė. Po to, tas pats vyras, kuris įpylė alaus, paėmė M. už peties ir pakvietė eiti kartu „draugiškai“ išgerti. Kadangi M. buvo išsigandęs, nesipriešino benamiams. Tie vyrai nusivedė M. į negyvenamą namą, adresu Vilniuje, Žygimantų g.12, kur duris atidarė moteris. M., bijodamas tų žmonių, išgėrė kelias stiklines jų įpilto vyno. Vienas vyras nuėjo miegoti, po kiek laiko į lovą atsigulė ir moteris. M. liko su tuo vyru, kuris vėliau buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Tas vyras liepė M. įjungti muziką savo mobiliojo ryšio telefone, ką M. ir padarė. Telefoną M. padėjo ant stalo. Kai M. nuėjo į tualetą, kur užtruko vos kelias minutes, grįžęs ant stalo neberado savo telefono. Kai paklausė vyro, kur telefonas, pastarasis liepė M. išeiti, pagrasindamas, kad primuš, jei neišeis gražiuoju. Tas vyras atrakino duris ir išstūmė M. lauk. Grįžus M., jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, po ko nuvažiavo su M.prie to paties namo. Atvykę pareigūnai pro langą pateko į namą. Name buvo, kaip M. patvirtino, tie patys trys asmenys: moteris ir du vyrai. M. nurodė pareigūnams vyrą, pakvietusį jį išgerti ir gėrusį name. Būnant tame name jis skambino į sūnaus mobiliojo ryšio telefoną. Telefonas nebuvo išjungtas, bet skambučio nesigirdėjo. Pareigūnai, apžiūrėję namą, telefono nerado. Tada nuvyko į Vilniaus miesto 3-ajį policijos komisariatą, kur sūnus M. parašė pareiškimą savo vardu. Telefonas buvo pirktas žmonos, E. A., vardu, 2013 m. balandžio mėn., išsimokėtinai, jo vertė 700 litų. Kadangi jų su žmona turtas bendras, su jos sutikimu, pareiškimą rašė jis, savo vardu. Telefonas buvo perduotas naudoti sūnui, M. A.. Įvyko metu buvo pagrobta turto 700 litų sumai. Kadangi telefonas buvo surastas ir jam grąžintas, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 17, 20).
Liudytojas V. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m., birželio viduryje, tikslios datos neatsimena, einant Kalvarijų gatve, prie jo priėjo du nepažįstami asmenys (pastarieji buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli), abu buvo apie 30 m. amžiaus, tvarkingai apsirengę, daugiau požymių neįsidėmėjo. Vienas jų pasiūlė jam pirkti mobiliojo ryšio telefoną „LG L700“. Sakė, kad neturi pinigų alkoholiui ir parduoda telefoną už 10 litų. Jis, pažiūrėjęs, kad telefonas geras, jį nusipirko. Nežinojo, kad telefonas vogtas. Vėliau šį telefoną jis padovanojo savo pažįstamai R. A.. Kai ji įsidėjo savo SIM kortelę į telefono aparatą, atminties netikrino, o tiesiog atkūrė gamyklinius parametrus ir visa informacija išnyko (b. l. 31).
Liudytoja R. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobilaus ryšio telefono aparatą „LG L700“, į kurį buvo įdėta SIM kortelė Nr.+37067158593, jai padovanojo draugas V. F.. Telefoną V. F. pirko iš nepažįstamo praeivio, kuris pasiūlė nebrangiai nupirkti telefoną. Kad telefonas vogtas, nei V., nei ji, nežinojo. Telefono atmintis buvo tuščia, kai ji įsidėjo savo SIM kortelę (b. l. 29).
Iš 2013 m. birželio 14 d. M. A. pareiškimo matyti, jog jis nurodė įvykio aplinkybes, neprieštaraujančias nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 11).
2013 m. birželio 14 d. apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos adresu Vilniuje, Žygimantų g. 12, apžiūros rezultatai (b. l. 14-16).
2013 m. birželio 14 d. patrulio D. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog šią dieną, apie 00.57 val. gautas pranešimas, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 23.32 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini) grįžęs pranešėjo A. A. šešiolikmetis sūnus paaiškino, kad prieš kelias valandas nepažįstami asmenys vertė gerti alkoholinius gėrimus ir atėmė telefoną „LG“. Atvykus į įvykio vietą Vilniuje, Žygimantų g. 12, pranešėjas su sūnumi laukė ten. Pranešėjo sūnus nurodė, jog asmenys, paėmę telefoną gali būti pastate. Pro pravirą langą jis pateko į namą, kur miegojo trys asmenys – O. P., J. B. ir trečias neprisistatęs asmuo. Pranešėjo sūnus atpažino trečiąjį asmenį ir jis buvo sulaikytas (b. l. 51).
2013 m. liepos 8 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytoja R. A. pateikė tyrėjai V. S. mobiliojo ryšio telefoną „LG L700“, IMEI 35533205368009 (b. l. 32).
2013 m. liepos 9 d. objekto apžiūros protokole užfiksuoti mobiliojo ryšio telefono „LG L700“, IMEI 35533205368009 apžiūros rezultatai (b. l. 33-34).
Iš SIM kortelės Nr. 37064701205 IMSI numerio kontrolės išklotinės matyti, kad minėta SIM kortelė iki 2013 m. birželio 14 d. 1:10:21 val. buvo naudota mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI 35533205368009 (b. l. 37).
Iš IMEI numerio kontrolės išklotinės matyti, kad iki 2013 m. birželio 14 d., 1:10:21 val. mobiliojo ryšio telefone „LG L700“ buvo naudota SIM kortelė Nr. 37064701205 (nukentėjusiojo), o nuo 2013 m. birželio 14 d., 21:14:21 val. SIM kortelė Nr. 37067158593 (liudytojos R. A.) (b. l. 42).
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pats A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, kad pareiškime nurodytų laiku pasikvietęs nukentėjusįjį M. A. į apleistą namą, adresu Vilniuje, Žygimantų g. 12, išgerti, ir šiam nuėjus į tualetą, paėmė ant stalo gulėjusį jo mobiliojo ryšio telefoną ir paslėpė lovoje, kad vaikinas šio nerastų ir tokiu būdu jis galėtų telefoną pasisavinti. Įvykio aiškintis atvykę policijos pareigūnai telefono nerado ir jis kitą dieną minėtą telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui. Iš nukentėjusiojo M. A. parodymų matyti, jog 2013 m. birželio 13 d., vakare, jis, benamių kvietimu, pastarųjų bijodamas, su jais kartu nuėjo į namą, esantį Žygimantų gatvėje išgerti. Vieno iš benamių (sulaikytojo) nurodymu įjungė savo telefone ,,LG L700“ įrašytą muziką, o telefoną padėjo ant stalo. Po kiek laiko, nuėjęs į tualetą ir grįžęs, telefono ant stalo neberado. Pareikalavus grąžinti telefoną, buvo išmestas iš namo. Telefone buvo materialinės vertės neturinti SIM kortelė Nr. 864701205, pats telefonas vertas 700 Lt. Pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Nukentėjusiojo M. A. nurodytoms aplinkybėms neprieštaraujančius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas A. A.. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir pirmiau minėto liudytojo parodymus detalizuoja liudytojų V. F. ir R. A. paaiškinimai, iš kurių matyti, jog V. F. iš nepažįstamų asmenų įsigijęs telefoną „LG L700“, jį padovanojo R. A.. Pirmiau nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas ir pateikto objekto – telefono ,,LG L700“ apžiūros protokolas, SIM kortelės Nr. 37064701205 IMSI numerio kontrolės išklotinė bei IMEI numerio kontrolės išklotinė.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog A. P. iš nukentėjusiojo M. A. pagrobė 700 Lt vertės, svetimą, A. A. priklausantį, turtą.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog A. P. pagrobto turto vertė viršija 3 MGL bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, kadangi A. P. pagrobtas telefonas buvo surastas ir grąžintas teisėtam savininkui (b. l. 17,20).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 166).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, veika baigta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – gana jauno amžiaus, nedirba (b. l. 110), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 111), legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Kaltinamasis teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 106-107), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (b. l. 113-125). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog A. P. iš ankstesnių teistumų ir baustumų išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat į aplinkybę, jog A. P. nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dėl to buvo paskelbta jo paieška, ir dėl šių jo veiksmų ikiteisminis tyrimas iš dalies buvo apsunkintas, nepripažįsta A. P. nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis - A. P. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi vienuolika kartų, paskutinį kartą nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. birželio 25 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 146); nuo 2002 m. gruodžio 12 d. įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas; nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 147). VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 149). 2013 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-458 nurodyta, kad A. P. skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 151). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo pavojingumą visuomenei, jam skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam A. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 97), paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą septyniasdešimt penkioms (75) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai (50) parų.
Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.
2. Nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.